vandenynai

Mezozojaus era (prasidėjusi prieš 251 mln. ir pasibaigusi prieš 65,5 mln. metų) nebuvo draugiška vandenynuose knibždančiai gyvybei. Šiuo laikotarpiu vandenyse stipriai trūko deguonies, dėl ko įvyko ne vienas masinis jūrų gyvūnijos rūšių išnykimas. Mokslininkų atliekamas naujas tyrimas gali padėti paaiškinti, kas sukėlė šią katastrofiškų įvykių grandinę, skelbia portalas „IFL Science“. Tyrimo komanda siekė surasti įrodymus teorijai, jog plokščių tektonika galėjo turėti tam tikrą įtaką.

Dainininkas ir muzikos prodiuseris Linas Adomaitis sukūrė jautrią dainą savo aštuonerių mėnesių sūnui Jokūbui. Kartu su daina muzikantas pristato ir kvapą gniaužiantį vaizdo klipą. Linas prisipažįsta, kad ant aukščiausių Fuerteventūros skardžių nufilmuoti kadrai pareikalavo nemažai drąsos, o pati daina būtent apie ją ir pasakoja. „Šioje dainoje skambančią viltį skiriu savo sūnui.

Pirmadienio vakarą Vilniaus Vingio parke įsikūrusiame VU Botanikos sode startavo naujas miesto festivalis „Vilnius ORE“, kviečiantis mėgautis gyva muzika gryname ore. Pirmąją festivalio dieną įspūdingą pasirodymą surengė jau legenda tapęs Lietuvos atlikėjas ir prodiuseris Linas Adomaitis. Dar 1995 metais karjerą pradėjęs atlikėjas žiūrovams pasirodė termometrui už lango rodant net 30 laipsnių karščio.

Naujas tyrimas atskleidė, kad riešapelekė – milžiniška keista žuvis, vis dar egzistuojanti nuo dinozaurų laikų – gali išgyventi 100 metų. Tyrime teigiama, kad patelės lytinę brandą pasiekia tik šeštojo gyvenimo dešimtmečio pabaigoje, o riešapelekių patinai lytiškai subręsta nuo 40 iki 69 metų. Kas turbūt keisčiausia – mokslininkai mano, jog šių žuvų nėštumas trunka apie penkerius metus.

Dainininkas Linas Adomaitis pristato ilgai lauktą remiksų albumą „AUX“ vinilo plokštelėje. Atlikėjas džiaugiasi ypatingai aukšta garso raiška ir gerų žodžių negaili Berlyne įsikūrusiai vinilinių plokštelių gamyklai. „Kokybiškai atspausti vinilą yra menas. Aš dėkingas ne tik remiksų kūrėjams, bet ir šio vinilo gamintojams, nes dabar iš garsiakalbių byra ne tik muzika, bet ir auksas“, – sako Linas Adomaitis pranešime spaudai.

Dažnai sakoma, kad mes daugiau žinome apie Mėnulio ar net Marso paviršių nei apie Žemės vandenynų gelmes. Panašu, kad tai pasakytina ne tik apie kalnagūbrius ir kraterius, kuriuos praleidome detaliai neapžiūrėję didelių vandenyno dugno dalių, bet ir apie uolienų, kurios slypi po vandenynu, sudėtį. Buvo rastas dar nematytas bazalto uolienos tipas, kurio cheminės savybės atskleidė apie didesnius ir karštesnius išsiveržimus už tuos, kurie buvo žinomi geologams.

Pasaulis šiandien mini dieną be plastikinių maišelių. Nors tiek daugelyje valstybių, tiek ir Lietuvoje vienkartiniai, parduotuvėse siūlomi, maišeliai jau yra apmokestinti ar pakeičiami mažiau kenksmingais, į šiukšlynus, o kaikur ir į jūras ir vandenynus, vis dar keliauja šimtai tūkstančių plastiko atliekų. Štai vienas tautietis per metus suvartoja net 500 plastikinių maišelių. Vilnietė Monika jau mažiausiai trejus metus apsipirkinėja kitaip.

Jau beveik pusmetį Ispanijoje su šeima esantis atlikėjas ir kompozitorius Linas Adomaitis artėjant Kovo 8-ajai pasakoja apie savo kūrybos įkvėpimo šaltinį – keturias moteris, rašoma pranešime spaudai. „Daug šviesių ir liūdnų dainų gimsta tik atėjus įkvėpimui, kuris, vienareikšmiškai, yra moterys“, – apie savo mūzas sako Linas.

