Už tai ketvirtadienį balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 34, devyni susilaikė. Tokį sprendimą palaikė dauguma „valstiečių“, Lenkų rinkimų akcijos, „tvarkiečių“ frakcijos narių, po kelis socialdemokratus ir socialdarbiečius. Prieš buvo daugiausia konservatoriai ir liberalai.
Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Prie šio klausimo parlamentas planuoja grįžti rudens sesijoje.
Pagal Lenkų rinkimų akcijos projektą, būtų paviešintos prisipažinusių ir dabar valstybės paslaptimi laikomų buvusių KGB bendradarbių pavardės.
VSD: įstatymas pakenktų Lietuvos saugumui
Prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių paviešinimas sukeltų didelę grėsmę Lietuvos saugumui ir atvertų kelia Rusijos šantažui, perspėja Valstybės saugumo departamentas.
„Tokio įstatymo priėmimas padidintų grėsmę valstybei, šalies ir visuomenės pažeidžiamumą, atvertų kelią aktyvesnei Rusijos ir Baltarusijos tarnybų veiklai, pablogintų situaciją kontržvalgybine prasme“, – BNS ketvirtadienį sakė VSD atstovė Aurelija Katkuvienė.
Pasak jos, šiuo metu Rusija turi didžiąją dalį archyvų, bet nežino, kurie žmonės yra prisipažinę, tad įstatymo priėmimas atvertų galimybę Maskvai bandyti šantažuoti neprisipažinusius KGB bendradarbius.
Be to, A. Katkuvienės teigimu, valstybei prisipažinę buvę KGB bendradarbiai yra instruktuoti, kaip apsisaugoti nuo galimų įtakų.
Šiemet kovą paskelbtoje Lietuvos žvalgybos institucijų ataskaitoje rašoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, verbuodamos Lietuvos piliečius, vis dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje.
„Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – rašoma atskaitoje.
