kibernetinis saugumas

Sukčiams nestokojant išmonės ir naujų apgaulės būdų, policijos pareigūnai atskleidė, kokios dažniausios kibernetinių sukčiavimų formos, rašoma pranešime spaudai.. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko Dano Tamkevičiaus teigimu, šie metai Kauno apskrityje jau pasižymėjo – kaip ypatingai gausiai registruotų kibernetinių incidentų metais.

Lietuvoje pirmadienį surengtos tarptautinės krizių valdymo pratybos „BlueOLEX 2022“, kurių metu gerintas Europos Sąjungos (ES) šalių pasiruošimas bendram didelio masto kibernetinių incidentų ir krizių valdymui. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) su Čekijos ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros atstovais surengtų pratybų metu buvo testuojamos Kibernetinių krizių organizacinio tinklo operacinių veikimo procedūros bei tolesnis jų vystymas, pranešė ministerija.

Šiemet sukčiai iš žmonių išviliojo net 8 milijonus eurų, o didžiausia vieno žmogaus prarasta suma buvo 54 tūkstančiai eurų. Bankų duomenimis, daugėja ne tik sukčių aukų, bet ir dvigubėja sumos. Regioninio kibernetinės gynybos centro direktorius Romualdas Petkevičius sako, kad tai yra kompleksinė visos visuomenės problema ir pristato nerimą keliančius skaičius – pratybų „Kibernetinis skydas 2022“ metu į netikrų sukčių pinkles pakliuvo apie 4,5 tūkst. žmonių.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) atrinko būsimą Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovą, jį šiuo metu tikrina institucijos. „Šiuo metu pretendentą tikrina atitinkamos institucijos dėl jo atitikimo pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, kuriems būtinas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“, – BNS nurodė ministerija.  Iki kol jam bus išduotas šis leidimas, KAM nurodo negalinti pateikti informacijos apie pretendentą.

Naujas tyrimas atskleidė, kaip greitai galima nulaužti kai kuriuos slaptažodžius, taip pat atskleista, kurie jų – patys nepatikimiausi, tad jei šiame sąraše yra jūsų naudojamas slaptažodis, kuo greičiau jį pakeiskite. Milijonams interneto vartotojų kyla pavojus, kad bus įsilaužta į jų internetines paskyras, nes jie naudoja populiariausius ir lengviausiai atspėjamus slaptažodžius, rašo express.co.uk.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) planuoja Lietuvos vadovaujamų šešių Europos Sąjungos (ES) valstybių Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų pagalbą Moldovai. Kaip pranešė ministerija, planai padėti Moldovai užtikrinti šalies kibernetinės erdvės atsparumą buvo suderinti šią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame ES Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto dalyvių susitikime.

Informacinio karo amžiuje asmens duomenys gali tapti esminiu ginklu. Specialistai pastebi, kad prasidėjus karui Ukrainoje į Lietuvą skrieja vis daugiau programišių strėlių. Nutekėję „Švaros brolių“ klientų duomenys verčia sunerimti. Netekę svarbių duomenų, gyventojai gali tapti nusikaltimo aukomis. Kibernetinio saugumo specialistai paaiškino, ką reiškia toks duomenų nutekėjimas ir ko reikėtų imtis, kad ateityje tokių informacinių atakų būtų išvengta.

Reikia susigalvoti naują internetinės paskyros slaptažodį? Štai jums patarimas – nenaudokite nei vieno iš toliau pateikto sąrašo. Kibernetinio saugumo bendrovė „NordPass“ atskleidė 200 dažniausiai naudojamų slaptažodžių, naudotų 2021 metais. Kai kurie jų netgi šokiruoja. Atskleidė populiariausius slaptažodžius „NordPass“ dažniausiai naudojamų slaptažodžių sąraše gali matyti rezultatus iš 50 skirtingų šalių.

