kineziterapija

Galvos skausmas, padidėjęs nuovargis ir sumažėjęs darbingumas, sutrikęs kvėpavimas, prastėjantis virškinimas – visa tai gali būti ne rimtų ligų požymiai, o tiesiog prastos laikysenos pasekmės, sako gydytojai.

Prasidėjusi nedideliu drebuliu ir vos juntamu judesių sukaustymu, ilgainiui Parkinsono liga išsivysto į sunkesnes stadijas, kai pradeda trikti pusiausvyra, o judesiai tampa riboti ir lėti. Šia liga suserga vis jaunesni, dar darbingo amžiaus žmonės, o per pastaruosius 25 metus jos paplitimas pasaulyje padvigubėjo. Nors kol kas Parkinsono liga dar nėra pagydoma, ją galima pristabdyti ir ilgiau išlaikyti kokybišką gyvenimą. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1,5 tūkst.

Vis daugiau šiuolaikinių žmonių pasiskundžia įvairiais skausmais ir maudimais kūne. Garsi kineziterapeutė Brigita Zachovajevienė pažymi, kad tokių nusiskundimų priežasties dažnai prireikia ieškoti giliau – kaip veikia raumuo ir visos minkštosios organizmo struktūros, daug nulemia ir mūsų emocinis nusiteikimas bei išgyvenimai. Tuo metu šiuolaikinis gyvenimo ritmas pareikalauja vis daugiau organizmo resursų prisitaikyti.

Kristijonui tebuvo metukai, kai jam buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Gimęs sveikas ir guvus berniukas nepradėjo vaikščioti. Berniuko mama Jovita kreipėsi į „TV Pagalbą“ ir šiandien prašo tik vieno – padovanoti jos vaikui tūkstančius žingsnių. Jauna mama pasakoja, kad gimus vaikui ilgą laiką nė neįtarė, kad jos sūnus galėtų sirgtų kažkokia rimta liga ar jam grėstų labai didelės problemos.

Mūsų kasdienybė neapsieina be judėjimo. Užsiimant kasdiene veikla, darbais, yra labai svarbu, kad kūnas kokybiškai bei laisvai judėtų tam, kad nesijaustų diskomfortas. TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ kineziterapeutė atskleidė, kas gali laukti, jei į dienos rutiną nebus įtraukiama fizinė veikla. 29 metus vyriausiąja kineziterapeute dirbanti Lina Žukauskienė ilgą sėdėjimą, darbą prie kompiuterio ir stresą vadina XXI a. rykšte.

Judėjimas vaiko gyvenime yra vienas iš pagrindinių būdų pažinti juos supantį pasaulį. Vaiko augimui ir vystymuisi fizinis aktyvumas rekomenduojamas jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Fizinis aktyvumas padeda lavinti socialinius įgūdžius, palaikyti optimalią fizinę ir psichologinę pusiausvyrą. Atliekant fizinės mankštas gaminasi cheminiai junginiai darantys įtaką tiek fizinei vaiko būklei, tiek emocinei būsenai.

„Kineziterapija 24/7“ pasidalino paprastu liaudies medicinos receptu, kaip apsaugoti sąnarius nuo artrozės ir jos simptomų progresavimo, gerinti kremzles ir sumažinti sąnariuose jaučiamą diskomfortą. Socialinių tinklų įraše pasidalinta receptu, kuris nekenkia sveikatai, nesukelia jokių pašalinių poveikių, jo veiksmingumas įrodytas tyrimais. Tai – puikus būdas pasirūpinti sąnarių sveikata.

Beveik pusantrų metukų Nojus visus sužavi savo šypsena ir komunikabilumu, skleisti pozityvumą nesutrukdo ir visą gyvenimą jį lydinčios sveikatos problemos. Kol kas šeimai daugiausiai džiaugsmo teikia tai, kad jis kuo puikiausiai ropoja, nes savarankiškai vaikščioti dar negali. Tačiau mažasis šių metų „Išsipildymo akcijos“ herojus ir jo šeima nenuleidžia rankų – yra daug vilties, kad jis vaikščios. Bet tam reikia laiko ir pastovaus darbo su specialistais.

Praėjusių metų „Išsipildymo akcijos“ herojė Veronika savo šypsena pakerėjo ne vieną. Be kojytės gimusi mergaitė jau pasiekė vieną svajonę – po atliktų operacijų ir pritaikius protezą, ji gali vaikščioti ir siekti didžiausios svajonės – džiaugsmingai lakstyti su kitais vaikais. Neseniai mažoji Veronika atšventė šeštąjį gimtadienį – smagiai šventė, valgė tortą ir tryško džiaugsmu.