Kūčios ir Kalėdos – šventės, kai susiburia visa šeima. TV3 parengė smagią programą, kurioje gausu animacijos, filmų visai šeimai, dar nematytų komedijų ir šventinių koncertų, tad kiekvienas – ir mažas, ir didelis – ras sau tinkamiausią pramogą.

Dainininko Lino Adomaičio repertuare puikuojasi ypač daug hitų, kuriuos traukia visa Lietuva, tačiau visai neseniai į pasaulį paleistas kūrinys „Vandenynai“, panašu, kad tapo ryškiausiu perlu muzikanto karjeroje. Šylant orams ir ateinant tikrajam pavasariui Linas pristato dainos „Vandenynai“ remiksą ir specialiai jam sukurtą stilingą vaizdo klipą, rašoma pranešime spaudai.

Šeštadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyko paskutinis Lino Adomaičio grandiozinio turo „Vandenynai“ koncertas. Daugiau nei 6 tūkst. žiūrovų sukėlė didžiules bangas plačiu vandenynu vienam vakarui virtusioje salėje, rašoma pranešime spaudai. Kartu su publika L. Adomaitis ypatingą dovaną įteikė ir visai Lietuvai. Koncertui persiritus į antrą pusę, prieš nuskambant kūriniui „Kalėdų stebuklas“, L. Adomaitis paragino žmones drauge pasveikinti Lietuvą su artėjančiomis Šv. Kalėdomis.

Šventinėms Kūčių, Kalėdų ir Naujųjų metų sutiktuvių dienoms TV3 parengė smagią programą, kuri tikrai nudžiugins ir suaugusius, ir vaikus. Jei TV3 šventinė programa būtų Kūčių patiekalai, tai tikrai visi apsivalgytų.

Muzikos prodiuseris ir dainininkas Linas Adomaitis išgyvena pačias nuostabiausias gyvenimo akimirkas. Neseniai gimusi dukrytė Saulė apvertė atlikėjo kasdienybę aukštyn kojomis, tačiau jis prisipažįsta, kad tokios intensyvios gyvenimo tėkmės ilgai laukė ir kiekviena nemigo naktis bei tėvystės euforija ne tik neatima, bet dar ir prideda kūrybinės energijos jo muzikinei veiklai.

„Aš pats pavydžiu sau, nes kiekvieno muzikanto svajonė yra sugroti su orkestru, bent jau katą gyvenime. O man teko garbė groti ne su bet kokiu, o Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir jo įkūrėju Gintaru Rinkevičiumi! Tai yra mano, kaip muzikanto, išsipildymas“, – sakė kompozitorius, atlikėjas Linas Adomaitis viešėdamas laidoje „Gero vakaro šou“. Taip entuziastingai Linas kalbėjo apie darbą su dirigentu Gintaru Rinkevičiumi ir jų bendrą projektą – koncertinį turą „Vandenynai“. Kaip pakoment...

Dainininko ir muzikos prodiuserio Lino Adomaičio prabangi garso įrašų studija pagaliau oficialiai atvėrė duris. Į šios studijos atidarymą atvyko daugybė garsenybių, tarp jų Lino brolis Marijus Adomaitis „Ten Walls“, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, dainininkai Merūnas Vitulskis, Jurgis Brūzga, žurnalistas, TV laidų vedėjas Rytis Zemkauskas, festivalio „Kaunas Jazz“ įkūrėjas Jonas Jučas ir daugelis kitų.

Atlikėjo L. Adomaičio atmintin 2018-ieji įsirėš ne tik kaip vieni svarbiausių gyvenime, bet ir kaip aktyvios veiklos bei permainų metai. Pirmagimio su žmona Irma netrukus sulauksiantis atlikėjas nelėtina tempo: aktyviai koncertuoja, įrašinėja naują albumą „Vandenynai“ bei, padedamas Gintaro Rinkevičiaus ir LVSO, ruošiasi gruodžio mėnesį dar kartą užkariauti didžiausias šalies arenas.

Įpusėjęs tryliktasis „Vasaros terasos“ sezonas nuo gegužės mėnesio rūpinasi geriausiais muzikos mylėtojų vakarais. Vilniaus mokytojų namų kiemelis šį sezoną suskambės net 119 kartų. Gyvos muzikos klausytojų šio ketvirtadienio planuose – Lino Adomaičio koncertas. Aktyviai visą vasarą muzikuojantis dainininkas ir prodiuseris kartu su grupe planuoja užpildyti žiūrovų sielas skambiais vasariškais garsais.

