Balsuoti internetu tautiečiai negalės ir artimiausioje ateityje, taip šiandien nusprendė Vyriausybė. Ministrų kabinetas šią idėją išbraukė iš savo planų, tad bent kol kas nebus kuriama nei informacinė ar programinė sistema, nei keičiami rinkimų įstatymai.
Pasak teisingumo ministro, iniciatyvos atsisakyta dėl augančių kibernetinių grėsmių ir nestabilios geopolitinės situacijos. Esą šiuo metu 100 procentų užtikrinti saugumo dėl galimų įsilaužimų nepajėgiama. Juolab kad apie bandymus keisti rinkimų rezultatus kalbama ne tik po Donaldo Trumpo triumfo Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Apie galimą Rusijos įsikišimą prabilo ir olandai, o šiemet Australijos tarnybos pranešė apie Kinijos programišių pėdsakus.
„Mes turime informacijos iš aplinkinių valstybių, kad į jų rinkimų sistemą galimai buvo įsilaužta, tą informaciją turime. Ir ši informacija bei prielaidos leidžia mums daryti tokį sprendimą, kad geriau susilaikyti“, – sako ministras Elvinas Jankevičius.
Seimo opozicijos narė Aušrinė Armonaitė kibernetinės saugos svarbos neneigia, tačiau primena svetur gyvenančių tautiečių skundus – ne visi per rinkimus gali apsilankyti užsienyje esančiose Lietuvos ambasadose, o esą ir čia gyvenantis jaunimas būtų aktyvesnis.
„Sakyti, kad Lietuva nieko nedarys ir vietoje to, kad būtų pradėta kurti ir testuoti saugi sistema tam, kad žmonės, pasinaudodami išmanosiomis technologijomis, galėtų atlikti savo pilietinę pareigą, man atrodo šis žingnis neprotingas“, – mano Seimo narė Aušrinė Armonaitė.
Patys tautiečiai dalijasi į dvi stovyklas. Vieniems balsavimas internetu išties būtų patogesnis, kiti gi taip pat įžvelgia pavojų ir galimų nedraugiškų valstybių intervencijų.
„Reikėtų. Nes patogiau tiesiog ir gal daugiau žmonių įsijungtų į balsavimą, nes nereikėtų laukti eilėse.“
„Valstybės valdymo struktūros rinkti internetu – ne. Aš būsiu amerikietiško principo. Saugumas. Bendrai saugumo gyvenime nebeliko.“
Iš Europos Sąjungos valstybių savo pilietinę valią internetu visų lygių rinkimuose gali išreikšti tik estai.
Štai Prancūzijoje internetu galima rinkti tik Nacionalinę Asamblėją, Šveicarijoje toks balsavimas galimas tik tam tikrose apygardose.
Naujoviškai balsuoti belgai pabandė dar 2003-aisiais, tačiau paiškėjo, kad prie vieno kandidato pavardės stebuklingai atsirado net 4 tūkst. papildomų balsų, tad rezultatai buvo anuliuoti.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad Estijoje, vos atsiradus galimybei balsuoti internetu, žmonės išties gausiau rinkosi prie kibernetinių balsadėžių, tačiau vėliau aktyvumas nustojo augti. Ji taip pat primena, kad balsuojant svarbu apsaugoti ne tik informaciją, už ką rinkėjas balsavo, bet ir jo paties anonimiškumą, o esamos saugumo priemonės to 100 proc. dabar apsaugoti esą negali.
„Internetinis balsavimas kelia daugybę klausimų, kuomet kalbame apie balsų perskaičiavimą. Jei turime balsavimą popieriniais biuleteniais, tai tokiu atveju mes visuomet galime perskaičiuoti kilus abejonėms, kad buvo suskaičiuota netiksliai, pasitiksliname ir protokole esančią informaciją, galime susirinkti ir dar kartą perskaičiuoti“, – pasakoja VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Dalis saugumą skeptiškai vertinančių tautiečių tikina, kad dabar visos paslaugos yra pasiekiamos internetu. Juk tai ir bankiniai pavedimai ir registracija pas medikus.
„Mes negalime niekaip prilyginti bankams, nes bankų sumas galima atstatyti, o rinkimų rezultatų, kai atsiranda atitinkamos vyriausybės, Seimas, to ištaisyti neįmanoma, nes vėliau jie priiminės sprendimus, kurie darys įtaką visos valstybės gyvenimui. Tai yra vienas svarbiausių dalykų“, – kalbėjo E. Jankevičius.
Artimiausi rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų rudenį – 2020 metų spalio 11-ąją bus renkamas Seimas.