Nuotolinis darbas, mokslai ir kitos veiklos kompiuterio vaizdo kameros svarbą pakėlė į naują lygį, o kaskart jungiantis prie virtualaus susitikimo įsižiebianti kameros lemputė primena, kad nuo šiol būsite stebimi. Ekspertai kalba, kad svarbiausia yra apsaugoti duomenis, o kameros apsauga turėti likti antroje vietoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kompiuteryje ar telefone įdiegtą antivirusinę programą daug žmonių laiko visapusišku saugumo garantu, tačiau vien ja aklai pasitikėti yra didelė klaida, sako „Telia“ saugos komandos vadovė Odeta Baranauskienė. Ji paneigia šį ir dar 7 mitus apie kibernetinį saugumą, kurie tebėra gajūs ne tik tarp žmonių, bet ir versle.

Rusijos priešpriešai su Ukraina tapus kariniu konfliktu, vis daugiau kalbama apie kibernetinių atakų galimybę, kuri gresia Lietuvai. Šalyje jau padidintas saugumo rizikos lygis, o kibernetinio saugumo ekspertas teigia, kad juodžiausiame scenarijuje Lietuva būtų atkirsta nuo pasaulio. Kad plataus masto atakos yra įmanomos rodo ir istorija, kai be elektros likdavo šimtai tūkstančių gyventojų, sutrikdavo bankų veikla.

Kol Rusija vis garsiau žvangina ginklais, telkdama pajėgas prie Ukrainos sienos, paskutiniai įvykiai Ukrainoje sunerimti verčia ne tik dėl tankų ir pabūklų. Prieš kelias savaites Kremliaus programišiai įsilaužė į Ukrainos ministerijų puslapius, kur gyventojams paliko grėsmingus pranešimus. Aukščiausi Jungtinių Valstijų kibernetinio saugumo pareigūnai perspėja, kad kibernetinių Rusijos atakų gali sulaukti ne tik Ukraina, o ir bet kuri NATO šalis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ketinama mokėti didesnes algas kibernetinio saugumo specialistams, dėl to reikės keisti įstatymą. Ministro teigimu, šiuo metu pritraukti specialistų iš privataus verslo yra sudėtinga dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatytų apribojimų.

Vis daugiau Vakarų valstybių ir kibernetinio saugumo organizacijų įspėja dėl skaitmeninio sekimo per kitą mėnesį Pekine įvyksiančią žiemos olimpiadą, o kai kas net pataria užsienio sportininkams asmeninius telefonus ir nešiojamuosius kompiuterius palikti namie. Kinija tikisi surengti sėkmingą, nuo COVID-19 apsaugotą ir šalies tarptautinę reputaciją pagerinsiančią olimpiadą.

Jau daugelį metų Lietuva atsilieka nuo užsienio šalių ir verslo, pagal valstybės dėmesį žmonių švietimui apie kibernetinį saugumą. Iki šiol nėra ilgalaikės kryptingos komunikacijos strategijos, kaip turėtų būti nuo mažų dienų formuojami saugaus elgesio įpročiai skaitmeninėje erdvėje, nesiorientuojama į skirtingas amžiaus grupes, nėra ir tikslinėms auditorijoms pritaikytų žinių žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose.

Sekmadienį, lapkričio 12 d. 15.30 - 18.00 val., vyksta tiesioginė kibernetinio saugumo hakatono DELTA1 transliacija. DELTA1 tikslas – sutelkti Lietuvos talentų pajėgas, kurios galėtų atrasti naujus technologinius sprendimus šiuolaikinės kariuomenės iššūkiams įveikti. Programa: 15:00 - 15:05 Renginio atidarymas. 15:05 -15:20 Kibernetinio saugumo svarba.

DELTA1 tikslas – sutelkti Lietuvos talentų pajėgas, kurios galėtų atrasti naujus technologinius sprendimus šiuolaikinės kariuomenės iššūkiams įveikti. Jo pradžia – lapkričio 4 d. 13 val. Programa: 13:00 – 13:20 VPN: nuo atsiradimo iki pažangiausių kibernetinio saugumo sprendimų. Justina Tamulevičiūtė. Nord Security. Rizikų valdymo ekspertė. 13:20 – 13:40 XDR: Lietuvoje plintančių kibernetinių grėsmių apžvalga, aptikimas ir reagavimas. Ramūnas Liubertas. ESET Lietuva, IT inžinierius.