 Kompanijos „SpaceX“ raketa antradienį iškėlė du sportinio automobilio dydžio palydovus, stebėsiančius vandenynų vandens lygio, ledo tirpsmo ir sausrų pokyčius. „Trys, du, vienas, startas!“ – paskelbė „SpaceX“ komentatorius prieš raketos „Falcon 9“ pakilimą iš Vandenbergo oro pajėgų bazės Kalifornijoje 12 val. 47 min. vietos (22 val. 47 min. Lietuvos) laiku. 521 mln. dolerių (442 mln.

Grandioziniam koncertiniam turui „Vandenynai“ šalies arenose kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (LVSO) besiruošiantis Linas Adomaitis į turo tvarkaraštį įtraukė papildomą koncertą. Prieš pat didžiąsias metų šventes, gruodžio 20 d., atlikėjas koncertuos Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.

Prieš didžiąsias metų šventes anšlaginius pasirodymus rengiantis Linas Adomaitis drebins Lietuvos arenas. Kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybinu simfoniniu orkestru L. Adomaitis leisis į didžiulių užmojų koncertinį turą „Vandenynai“. Populiariausi atlikėjo hitai ir specialiai šiam turui kuriamos dainos gruodžio 19 d. skambės Panevėžio „Cido“ arenoje, gruodžio 21 d. – Vilniaus „Siemens“ arenoje, turą vainikuos gruodžio 22 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiantis konce...

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pirmadienį pradėdamas pirmąją JT vandenynų konferenciją perspėjo, kad vandenynams gresia „pavojus kaip niekada anksčiau“. JT vadovas pažymėjo, jog neseniai atliktas tyrimas parodė, kad nieko nedarant plastiko šiukšlių masė vandenynuose iki 2050 metų gali viršyti žuvų masę.

Grupės “Magnit” merginos, pristatydamos naujausią kūrinį “Vandenynai”, jo idėją nutarė įgyvendinti kitokia fotosesija. Gėlių motyvą atlikėjos pasirinko norėdamos atspindėti dviejų žmonių santykių pradžią, kurioje visada gausu gėlių. Kūrinys apie jausmus, kurie banguoja kaip vandenynas, su savo potvyniais ir atoslūgiais.   “Įkūnijome visus metų laikus. Kiekviena moteris nori būti graži, pastebėta ir įvertinta.

Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad naujo milijardo vartotojų pavertimui internautais nebūtina naudotis vien tik „Google“ ir „Facebook“ siūlomais bepiločiais lėktuvais, tapsiančiais skraidančiomis telekomunikacinėmis stotimis. Tam galima panaudoti ir daug kitų technologijų.

Mums atrodo, kad neblogai pažįstame gyvybę Žemėje, net jei dar vis atrandame naujų rūšių. Tačiau biologai dabar teigia, kad mes visiškai neturėjome kontakto su povandeninėmis gyvybės formomis, kurios egzistuoja net 60 proc. planetos paviršiaus. Gyvybė, apie kurią čia kalbama, yra mikroorganizmai, gyvenantys vandenynų plutoje – giliai po Žemės vandenynų dugnu. Ten deguonies nėra, tad reikalingas organines medžiagas tenka pasigaminti vien iš vandens ir chemikalų bazalto uolienoje.

Dėl žmogaus veiklos vykstantis pasaulinis atšilimas didina anglies dvideginio koncentraciją vandenynuose. Stiprėjantis jų rūgštingumas jau atsiliepė kai kurioms vandenynuose gyvenančioms rūšims, atskleidė JAV ir D. Britanijos mokslininkų tyrimas. Britų ir amerikiečių mokslininkai pranešė aptikę įrodymų, kad didėjantis vandenyno rūgštingumas jau kelia pavojų kai kurių rūšių jūros sraigėms, nes tirpdo jų kiautus.

JAV Geofizinės skysčių dinamikos laboratorijos prie Nacionalinės okeanų ir atmosferos administracijos mokslininkai sukūrė įspūdingą grafinę vizualizaciją, kuri iliustruoja, kaip pulsuoja mūsų Žemė, t.y., kaip metų bėgyje kinta planetos vandenynų temperatūra.