Ankstyvas ruduo – puikus metas žygiams ar ilgesniems pasivaikščiojimams mieste. Vėsūs orai judant leidžia jaustis patogiai, o akis džiugina vis daugiau gamtoje pasirodančių rudens spalvų. Jei suvilioti šilto rudens į žygį ruošiatės pirmą kartą, reikėtų nepamiršti pasirūpinti svarbiausiu ėjikų „įrankiu“ – avalyne. Kad batai turi būti patogūs, žino kiekvienas, o į klausimą, kaip iš tiesų išsirinkti tinkamą avalynę „Ėjimo“ organizatoriai pakvietė ekspertus – kineziterapeutus.

Trylikametė Kotryna – nepaprasta mergaitė. Prieš keturis su puse metų avarijos metu stiprią smegenų traumą patyrusi mergaitė dabar gamina apyrankes, kurios pildo slapčiausius žmonių norus. Prieš keturis su puse metų Stanevičių šeimą supurtė siaubinga nelaimė – pakeliui pas senelius į šeimos automobilį trenkėsi mikroautobusas. Nors kiti šeimos nariai atsipirko menkais sužeidimais, Kotrynai buvo sunkiai sužeista galva ir mergaitė paniro į komą.

Kineziterapeutas iš Panevėžio su senelio pagalba susimontavo mobilią sporto studiją ant ratų ir vakarais po darbų rieda į atokius kaimus, kur be jokio atlygio moko žmones teisingai judėti ir sportuoti. Taip, kad neskaudėtų sąnarių ar stuburo. Jaunas vyras sako pats kilęs iš kaimo, tad ir stengiasi padėti žmonėms, kuriems treniruotės mieste sunkiai prieinamos. Kineziterapeuto ir jo senelio sumontuota mobili sporto studija ant ratų važiavo į atokų Žibartonių kaimą Panevėžio rajone.

Prie kompiuterio ekrano ar išmaniojo telefono susmukęs mokinukas – jau daugiau nei dešimtmetį nekintantis vaizdelis. Su tuo kasdien kovoja daugybė tėvų. Iš tiesų netaisyklinga laikysena – viena labiausiai paplitusių vaikų ir paauglių sveikatos problemų. Remiantis statistikos duomenimis, netaisyklinga laikysena nustatoma net iki 80 proc. nepilnamečių.

Jaučiant pasikartojantį, lėtinį nugaros skausmą viena svarbiausių reabilitacijos priemonių tampa kineziterapija. Gydymas judesiu padeda sumažinti nugaros skausmą, atstato sutrikusius judesius ir mobilumą, sugrąžina prarastas funkcijas ir padeda žmogui grįžti į normalų, kokybišką gyvenimą. Nustatyta, kad gydant apatinės nugaros dalies skausmą lovos režimas nėra toks veiksmingas, kaip palaikomas fizinis aktyvumas ir specialių pratimų atlikimas.

Nugaros skausmai – itin aktuali problema, kamuojanti net 80 proc. gyventojų. Šie negalavimai dažnai pasireiškia ir sveikam, jokių traumų neturinčiam žmogui, o pagrindinė klaida, jog juos siekiama malšinti pasitelkiant vaistus. Žinoma, griebtis šių priemonių priverčia žinių stoka bei nežinojimas, jog sau galime padėti sveikesniais ir veiksmingesniais būdais.

Šiandien gydytojų jau nebestebina itin jauni žmonės, turintys rimtų stuburo problemų. Ne vieną specialistą esame girdėję sakant, kad mūsų kūnas sutvertas judesiui, ne sėdėjimui, tačiau didžioji dalis gyventojų šiais laikais ir leidžia laiką sėdėdami prie kompiuterių. Kokios yra pagrindinės žmonių klaidos ir kaip išlikti sveikiems nesikamuojant dėl skausmų, kalbamės su kineziterapeutu Viktoru Zavadsku.

Fizinis aktyvumas tiek esant sveikam, tiek sergant onkologine liga yra labai svarbus. Kineziterapeute, kineziterapijos klinikos „Aktyvus judėjimas“ vadovė Jurgita Eitavičiūtė dalinasi įžvalgomis apie tai, kaip judėjimas gali padėti stiprinti organizmą ir kokius pratimus pacientai gali atlikti gulėdami ligoninėje. Interviu su specialiste.

