kęstutis linkus

Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus teigia, kad važinėjimas dviračiu gerina bendrą savijautą, formuoja raumenyną, leidžia pailsėti smegenims. Kaip ir bet koks kitas judėjimas ar aktyvi veikla, dviračio pedalų mynimas degina kalorijas. Tinkamai minant - degina kaip krosnis ir tirpdo riebalus. „Jei dviračiu važiuojate vidutiniu intensyvumu vieną valandą, sudeginate apie 300-400 kilokalorijų. Jei treniruotė intensyvesnė, per tą patį laiką galima sudeginti 700-800 kilokalorijų.

Medikamentai – ne vienintelis būdas išsivaduoti iš įvairių skausmų, padidėjusio kraujospūdžio, kitų širdies negalavimų ar net daugelio lėtinių ligų. Tuo įsitikinęs žinomas sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus, savo pacientams vietoje vaistų dažniau skiriantis gydymą specialiomis mankštomis. „Fizinis krūvis veikia kaip vaistas: per maža dozė nepadės, o per didelė gali būti toksiška.

Nors apie tobulai ištreniruotus pilvo preso raumenis svajoja visi, ne kiekvienas ryžtasi kasdien plušėti treniruoklių salėje. Teisindamiesi įtempta darbotvarke ir užimtumu, tikslą iki šiltojo metų sezono didžiuotis plokščiu pilvuku dažnai atidedame vėlesniam laikui arba visai užmirštame. Tačiau pilvo preso raumenų treniruotei jokie pasiteisinimai negalioja ‒ ją galima atlikti namuose, nes viskas, ko jums reikia ‒ tai mankštos kilimėlis.

Sekmadienį vykusiame „Danske Bank Vilniaus maratone“ mirus 44-erių metų kariui, J. Girskio stuburo gydymo centro vadovė Greta Milašienė tv3.lt nurodė, kad kiekvienas žmogus, prieš pradedant sportuoti, turi pasitikrinti savo kaulų raumenų sistemą. Ji taip pat pažymi, kad apskritai maratonai eilinio žmogaus sveikatai kenkia. „Pirmiausia žmogus turėtų susipažinti su savo kūnu. Jis turi suprasti ir suvokti, kad per visą gyvenimą jo raumenyse įsivyravo tam tikra netvarka.

Vasara – ne tik atostogų, bet ir pasiruošimo didiesiems šalies sporto renginiams metas. „Danske Bank Vilniaus maratone“, kuriame vien pernai prie starto linijos išsirikiavo rekordinis bėgikų skaičius – apie 13 tūkstančių, šiemet savo jėgas išbandys ir sporto laidų vedėja Vlada Musvydaitė, kuri vis dažniau sporto renginiuose sutinkama kaip organizatorė, o ne kaip dalyvė. Maratone V. Musvydaitė įveikinės dešimties kilometrų „Magne B6.10km. “ distanciją.

Uostamiesčio bedarbių gretas jau šį mėnesį papildys dar apie 200 žmonių, kuriems įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją bus gana sunku. Apie bankrotą paskelbė dar neseniai sėkmingai dirbusi baldų gamybos įmonė "Dilikas". Anot Darbo biržos specialistų, dabar šansų įsidarbinti turi tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai, o tokiais persikvalifikavus iškart netampama.

Pirmadienį Seimas svarstys Vyriausybės pateiktą biudžeto tikslinimo projektą, kuriame numatoma mažinti visų nacionalinių kultūros įstaigų finansavimą. Jų vadovai skirtingai reaguoja į ketinimus smarkiai apkarpyti pinigus. Finansų ministerijos pateiktame biudžeto tikslinimo projekte iš trijų šalies nacionalinių muziejų daugiausia - 2,4 mln. litų - ketinama nurėžti lėšų, skirtų Nacionaliniam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejui.

Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, šeštadienį buvo atidengtas bronzinis tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos veikėjo generolo Povilo Plechavičiaus biustas. 70 tūkst. kainavusį paminklą sukūrė skulptorius Juozas Šlivinskas, architektas Kęstutis Linkus. Biusto atidengimo iškilmėse dalyvavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Kauno meras Andrius Kupčinskas, jo pavaduotojai Stanislovas Buškevičius, Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos nariai.

Šeštadienį Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, atidengiamas paminklas generolui Povilui Plechavičiui. Kauno miesto savivaldybės teigimu, P.Plechavičiaus atminimo įamžinimu labai aktyviai rūpinosi jo bendražygiai - Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjunga. 1944 m. šioje sąjungoje buvo per 20 tūkst. karių. Dabar šių garbaus amžiaus žmonių yra per 350. Lėšas paminklui sukurti ir pastatyti jie skyrė iš savo pensijų.

Memorialinio muziejaus Druskininkuose, kur gyveno bei kūrė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, stogas kiauras, pro jį teka vanduo, pelija sienos. Menininko gerbėjų iš viso pasaulio lankomas muziejus buvo įkurtas prieš 45 metus ir nuo to sykio – nėkart rimtai neremontuotas, praneša LTV „Panorama“. Pasak muziejaus darbuotojų, pastaruoju metu dažnai sulaukiama lankytojų priekaištų dėl prastos muziejaus būklės – ypač dėl dviejų medinių namų, kuriuose gyveno ir kūrė dailininkas ir kompozitorius.

Tik nedidelė dalis uostamiestyje veikiančių įmonių priklauso klaipėdiečiams verslininkams. Greta įvairių užsienio šalių kapitalo uostamiestyje gana stipriai yra įsitvirtinę kauniečiai, taip pat verslininkai iš sostinės, rašo „Vakarų ekspresas“. Kai kuriems verslininkams klausimas, ar jų įmonės savininkai yra klaipėdiečiai, skamba provincialiai. Tačiau viešųjų ryšių ekspertai sako, kapitalo kilmė tampa itin svarbia tada, kai įmonė teikia nemonopolines paslaugas arba prekes vietinei rinkai.

Kasdien kylanti medienos kaina ir dramatiškai didėjantis jos eksportas baldų gamintojus verčia branginti savo produkciją, rašo "Klaipėda". Mažuosius pasmerkė Baldininkai įtaria, kad padidėjus medienos eksportui į Skandinaviją ir todėl pakilus jos kainoms, šalyje norima numarinti pelningą baldų gamybos sektorių.