Nuo pandemijos pradžios kibernetinių išpuolių pasaulyje padidėjo net 60 procentų, teigia kibernetinio saugumo organizacija „Purplesec“. Ši tendencija, deja, neaplenkia ir Lietuvos – per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų šalyje užfiksuota daugiau nei pusantro tūkstančio kibernetinių incidentų atvejų. Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto docentas Šarūnas Grigaliūnas įspėja, kad apsisaugoti virtualioje erdvėje būtina ne tik įstaigoms, tačiau ir privatiems asmenims.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) antradienį pristatė Kinijos gamintojų išmaniųjų 5G įrenginių saugumo tyrimą. Tyrimas atskleidė, kad šių telefonų naudotojai susiduria su padidėjusia duomenų nutekėjimo rizika, kyla grėsmė atsisiųsti virusais apkrėstas programėles. Tyrimas taip pat atskleidė, kad šiuose telefonuose gali būti aktyvuota cenzūros funkcija, kuri blokuotų turinį.

Lietuva jungiasi prie europinės iniciatyvos „Women4Cyber“,  ragindama moteris aktyviau įsitraukti į kibernetinio saugumo sritį, pranešė Krašto apaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prognozuoja, kad artimiausiu metu kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje ne mažės, o didės. Šios srities apsaugą dėl technologijos proveržio ministras laiko itin svarbia. „Turiu pasakyti, kad čia iššūkių ne tik nemažėjo, bet didėjo ir didės kiekvienais metais. Technologiniai proveržiai, dirbtinis intelektas ir visa kita tikrai keis situaciją šitoje srityje“, – Seime antradienį kalbėjo A. Anušauskas.

Jūsų asmeniniai duomenys internete – bene jautriausia, naudingiausia ir dėl to gana paklausi informacija juodojoje interneto rinkoje. Kiek plačiau pasidomėjus, savo asmeninei informacijai apsaugoti galima rasti įvairių priemonių.

Per savaitę į viešumą išlindo, kad nutekinti buvo bent 4 bendrovių duomenys. Gal tai tik ledkalnio viršūnė ir netrukus tokių atvejų bus dar daugiau? Kiek esame apsaugoti pateikdami savo duomenis? Apie tai – pokalbis su kibernetinio saugumo ekspertu, bendrovės „ESET Lietuva“ vadovu Tomu Parnarausku. Praėjusią savaitę driokstelėjo duomenų nutekinimo banga. Nukentėjo 4 bendrovės, kurių klientų duomenys buvo nutekinti. Ko dar galime sulaukti? Tai yra tik tai, kiek mes žinome.

Lietuvą ir toliau drebina nauji duomenų nutekėjimo skandalai. Tame pačiame forume, kuriame buvo nutekinti „CityBee“ bei „Orakulas.lt“ vartotojų duomenys jau pasirodė užuomina ir apie trečiosios pažinčių portalo „DarniPora.lt“ duomenų bazės vagystę. Šiame pažinčių portale talpinama apie 400 tūkstančių vartotojų, kurių informacija itin jautri. Panašu, kad pažinčių svetainės duomenys galėjo būti pavogti dar praėjusių metų rugpjūtį, tačiau iškilo tik dabar.

Įvykiai Baltarusijoje ir aktyvus Lietuvos vaidmuo palaikant prieš Lukašenką protestuojančius žmones, privertė rytų propagandistus keisti savo taktiką. Pastebima, kad vadinamųjų trolių fabrikai pradėjo kritikuoti Lietuvos laikyseną ir žeria grasinimus dėl karinių ir ekonominių pasekmių. Be to, gerokai padaugėjo ir kibernetinių išpuolių prieš mūsų valstybę – vien šiemet programišiai 6 kartus taikėsi į kritinę mūsų šalies infrastruktūrą.