Žemės sukimasis lemia mūsų gyvenimus. Planetai keliaujant ratu, mes keliamės ir gulamės. Žemės sukimasis taip pat sukuria geomagnetinį lauką, lemia orus, vandenynų cirkuliaciją. Turint visa tai omenyje, kyla klausimas: kas nutiktų, jei pasaulis nustotų suktis? „Būtų visiška maišatis“, – teigia Virdžinijos universiteto fizikas Louisas Bloomfieldas. Dauguma žmonių nuskęstų, uždustų, iškeptų ar mirtinai sušaltų.

Nors vandenynai gaubia 70 proc. mūsų planetos paviršiaus, mėlynai kosmose spindinčios Žemės grožis yra labai trapus. JAV mokslininkai pademonstravo, kaip atrodytų visas Žemės vanduo, surinktas į vieną vietą. Jungtinių Valstijų geologinės tarnybos pastangomis nuolatinės kalbos apie būtinybę tausoti vandens išteklius jau nebeatrodys tokios nuobodžios.

Visuotinio klimato atšilimo akivaizdoje tirpstantys Arkties ir Antarkties ledynai kelia vandens lygį visuose pasaulio vandenynuose. Švedijos Stokholmo aplinkos institutas paskaičiavo, kad vien dėl šių pokyčių gamtoje iki šio amžiaus galo pasaulio ekonomika patirs 2 trilijonų JAV dolerių nuostolį.

Pasaulinį vandenyną teršiančios plastikinės atliekos sukuria milžinišką mikrodalelių masę, kuri yra nauja rimta, bet visiškai neištirta grėsmė jūrų ekosistemoms ir žmonėms, atrado mokslininkai. Alfredo Wegenerio Poliarinių ir jūrų tyrimų instituto (Vokietija) mokslininkai kartu su kolegomis iš Čilės ir D. Britanijos nustatė, kad plastikinės medžiagos, patekusios į jūras ir vandenynus, kelia labai rimtą pavojų gyviems organizmams, skelbia „Sciencedaily.

Prancūzijos geologai atrado nenormaliai aukštą  ledo dangą Himalajuose, kur vietos ledynai pamažu praranda svorį, kaip ir likę ledo masyvai, esantys kalnuose  visame pasaulyje, rašo „RIA Novosti“. JAV klimatologai, padedami  palydovų „ GRACE“ apskaičiavo, kad bendras pasaulio ledo dangos nykimas prideda po 1,5 mm prie vandenynų lygio kilimo. Tačiau jie nustatė, kad Himalajų ledynai sumažėjo daug mažiau nei tikėtasi modeliuojant pasaulinio atšilimo scenarijos.

Kartais atrodo, kad kai kurie mėnesiai praeina greičiau nei kiti, tačiau 2009 metų lapkritį tai nutiko iš tikrųjų. Pietų vandenyne vykstantys procesai privertė Žemę suktis šiek tiek greičiau, tad pusė šio mėnesio dienų sutrumpėjo po 0,1 milisekundės, praneša NewScientist.com. Žemės sukimosi greitį lemia keletas veiksnių. Pavyzdžiui, jei sulėtėja aplink planetą siaučiantys vėjai, Žemė sukasi greičiau, kad išlaikytų kampinį judesio kiekį. Tačiau 2009 metų lapkritį tai lėmė kitos priežastys.

Ši interneto svetainė skirta tiems, kurie domisi jūrų ir vandenynų dugnu nutiestais telekomunikacijų ir elektros kabeliais. Šiame atlase pavaizduoti 188 jau veikiantys ir dar tik planuojami povandeniniai kabeliai, ir pateikiama svarbiausia su jais susijusi informacija.

657 kilometrų aukštyje virš Žemės skriejantis palydovas „Aquarius“ pradėjo preciziškus pasaulio jūrų ir vandenynų sūrumo matavimus. Jie padės mokslininkams geriau suprasti globalius kritulių susidarymo, vandens garavimo ir  jūrų srovių procesus. „Aquarius“ palydovą NASA raketa į numatytą orbitą iškėlė šių metų birželio 10 dieną. „Aquarius“ tyrimų programą finansavo ir joje dalyvauja ne tik JAV, bet ir Argentina, Brazilija, Kanada, Prancūzija ir Italija.

