kiaulininkystė

Afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas pastarosiomis dienomis nustatytas dar dviejuose kiaulių ūkiuose. Viename jų buvo laikomos 4 kiaulės (Šakių r.), kitame – 10 (Jurbarko r.), rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime.  Šakių r., Barzduose, įsikūrusiame smulkiame ūkyje įtarimai dėl ligos kilo pastebėjus simptomus – viena iš laikomų kiaulių tapo vangi, neėdė, sutriko jos koordinacija, gyvūnas stipriai karščiavo, o ant odos buvo atsiradę paraudimų.

Didelių kaštų ir žemų kainų bei kitų pandemijos padarinių alinamiems kiaulių augintojams iš Vyriausybės rezervo ketinama skirti 6,3 mln. eurų paramos. Tačiau ūkininkai sako, kad šių lėšų neužteks kompensuoti nuostolius, be to, dalies pinigų jie negaus dėl mažų išmokų „lubų“.  Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Astrausko, dėl 6,3 mln. eurų paramos su Finansų ministerija jau sutarta, o Vyriausybė turėtų apsispręsti kitą savaitę.   „Gauta parama 6,3 mln.

Kiaulininkystės sektoriui išgyvenant krizę jo atstovai tikina, kad nesulaukę žadėtos valstybės pagalbos 90 proc. kiaulių laikytojų gresia nutraukti veiklą.   Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos teigimu, 2020 metais sektorius nukentėjo nuo COVID-19 krizės – krito kiaulienos vartojimas, Europos Sąjungos rinkoje susidarė jos perteklius, krito kiaulių supirkimo kainos, be to, nuo 2021 metų rugsėjo savikaina išaugo.

Valstybės valdoma, bankrutuojanti įmonė „Kiaulių veislininkystė“ atleidžia visus – 26 – darbuotojus. Apie tai įmonė pranešė Užimtumo tarnybai.  Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS teigė, jog įmonė informavo, kad kreditorių susirinkime nuspręsta „Kiaulių veislininkystę“ paskelbti bankrutuojančia, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka. Rugsėjį Maisto ir veterinarijos tarnyba po neplaninių patikrinimų sustabdė bendrovės veiklą, be to, įmonės valdyba atleido vadovą Vilių Rekštį.

Lietuvai ir dar 13-kai Europos Sąjungos šalių raginant Briuselį kuo greičiau spręsti kiaulienos krizę ir taikyti išskirtines paramos priemones kiaulių augintojams, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad tokias priemones reikia vertinti atsargiai. Pasak jo, Briuselis girdi valstybių narių argumentus dėl laikinos pagalbos pratęsimo, o sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.

Iš Lietuvos afrikinio kiaulių maro virusas (AKM) dar nesitraukia. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad AKM užsikrėtusių šernų nustatoma nuolat. Per šiuos metus AKM patvirtintas 120 šalies vietų, o naujausias atvejis praėjusią savaitę užfiksuotas Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos apylinkėse aštuonioms rastoms šernų gaišenoms. Naujausi atvejai nutolę 22 km atstumu nuo ankstesnio AKM atvejo Plungės rajone, kur virusas buvo patvirtintas 5 šernų gaišenoms.

Valstybės valdomos įmonės „Kiaulių veislininkystė“ valdyba atleido įmonės vadovą Vilių Rekštį paaiškėjus, kad įmonėje klestėjo šešėlinė prekyba, nebuvo užtikrintos higienos sąlygos. Valdyba paskyrė laikiną vadovą ir įpareigojo įmonę paskelbti naujo vadovo atranką, pranešė Žemės ūkio ministerija. Maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad įmonė skerdė gyvulius ir gamino mėsos gaminius, nors deklaravo, kad to nedaro. Ji tam neturėjo nei leidimo, nei tinkamų sąlygų.