Daugėjant lietuviškų domenų internete, auga ir nesaugių svetainių skaičius, įspėja Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC). Krašto apsaugos ministerijai pavaldaus centro duomenimis, Lietuvoje registruojamų .lt domenų skaičius jau perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai metais atlikus interneto svetainių skenavimus, nustatyta, kad iš 118 tūkst. aukščiausiojo lygio lietuviškų domenų, turinčių tik vieną, .lt galūnę, beveik pusė (56,4 tūkst.) turėjo turinio valdymo sistemas – net 62  proc.

Seime vėl įsiplieskė aršios diskusijos dėl internetinio balsavimo. Socialdarbiečiai siūlo dar šiemet Seimo rinkimus rengti internetu, mat baiminasi, kad dėl koronaviruso grėsmės rinkimai gali išvis neįvykti. Opozicija tokius užmojus vadina nerealiomis fantazijomis – esą per tokį trumpą laiką saugiai įgyvendinti internetinį balsavimą neįmanoma. Maža to, kibernetinio saugumo specialistai perspėja, kad kibernetinių išpuolių skaičius Lietuvoje tik didėja.

Apsipirkti internetu – labai patogu. Tačiau tai gali būti ir nesaugu, mat sukčiai vis profesionaliau sukuria netikras internetines parduotuves, kuriose apsipirkę žmonės negauna nei užsakytos prekės, nei susigrąžina pinigų. Tad kaip nepatekti į sukčių pinkles? Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkė Erika Pernavė teigia, kad tokių nusikaltimų šiuo metu pasitaiko, tačiau jų nėra ypatingai daug.

Kibernetinio saugumo specialistai įspėja dėl vaizdo konferencijų ir pokalbių platformos „Zoom“ pažeidžiamumo Lietuvoje tęsiantis ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 ir daugumai verslo, švietimo bei kitoms institucijoms pradėjus vykdyti dalį veiklos nuotoliniu būdu, žymiai išaugo nuotolinės komunikacijos poreikiai.

Jau antrą savaitę vykstančiose Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo organizuojamose kibernetinio saugumo pratybose „Gintarinė migla 2019“ tobulinamas tarpinstitucinis ir tarptautinis karinis bendradarbiavimas saugant nuo kibernetinių grėsmių ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, reikšmingą Lietuvos kariuomenei, rašoma pranešime spaudai.

Internetinio balsavimo galimybės renkant Seimą ar Prezidentą Lietuviai nebesulauks bent jau artimiausių kelių metų laikotarpiu. Vyriausybė neapibrėžtam laikui atsisakė internetinio balsavimo idėjos. Nors tokio balsavimo būdo pageidavo ir užsienyje gyvenantys lietuviai bei dalis jaunimo, nuspręsta, kad užtikrinti visiško kibernetinio saugumo bent kol kas neįmanoma. Teisingumo ministras prabilo apie grėsmes ir įsilaužimus, kuriais pasiskundė kitos valstybės.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas ketina pranešti, kad Londonas informavo NATO nares ir kitas valstybes apie „Rusijos ardomąją veiklą jų kibernetinėse erdvėse“. J. Huntas planuoja kalbėti per ketvirtadienį Londone prasidėjusią NATO kibernetinės gynybos konferenciją, kurioje taip pat dalyvauja Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Užsienio reikalų sekretoriaus kalbos ištraukas paskelbė britų Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Išankstiniame Jungtinių Tautų skelbiamame globaliame kibernetinio saugumo indekse Lietuva užima ketvirtą vietą. „Per pastaruosius ketverius metus buvo sustiprinti kibernetiniai pajėgumai ir nusikaltimų prevencija, vystomas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas bei tarptautinės iniciatyvos, taip pat didelis dėmesys skiriamas inovacijų plėtrai“, – pranešime cituojamas viceministras Edvinas Kerza.

