Visuotinio klimato atšilimo akivaizdoje tirpstantys Arkties ir Antarkties ledynai kelia vandens lygį visuose pasaulio vandenynuose. Švedijos Stokholmo aplinkos institutas paskaičiavo, kad vien dėl šių pokyčių gamtoje iki šio amžiaus galo pasaulio ekonomika patirs 2 trilijonų JAV dolerių nuostolį. Taigi, ar vis dar verta kalbėti apie brangią Saulės, vėjo ir apskritai bet kokią kitą alternatyvią energijos rūšį, jei tai, kas šiandien atrodo pigu, iš tiesų yra auganti šildymo sąskaita?
Prognozuojama, jog vos 4 laipsniais dėl „šiltnamio efekto“ pakilusi temperatūra Žemėje neatpažįstamai pakeistų ne tik gamtos, bet ir ekonomikos pasaulius. Juk milijardai žmonių kasdien valgo jūros gėrybes, o daliai jų tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Vandenynas yra neįkainojamas turtas ir dėl to, kad kas antras įkvėptas oro gurkšnis yra deguonis iš vandens augalų.
Švedijos institutas, net ir nevertindamas tam tikrų rūšių išnykimo žalos, apskaičiavo gresiantį nuostolį vien dėl poveikio žvejybai, turizmui, pakrantėms – 2 trilijonai JAV dolerių. Jie sudaro 0.4 procento viso pasaulio pajamų ir nors tai tokiame kontekste iš pažiūros nedidelis skaičius, tačiau ekonomikai kur kas stipresnį smūgį galėtų suduoti „nenumatytos išlaidos“ – laukiantys stipresni uraganai. Vienas istorinių pavyzdžių – Naujojo Orleano atstatymas po uragano „Katrina“, kurio sąmata siekė apie 10 milijardų. Aktualu ir tai, jog augant žmonijos populiacijai vis dažniau bus įsikuriama „karštuose taškuose“, t.y. tokiose vietovėse, kur būti nublokštam jūros bangos tikimybė proporcingai auga su papildomai praleistu mėnesiu.
Vis tik ne viskas taip blogai kaip gali pasirodyti. Egzistuoja racionaliai įgyvendinama galimybė sumažinti žalą net ⅔ , tačiau tam reikėtų greitai ir reikšmingai apriboti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį. Prie to galėtų prisidėti ir smunkanti naftos gavyba, tačiau kur kas labiau alternatyvių išteklių energijos skatins ieškoti pati gamtos turtų kaina, kuri, kaip ir kylantis vanduo, turi tik vieną kryptį – aukštyn. Puikus to įrodymas yra AB „Lietuvos dujų“ planai nuo šių metų liepos 1 dienos dujų kainą padidinti 22 procentais – akivaizdu, jog rusų „Gazprom“ Lietuvos energetiką šokdina kaip tik nori.
Taigi, kai kitą kartą skambės dvejonės dėl gamtai draugiškų energijos šaltinių finansinės naudos, vertėtų žvelgti toliaregiškai, nes kitu atveju taip šnekantieji yra tokie pat „tamsūs“ kaip karalius Liudvikas XIV, sakęs: “Mano amžiui užteks, o po manęs nors ir tvanas“. Rodos, kad šįsyk potvynis yra kur kas realesnis nei XVII amžiuje.
Vilius Steikūnas