Valstybės pagalbos paketą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems kiaulių ir paukščių ūkiams bei įmonėms Vyriausybė turėtų patvirtinti po savaitės, žada žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Verslininkai priekaištauja, kad parama bus siejama su sumokėtais pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais (GPM), todėl nebus pakankama.   „Pagalbos paketas bus pristatytas (šios – BNS) savaitės pabaigoje socialiniams partneriams, o Vyriausybė patvirtinti turėtų trečiadienį.

Giedrė Sankauskaitė Prieš metus laisvai tarpvalstybines sienas kertantys šernai į Lietuvą atnešė afrikinį kiaulių marą. Šiandien tokių užsikrėtusių „imigrantų“ padarinius, deja, jau matome. Vis labiau kylant visuotiniam ažiotažui dėl galimų afrikinio kiaulių maro (AKM) padarinių, plačiau panagrinėjus susidariusią situaciją tampa aišku – AKM tik apnuogino Lietuvos kiaulininkystėje veikiančių verslininkų problemas.

Šalčininkų ir Varėnos rajonuose nugaišusiuose šernuose aptiktas afrikinis kiaulių maras. Tai penktadienį patvirtino Maisto ir veterinarijos tarnyba. Ir nors įtarimų apie šį užkratą buvo jau anksčiau, specialistai tuo metu tikino, kad šernai šalyje krenta ne nuo kiaulių maro, o nuo infekcinės ligos panašios į marą. Šiaulių Biologinių tyrimų mokslinio centro direktorius Ramutis Klimas mano, kad niekas specialiai nesistengė nuslėpti afrikinio kiaulių maro užuomazgų Lietuvoje.

Didėjant afrikinio kiaulių maro grėsmei, Lietuvoje norima skelbti ekstremalią padėtį. Jos nepaskelbus, Maisto ir veterinarijos tarnyba negali imtis visų veiksmų prieš virusą, kuris gali sunaikinti šalies kiaulininkystę. Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai jau du kartus siūlė skelbti ekstremalią situaciją ir toliau to siekia.

Danijos Aarhus universiteto mokslininkai išrado naują metodą kvapams kiaulininkystės ūkiuose matuoti. Šiuo metu sudėtinga dokumentuoti aplinkosaugos priemonių, skirtų kvapams mažinti, veiksmingumą, nes iki šiol nebuvo žinoma būdų, kaip tinkamai įvertinti kvapų ore sumažėjimą. Vis dar labiausiai paplitęs būdas analizuoti kvapus ore – žmogaus uoslė. Bet jis netikslus, nes transportuojant orą iki laboratorijų dalis ore esančių komponentų išnyksta.

Dėl nepalankaus visuomenės požiūrio į kiaulininkystę ir biurokratinių kliūčių Lietuvoje kiaulių užauginama tiek, kiek 1919-aisiais. Lietuvos kiaulių augintojai skelbia aliarmą – šalyje kiaulių užauginama beveik tiek pat, kiek ir XX a. pradžioje, o netrukus jų gali būti užauginama dar mažiau. Stambiausia kiaulių auginimo bendrovė „Saerimner“ jau sustabdė investicijas Lietuvoje ir jas nukreipė į Rusiją.

Verslininkai teigia, kad neįsikišus aukščiausiajai valdžiai Lietuvoje neįmanoma įgyvendinti nė vieno didelio investicijų projekto. Užsienio rinkose Lietuva prisistato kaip investuoti patraukli šalis. Ypač pabrėžiami sėkmingi „Barclays“ ir „Western Union“ atvejai. Pasidomėjus, kaip Lietuvoje sekasi esamiems investuotojams, susidaro įspūdis, kad šalis linkusi kolekcionuoti investuotojus, tačiau laimėjusi juos palieka likimo valiai.

Neseniai vienas žinomas verslininkas spaudoje pareiškė, kad Lietuvos ūkio ateitis – inovatyvios technologijos, o ne kiaulių auginimas. Panašių pareiškimų, kad, pavyzdžiui, perspektyvesnis yra „inovatyvių produktų kūrimas“, o ne baldų gamyba, pas mus pasitaiko dažnokai. Štai buvęs ūkio ministras paskelbė, kad greitai Lietuva taps „didelės pridėtinės vertės“ paslaugų kraštu. Lietuvoje dabar yra 3 mln. gyventojų, galinčių iš jų dirbti – 1,5–1,7 mln.

