„Pirmiausia žmogus turėtų susipažinti su savo kūnu. Jis turi suprasti ir suvokti, kad per visą gyvenimą jo raumenyse įsivyravo tam tikra netvarka. Beveik pas kiekvieną yra raumeninis disbalansas. Kiekvienas, prieš eidamas į sporto salę, turi sužinoti, kokie raumenys yra pertempti, ir kokie yra sutrumpėję. Kai jis šiuos raumenis, su gydytojų ir kineziterapeutų patarimais, grąžins į balansą, kad darant pratimus, netrumpintų tų raumenų grupių, kurios yra problematiškos, tada jis galės eiti toliau ir išsikelti sportinius tikslus,“, - kalbėjo G, Milašienė.
Maratonai – ambicijų tenkinimas
Ji pabrėžia, kad bėgiojantys žmonės dažnai neatlieka būtinų tempimo pratimų, o, jei ir atlieka, dažnai daro juos neteisingai.
„Visada prieš maratoną reikia prasitempti tas raumenų grupes, kurios bėgimo metu trumpėja – tai yra taisyklė Nr. 1. Visgi tie masiniai maratonai su prastu pasiruošimu ir prieš tai nebėgus yra žala sveikatai, tai yra faktas. Tai yra tik savo ambicijų tenkinimas. Maratonai – ne į sveikatą eiliniam žmogui, jeigu prieš maratoną nėra tendencingai dirbama. Pas mus draugai susigalvojo, susiskambino, nuėjo, sudalyvavo, o po to kažkas numirė“, - kalbėjo gydymo centro vadovė.
Pasak jos, prieš pradedant praktikuoti bet kokį sportą, žmogus turėtų pasitikrinti pas kineziterapeutą, fizinės medicinos ar sporto gydytoją, kuris mokėtų ištestuoti kaulų raumenų sistemą. G. Milašienė jokiu būdu nepataria testuotis pas sporto instruktorius, nes jie, anot jos, neturi reikiamų žinių.
Mirtys maratonuose – normalu
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus nurodė, kad prieš pradedant aktyviai sportuoti, žmogus turėtų pirmiausia išsitirti širdies kraujagyslių sistemas, pasidaryti ramybės kardiogramą, elektrokardiogramą su krūviu, širdies echoskopiją ir patikrinti, ar nėra patologinių pokyčių. Anot jo, tokie tyrimai nukreipti staigios mirties profilaktikai.
„Padarius ramybės elektrokardiogramą, elektrokardiogramą su krūviu, didelė tikimybė, kad bus aptiktas ar įgytas širdies sistemos pakitimas. Tokį profilaktinį patikrinimą rekomenduočiau atlikti bent kartą per metus, prie šito prijungiant atlikti bendrą kraujo, bendrą šlapimo tyrimą, pasižiūrėti, ar nėra kitose sistemose patologijos“, - kalbėjo K. Linkus.
Gydytojas nurodė, kad staigių mirčių, kaip kad nutiko sekmadienio maratone, šimtu procentu išvengti neįmanoma.
„Tai yra normalus dalykas, kad žmonės miršta maratonuose ar masiniuose renginiuose, nes šimtu procentu staigių mirčių sporte išvengti nė viena valstybė dar nesugebėjo. Visgi profilaktika, pirminiai tyrimai 80 proc. sumažina staigios mirties tikimybę“ ,- sakė K. Linkus.
Anot jo, sistemingai nesitreniravusiam žmogui nubėgti maratoną reiškia tą patį, kas negeriančiam žmogui išgerti butelį degtinės – nieko gero nelauk. „Fizinis aktyvumas ir fizinis krūvis yra kaip vaistas – jeigu jo gera dozė, jis veikia gydomai, o per didelė dozė tampa nuodais, tai gali net sukelti ar išprovokuoti staigią mirtį. Fizinis krūvis iš savęs nėra mirties priežastis, bet, jeigu žmogus jau yra sergantis, tada didelis fizinis krūvis gali paskatintiišsivysti tam tikrą simptomą“, - kalbėjo gydytojas.
K. Linkus pabrėžia, kad žmogus yra gimęs judėti, tačiau, jeigu jis nori judėti su tikslu – sumažinti svorį, pagerinti sveikatą – tada tikrai rekomenduojama prieš tai pasitarti su specialistais.
Maratone 44-erių metų karį ištiko klinikinė mirtis. Jis tikrinosi sveikatą dar šių metų kovą ir jokių nusiskundimų neturėjo.
