Nors vandenynai dengia 70 proc. Žemės paviršiaus, bet tarptautinę Vandenynų dieną mokslininkai vis dar negali atsakyti į daugybę su jais susijusių klausimų.
Pasak filmų prodiuserio Fabieno Cousteu, vandenynų tyrėjo Jacque Cousteau proanūkio, vandenynai yra mažiau ištirti netgi už Mėnulio paviršių. Net 12 vyrų stovėjo Mėnulyje, o tik 2 bandė nerti giliausioje vandenyno vietoje (11 km).
Kaip parodė šie tyrimai, gyvybė Žemėje gali egzistuoti didžiausiose gelmėse ir ekstremaliomis sąlygomis. Manoma, kad artimiausiais metais planetos paslaptys gali būti dar geriau atskleistos, panėrus į vandenyno bedugnę.
„Mes tik pradedame pažinti didingą jūros pasaulio įvairovę“, – sakė biologė Sylvia Earle.
Pasaulio vandenynuose gyvena apie 1 mln. įvairių organizmų, bet šis skaičius toli gražu nėra tikslus.
Vandenynų tyrėjai jų gelmėse jau yra atradę ežerų ir baseinų. Šiose įdubose vanduo yra nuo 3 iki 5 kartų sūresnis negu pačio vandenyno.
Tyrimai taip pat įrodė, kad didžiausias krioklys yra ne Venesueloje, o vandenyno gelmėse. Nors daug panašių atradimų stebina pasaulį ir kelia smalsumą tolimesniuose vandenynų tyrimuose, mokslininkai apgailestauja, kad Žemės paviršiaus tyrimams yra išleidžiami milijardai, o vandenynų tyrimų galimybes riboja ir techninės galimybės, ir menkesnis finansavimas.