15:50 val.Naujausiais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, klasikinių kiaulių maro užkratas nustatytas dar dviejose „Beržų komplekso“  padaliniuose: Praulių kaime, kur laikoma 2,3 tūkst. kiaulių, ir Blauzdžių kaime, kur yra 5,2 tūkst. kiaulių. Šiuo metu imami mėginiai įtarimo patvirtinimui laboratoriniais tyrimais. ------------- Trečiadienį Jonavos rajone, Šilų kaime, „Beržų komplekso“ ūkyje užfiksuotas klasikinio kiaulių maro atvejis. Fermoje laikytos 15 tūkst.

Pakruojo ir Radviliškio rajonų gyventojai, apstatyti danų kiaulidėmis, galėtų pavydėti žemaičiams Mažeikių rajono valdžios. Padėjusios Bugenių bendruomenei apsiginti nuo plečiamo daniškų kiaulių komplekso. Toks precedentas, kad valdžia gina vietinius žmones, Lietuvoje yra retas. O šiaip Lietuvoje yra du lygiagretūs, šalia ristele šuoliuojantys kompleksai. Vienas kompleksas yra užsienietiškų kiaulidžių kompleksas. Antras kompleksas yra Lietuvos valdininkijos kompleksas. O jis toks.

Nors Lietuvoje juntama milžiniška lietuviškos kiaulienos paklausa, prekybos centruose ir toliau karaliauja lenkiška, vokiška, belgiška bei kita užsienietiška kiauliena. Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad viena pagrindinių kiaulininkystės problemų yra ta, jog Lietuvoje ši šaka yra labai smarkiai suvaržyta, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Tai atsispindi faktuose. Ekonominė pusė Lietuvoje per metus išauginama tik apie milijonas kiaulių, tačiau suvartojame apie 2 mln.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo informacijos apie veikiančių kiaulių kompleksų neigiamą poveikį aplinkai ir netoliese gyvenantiems žmonėms. Apie tai žmonės kalba ir atėję į susitikimus. Ne taip seniai gyventojai buvo susirinkę protestuoti prie Seimo. Atrodytų, kad Vyriausybė turėjo imtis konkrečių veiksmų ir pasižiūrėti, ar galima padėti šiems žmonėms. Deja, Vyriausybė numatė padėti ne šalia kiaulių kompleksų gyvenantiems žmonėms, o patiems kompleksų savininkams.

Vyriausybės pasitarime aptartos Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės, kuri  analizavo kiaulių kompleksų plėtros perspektyvas ir jų galimą neigiamą poveikį gamtai, bendruomenių gyvenimui, išvados. Jas pristatė grupės vadovas Ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius. Pritarta nuostatai, kad būtų numatyti griežtesni kvapų kontrolės būdai ir aiškus kontroliuojančių institucijų funkcijų pasiskirstymas.

Jeigu turėtumėt galimybę rinktis, ką pirktumėte – hormonais, modifikuotais pašarais šertų ar natūraliai užaugintų gyvulių mėsą? Ką, būdami vartotojai, remtumėte – aplinką teršiančias danų kiaulides ar lietuvių ūkininkus? Bloga žinia – dabar parduotuvėje nusipirkę mėsos nežinome, kaip buvo augintas ir šertas gyvulys.

Net tokioje veiklos srityje, kaip kiaulininkystė, vyksta nešvarūs žaidimai dėl ilgesnio pinigo. Šio mėnesio pabaigoje į Lietuvą atvyks inspektoriai iš Rusijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos. Optimistai po šio ne vieną dieną truksiančio vizito tikisi gauti leidimą eksportuoti kiaules į Rusijos rinką, o realistai tikina, kad tikruosius patikrinimo rezultatus lems ne specialistų išvados, bet politikų sprendimai.