Mokslininkų ekspertų grupė nustatė, kad vandenynų būklė kur kas blogesnė nei manyta iki šiol, praneša BBC. Ekspertai perspėja, kad vandenynų gyvūnijai ir augalijai „gresia žmonijos istorijoje neturintis precedento rūšių nykimas". Oficialūs tyrimo rezultatai šią savaitę bus pristatyti Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. Mokslininkai teigia, kad tokie veiksniai kaip per didelė žvejyba, užterštumas ir klimato kaita kartu daro anksčiau nepastebėtą neigiamą įtaką vandenynams.

„Google" skaitmeninis atlasas „Google Earth“ atnaujino savo duomenų bazę ir papildė „Vandenynų" sluoksnį naujomis didelės raiškos nuotraukomis.  Atnaujinimą parsisiuntę „Google Earth„ vartotojai 6 proc. Pasaulinio vandenyno dugno galės tyrinėti didele, 100 metrų viename vaizdo taške, raiška, sakoma „Google“  pranešime.

Pasaulinio vandenyno šiltėjimas gali paspartinti jame ištirpusio anglies dvideginio grąžinimą į atmosferą ir dar labiau sustiprinti vadinamąjį šiltnamio efektą, teigia Australijos mokslininkai. Pasaulio vandenynai sugeria maždaug 30 proc. dėl žmogaus veiklos į atmosferą patenkančių anglies dvideginio dujų kiekio, taip stabdydami klimato atšilimo procesą.

Pasaulio vandenynuose sparčiai mažėja fitoplanktono – mikroskopinių dumblių, kurie sudaro jūrų ekosistemų pagrindą. Pasekmės gali būti liūdnesnės, nei manome. Naujo tyrimo duomenimis, dreifuojantys žali taškeliai vandenyne nyksta jau mažiausiai šimtmetį, o nuo 1950-ųjų planktono sumažėjo net 40 procentų.

Nors vandenynai dengia 70 proc. Žemės paviršiaus, bet tarptautinę Vandenynų dieną mokslininkai vis dar negali atsakyti į daugybę su jais susijusių klausimų. Pasak filmų prodiuserio Fabieno Cousteu, vandenynų tyrėjo Jacque Cousteau proanūkio, vandenynai yra mažiau ištirti netgi už Mėnulio paviršių. Net 12 vyrų stovėjo Mėnulyje, o tik 2 bandė nerti giliausioje vandenyno vietoje (11 km). Kaip parodė šie tyrimai, gyvybė Žemėje gali egzistuoti didžiausiose gelmėse ir ekstremaliomis sąlygomis.

Dviejų tyrimų rezultatus paskelbę astronomai teigia pirmą kartą asteroide aptikę ledo ir organinių junginių. Šie atradimai paremia teoriją, jog prieš maždaug 4 mlrd. metų Žemę atakavę kometos ir asteroidai atnešė vandens ir anglies junginių molekules, kurios buvo būtinos gyvybės formavimuisi, praneša naujienų agentūra AFP.

Cheminio junginio, siejamo su žmonių ir gyvūnų endokrininės sistemos pakitimais, aptikta visuose pasaulio vandenynuose. Tyrimai, atlikti daugiau nei 200 skirtingų planetos vietų, atskleidė, kad jūros vandenyje yra „žymi“ vadinamąją „hormonų taršą“ sukeliančio polimero bisfenolio A (BPA), kurio yra plastikinių maisto pakuočių sudėtyje, koncentracija, pranešė „DNAIndia.

Iš 12 tūkst. 500 plastiko butelių pagamintas katamaranas netrukus pradės kelionę iš San Francisko į Sidnėjų. Trys mėnesiai plastiko laive 30-metis gamtos apsaugos aktyvistas, bankininko sūnus Deividas de Rotšildas (David de Rothschild) šia kelione nori atkreipti visuomenės dėmesį į didėjantį pasaulio jūrų užterštumą plastiko šiukšlėmis. 20 metrų ilgio laivas “Plastiki” visuomenei pirmą kartą buvo pristatytas prie Aukso vartų tilto.

Prieš metus „Topmusic“ surengtoje dainininkų atrankoje geriausiai pasirodė trys žavios juodaplaukės: Ina, Solveiga ir Jūratė, kurios šiandien ir sudaro grupę „Axom“. Nors kolektyvas dar jaunas, tačiau jau gali pasigirti dideliais pasiekimais. „Mums tik vieneri metai, o, atrodo, jog scenoje esame visą gyvenimą. Tai lyg išsipildžiusi svajonė, nes visada norėjome dainuoti,“ – sakė merginos.