Tikriausiai bent kartą gyvenime teko patirti jausmą, kai nesėkmingai pasilenkus ar pasisukus nugarą surakina staigus ir veriantis skausmas, po kurio kelias dienas ar net savaites sunku judėti, kvėpuoti ir atlikti judesius. Gydytojas pasakoja, kas lemia šiuos skausmus, kaip jų išvengti ir kuo dėtas skersvėjis. Dažnai klaidingai manoma, kad liaudiškai tariamas nugaros surakinimas ar perpūtimas gresia tik tiems, kurie kelia svorius arba tiems, kuriuos perpučia skersvėjis. Medikai turi kitą nuomonę.

Nors žmogaus kūnas sutvertas judėti, šiandien nemažai daliai žmonių tenka ištisas dienas praleisti sėdint. Darbas ofise, stresas, mažas fizinis aktyvumas ir tuoj pat imame skųstis kaklo skausmais bei nuolatine raumenų įtampa. Kaip kovoti ir užkirsti kelią šiems negalavimams pasakoja kineziterapijos specialistas Darius Dzimidas. „Kaklas yra viena jautriausių kūno vietų, su kuria tenka dirbti beveik kasdien.

Judėjimas – ne tik suaugusiojo, bet ir kūdikio, dar tik pradedančio tyrinėti supantį pasaulį, sveikatos šaltinis. Kodėl mažyliams taip svarbu judėti ir kaip tėveliai, kartu su kineziterapeutu kasdien skirdami bent 20–30 minučių, gali padėti vaikučiui sėkmingai vystytis, o galbūt net išgyti arba išvengti komplikacijų turint tam tikrų sveikatos sutrikimų? Kūdikio lytėjimas ir judėjimas kartu su juo, arba kineziterapija, padeda mažyliui geriau pažinti aplinką per sensorinę sistemą.

Jei atidžiau paanalizuotume žmogų, patekusį į stresinę situaciją, pastebėtume, kaip keičiasi jo kvėpavimas: jis tampa paviršutiniškas ir dažnas. Taip pat padidėja širdies susitraukimų dažnis, lenkiamųjų raumenų tonusas, t.y. sugniaužti kumščiai, sulenktos rankos, į priekį palinkęs kūnas. Tai įprasta kūno savigynos reakcija, kada susigūždami bandome apsaugoti pažeidžiamiausias kūno vietas, kaip kaklas, vidaus ar lytiniai organai.

Šiandieninė visuomenė ima suvokti, kad sveikata būtina rūpintis ne tik tada, kai susergama, o savimi rūpintis reikia nuolatos. Dėl šios priežasties daugelis kreipiasi į kineziterapeutus, didelį dėmesį skiria reabilitacijai, tad šių specialistų paklausa vis auga. „Ateityje kineziterapeutai bus išties paklausūs, kadangi daugėja pagyvenusių asmenų, kuriems šių specialistų pagalba bus reikalinga ne tik sveikstant po ligų, bet ir palaikant fizinę formą.

Varginantys galvos skausmai įtampos kupiname gyvenimo ritme dažnam tapo įprastu reiškiniu. Dėl šių sveikatos sutrikimų daugelis nebesikreipia į medicinos specialistus, skausmus malšina pirkdami vis naują vaistų pakuotę, taip ignoruodami tikrąsias negalavimų priežastis. Vis dėlto, ar žinojote, jog galvos skausmus efektyviai galima malšinti ne tik vaistais? Būdus, kaip tai padaryti, mums atskleidžia kineziterapijos specialistai.

Sekmadienį vykusiame „Danske Bank Vilniaus maratone“ mirus 44-erių metų kariui, J. Girskio stuburo gydymo centro vadovė Greta Milašienė tv3.lt nurodė, kad kiekvienas žmogus, prieš pradedant sportuoti, turi pasitikrinti savo kaulų raumenų sistemą. Ji taip pat pažymi, kad apskritai maratonai eilinio žmogaus sveikatai kenkia. „Pirmiausia žmogus turėtų susipažinti su savo kūnu. Jis turi suprasti ir suvokti, kad per visą gyvenimą jo raumenyse įsivyravo tam tikra netvarka.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kineziterapijos studentai pasipiktinę studijų kokybe: dėstytojai leidžia sau neateiti į paskaitas, praktiniai užsiėmimai kur kas trumpesni nei turėtų būti. Universiteto atstovai tikina pirmą kartą tai girdintys. Tuo metu Studentų atstovybių sąjungos vadovas ragina studentus nebijoti ginti savo teisių: jei nedrįsta patys – tai per atstovybes.

Birželio 19-28 dienomis Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) vyks diplomų įteikimo iškilmės. Šiemet Akademiją baigė daugiau kaip pusė tūkstančio studentų. LKKA Studijų kokybės priežiūros centro duomenimis, pirmosios pakopos dieninėse ir neakivaizdinėse studijose mokėsi  394, antrosios – 125 studentai.