Prieš kelias dienas štai šiame Lenkijos naujienų portale pasirodė žinia, kad Linas Linkevičius kartu su kolegomis prašo į Baltarusiją įvesti europines taikos palaikymo pajėgas. Tačiau tai netiesa – ši melagiena buvo išgalvota ir įsilaužus į naujienų portalą, paskleista jo lankytojams.
„Kad laukiau tokio išpuolio negalima sakyti, bet, kad mes labai nustebę irgi netiesa, nes jų būta ir anksčiau, neabejoju, bus ir ateityje ir čia yra toks propagandinio karo būdas, įrankis“, – sako Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Informacinį lauką stebintys kariuomenės atstovai sako, kad propagandistai pakeitė savo veikimo taktiką – jeigu pavasarį Rusijos troliai skleidė melą dėl koronaviruso pandemijos, tai dabar didžiausią dėmesį skiria dezinformacijos susijusios su Baltarusija skleidimui.
„Bandoma lygtai ir parodyti, kad nereikėtų kištis į tuos reikalus, kurie vyksta Baltarusijoje, nes tai įtakoja tiesiogiai saugumą Lietuvoje, kitas būtų ekonominis bauginimas, vėlgi bandoma parodyti, kad jeigu Lietuva ir toliau tęs savo politiką Baltarusijos atžvilgiu, tai tranzito srautas per Lietuvą bus užkirstas“, – pasakoja Lietuvos kariuomenės atstovas Tomas Čeponis.
Dezinformaciją troliai skleidžia visais kanalais, tiek per tradicinę žiniasklaidą, tiek ir per socialinius tinklus. Propagandinių kanalų skaičius vis auga.
„Šių metų pradžioje stebėjome augimą ir beveik 40 procentų, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, siejame tai su tuo, kad daugybė žmonių pakeitė savo gyvenimo būdą, jie turėjo daug daugiau laiko būti namuose ir skaityti, domėtis, gauti informaciją iš kitų šaltinių“, – teigia T. Čeponis.
Skaičiuojama, kad socialiniuose tinkluose melagingas žinias skleidžia šimtai skirtingų profilių, veikia daugybė sukurtų grupių. Propagandai išnaudojami ir internetiniai portalai lietuvių kalba. Ir nors jie nėra tarp lankomiausių šalyje, bet populiariausias jų per mėnesį sutraukia apie 50 tūkstančių unikalių vartotojų. Pastaruoju metu Rusijos propagandos skleidėjai maskuoja savo profilius naudodami įvairius lietuviškus patriotinius simbolius, vėliavas, ženklus, skiedžia propagandinį melą prolietuviškomis žinutėmis.
Tačiau tai dar ne viskas. Lietuvai tenka atlaikyti ne tik propagandos smūgius, bet ir kibernetinius išpuolius. Jų šiemet padaugėjo net 46 procentais. 6 kartus bandyta sukelti valstybėje rimtą chaosą – taikytasi į kritinę šalies infrastruktūrą.
„Į informaciją yra nutaikyta. Siekiant pasisavinti informaciją, vieni incidentų tipai buvo, kiti siekiant destrukcinį poveikį padaryti, išjungti servisus ir jų veiklą“, – kalbėjo Kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys.
Nedetalizuojama, į kokias įstaigas buvo nusitaikyta, tačiau išskirtos užsienio reikalų ir sveikatos sritys. Bet didžioji dalis paprastesnių atakų nutaikyta į gyventojus ir verslus bei jų pinigus – vien pernai programišiai taip išviliojo per pusantro milijono eurų.
„Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje incidentų skaičius auga ir šiemet jau mes tyrėme ir reagavome į 1750 kibernetinių incidentų“, – sako R. Rainys.
Nepasitenkinimą Lietuvos veiksmais bandoma pademonstruoti ir protesto akcijomis Rusijoje bei Baltarusijoje. Štai čia matomas surengtas piketas prie Lietuvos ambasados Minske, reiškiant nepasitenkinimą mūsų pozicija.
„Jie tokie dirbtiniai, pakurstyti, savo mastu jie toli gražu nesilygina su žmonių judėjimais, matyt režimas nori parodyti, kad visa tai yra ne taip, kaip yra iš tikrųjų, bet tai yra apgailėtinos pastangos, aš manau visas pasaulis mato, kas ir kiek, ir už ką ir kodėl, tai, manau, yra svarbiausia“, – pasakoja L. Linkevičius.
Nedraugiškų Lietuvai jėgų dėmesys atkreiptas ir į artėjančius Seimo rinkimus, tačiau bent jau kol kas apie rimtesnius bandymus juos kažkaip paveikti, nepranešama.
