Susitarimą pirmadienį Liuksemburge pasirašys Lietuva, Estija, Kroatija, Nyderlandai ir Rumunija, o Prancūzija, Ispanija, Lenkija ir Suomija oficialiai prisijungs iki metų pabaigos.
„Tikslas yra sukurti kas pusmetį rotuojamas ES kibernetines greitojo reagavimo komandas“, – interviu BNS sakė ministras.
Anot R. Karoblio, besirotuojančios ES komandos galėtų ateiti į pagalbą valstybėms narėms didelių kibernetinių incidentų atveju.
Pasak ministro, su ES institucijomis bus svarstoma galimybė projektui naudoti ES biudžeto lėšas techninei ir programinei įrangai įsigyti.
Rotuojamų pajėgų grafiką numatoma patvirtinti kitąmet, bet jau šiemet į Lietuvos nacionalines pratybas bus įtrauktas ES pajėgų prototipas, sakė R. Karoblis.
Prie projekto stebėtojų teisėmis prisijungia dar keturios šalys – Belgija, Graikija, Slovėnija ir Vokietija.
Lietuvos žvalgybos tarnybų teigimu, didžioji dalis priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje yra susijusi su Rusija, daugiausia veikiama prieš Lietuvos valstybės institucijas ir energetikos sektorių.
Kibernetinės pajėgos yra vienas iš pirmųjų projektų pagal pernai pasirašytą susitarimą dėl glaudesnio ES gynybos bendradarbiavimo.
Lietuva ilgus metus skeptiškai vertino ES karinį bendradarbiavimą, nerimaudama, kad jis gali dubliuoti NATO ir sumažinti JAV vaidmenį Europoje.
Bet JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kritika aljansui ir britų sprendimas trauktis iš ES ėmė keisti Lietuvos poziciją.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime praeitą savaitę paragino nebijoti būti Europos Sąjungos integracijos smaigalyje, nes, jos teigimu, „tik suvieniję pastangas karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse jausimės stiprūs“.