Įsibėgėjant kampanijai prieš gegužę įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus, saugumo pareigūnai rengiasi galimiems su Rusija susijusių programišių bandymams paveikti balsavimą ir potencialiai padidinti susiskaldymą bloke. „Yra didelė tikimybė, kad žmonės bandys manipuliuoti debatais ir klastoti Europos rinkimų rezultatus“, – Prancūzijos laikraščiui „L'Alsace“ praėjusią savaitę sakė ES saugumo komisaras Julianas Kingas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sukritikavo Ispaniją dėl jos planų bendradarbiauti su Rusija kibernetinio saugumo srityje. Lietuvos diplomatijos vadovas LRT televizijai teigė nematantis galimybių bendradarbiauti su šalimi, kuri pati yra atsakinga dėl virtinės kibernetinių išpuolių. „Kaip mes įsivaizduojame tą bendradarbiavimą? Aš tikrai nematau jokių galimybių. Todėl norėtųsi paaiškinimų, apie ką buvo susitarta“, – pirmadienį transliuotame reportaže sakė L. Linkevičius.

Sulėtėjo jūsų kompiuteris? Ekrane netikėtai atsidaro neaiškūs langai? Kompiuteryje kažkas pasikeitė be jūsų žinios? Vertėtų sunerimti, nes gali būti, kad patyrėte kibernetinę ataką. Būtent tokie yra pirmieji požymiai, kad į jūsų kompiuterį kažkas buvo įsilaužęs arba apkrėtė virusu. Pastebėjus ką nors įtartino, specialistai iškart ragina imtis veiksmų.

Per ketvirtadienio ataką mažiausiai vienuolikos Seimo narių pašto dėžutes pasiekė 50 tūkst. nepageidaujamų laiškų (angl. „spam“), BNS pranešė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC). „Tas incidentas yra jau išspręstas, jis buvo susijęs su spam laiškais. (...) Mes žinome, budėtojai incidentą sprendė ir vakar. Filtrai sutvarkyti ir daugiau Seimo nariai tokių laiškų negaus“, – BNS penktadienį sakė NKSC vadovas Rytis Rainys.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, trečią mėnesį stebintis Vilniuje veikiančios bendrovės „Yandex“ veiklą, gyventojus ragina ir toliau nesinaudoti pavėžėjimo paslaugas teikiančios bendrovės „Yandex. Taxi“ programėle, pranešė LRT radijo laida „Ryto garsai“. Saugumo specialistai yra nustatę, kad ši programėlė reikalauja prieigos prie jautrių vartotojų duomenų ir perduoda juos į adresus Rusijoje.

Krašto apsaugos ministerija, jai pavaldus Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir didžiausios Lietuvos interneto žiniasklaidos priemonės antradienį pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje. Šis susitarimas pasirašytas per keletą pastarųjų metų beveik visoms didžiausioms Lietuvos žiniasklaidos priemonėms patyrus kibernetines atakas. Dokumentą pasirašė naujienų portalai ir naujienų agentūros BNS bei ELTA.

Lietuvos iniciatyva devynios Europos Sąjungos (ES) šalys sutarė sukurti greitojo reagavimo kibernetines pajėgas, pranešė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Susitarimą pirmadienį Liuksemburge pasirašys Lietuva, Estija, Kroatija, Nyderlandai ir Rumunija, o Prancūzija, Ispanija, Lenkija ir Suomija oficialiai prisijungs iki metų pabaigos. „Tikslas yra sukurti kas pusmetį rotuojamas ES kibernetines greitojo reagavimo komandas“, – interviu BNS sakė ministras.

Lietuvoje plėtojama dirbtiniu intelektu grįsta kibernetinio saugumo platforma „CUJO AI“ per antrąjį investicijų pritraukimo etapą (Series B) dar kartą sustiprino savo pozicijas technologijų sektoriuje ir pritraukė aštuonženklę sumą iš vienos didžiausių JAV telekomunikacijų bendrovių – „Charter Communications“. Lietuvių sukurta platforma padeda JAV telekomunikacijų bendrovėms apsaugoti savo klientus nuo programišių atakų ar kitų su kibernetiniu saugumu susijusių incidentų.

Vyriausybė siūlo bausti kibernetinio saugumo reikalavimų nevykdančių biudžetinių įstaigų vadovus. Siūloma, kad jie arba už tai atsakingi asmenys būtų baudžiami administracine bauda nuo 30 iki 1400 eurų. Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza BNS teigė, kad šiuo metu tokios baudos yra numatytos tik kritinės infrastruktūros valdytojų vadovams. Vyriausybė taip pat siūlo, kad už informacijos apie kibernetinio saugumo būklę, incidentus ar atakas nepateikimą grėstų nuo 30 iki 300 eurų bauda.

Neseniai NATO priimtas sprendimas integruoti į savo struktūrą Kibernetinių operacijų centro vadavietę numato didžiausią aljanso politikos postūmį per paskutinį dešimtmetį ir yra rimtas perspėjimas visiems NATO priešininkams, ypač Rusijai, rašoma „Newsweek“. JAV karinių oro pajėgų atsargos pulkininkas Rizwanas Ali, kuris prisidėjo prie atitinkamo sprendimo formuluotės kūrimo ir įgyvendinimo proceso, leidiniui „Foreign Policy“ aiškino: „Kalbant trumpai, NATO palaikė kibernetinių kovos metodų naudo...

Laikui iki Kalėdų tirpstant, internetinių parduotuvių akcijomis susigundo vis daugiau pirkėjų. Tačiau gražiausias metų šventes sukčiai sumaniai išnaudoja savo naudai, kurdami netikras parduotuves ir viliodami patiklių pirkėjų pinigus. Specialistai įspėja, kaip atskirti netikras elektronines parduotuves ir ką daryti, jei apsigavote. Prieš susigundydami patraukliai atrodančiomis akcijoms prekėms internete, įsitikinkite, kad parduotuve tikra.

„Didelė nelaimė – rastas nušautas dainininkas Radži“, - tokia neva portalo 15min rašyta naujiena dalinasi internautai. Žinoma, paspaudę straipsnio nuorodą teksto neišvysite. Specialistai įspėja atsargiai elgtis su tokiais „straipsniais“, nes po jais gali slypėti virusai. Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė netikra naujiena, kurioje rašoma, jog nužudytas atlikėjas Radži.

Krašto apsaugos sistema konsoliduoja kibernetinio saugumo pajėgumus, juo Lietuvoje rūpinsis viena institucija, pirmadienį paskelbė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza. „Nacionalinis kibernetinio saugumo centras bus atskira biudžetinė įstaiga, tas atviras langas visiems“, – pirmadienį žurnalistams Vilniuje sakė E.Kerza, Krašto apsaugos ministerijoje atsakingas už kibernetinį saugumą.

Kibernetinėms atakoms pasaulyje siejant vis didesnį chaosą, informacinių technologijų milžinė „Microsoft“ ir nepriklausomi ekspertai ragina sukurti naują pasaulinę nevyriausybinę organizaciją, kurios darbas būtų demaskuoti internetinius įsilaužėlius.

Daugiau kaip 200 tūkst. vartotojų paveikusios precedento neturinčios kibernetinių atakų bangos padariniai gali dar labiau paaštrėti pirmadienį, prasidedant naujai darbo savaitei, perspėjo Europos ir Didžiosios Britanijos policijos bei saugumo agentūros. O Lietuvos informacinio saugumo ekspertas primena, kad tokia ataka tikrai ne paskutinė.

Pirmadienį Valstybės saugumo departamentas (VSD) pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, kurioje vis dar viena didžiausių problemų pabrėžiama agresyvi Rusijos užsienio politika. VSD direktorius Darius Jauniškis sako, kad Lietuvos politikams, naujienų portalams ir visiems piliečiams reikėtų susirūpinti kompiuterių antivirusinėmis programomis.