Danijos Aarhus universiteto mokslininkai išrado naują metodą kvapams kiaulininkystės ūkiuose matuoti.
Šiuo metu sudėtinga dokumentuoti aplinkosaugos priemonių, skirtų kvapams mažinti, veiksmingumą, nes iki šiol nebuvo žinoma būdų, kaip tinkamai įvertinti kvapų ore sumažėjimą. Vis dar labiausiai paplitęs būdas analizuoti kvapus ore – žmogaus uoslė. Bet jis netikslus, nes transportuojant orą iki laboratorijų dalis ore esančių komponentų išnyksta.
Danijos Aarhus universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su Infarm A/S, Skov A/S bei Danijos žemės ūkio ir maisto tarybos Kiaulių tyrimų institutu, šiuo metu kuria chemine analize paremtą modelį, kuris padės tiksliau įvertinti kvapų pokyčius, nulemtus įvairių ūkiuose taikomų aplinkosaugos priemonių, pavyzdžiui, modernios srutų tvarkymo ar oro valymo sistemos.
Naujasis modelis leis kvapą įvertinti atsižvelgiant į cheminius matavimus, atliekamus vietovėje. Šis metodas sukurtas remiantis išvystyta protonų perdavimo reakcijos masės spektometrija, arba PTR-MS (angl. Proton Transfer Reaction Mass Spectrometry ).
Praėjusių metų rudenį pradėtą projektą tikimasi baigti iki 2014 m. vasaros.
Lietuvoje iki šiol nėra nė vienos kvapų tyrimo laboratorijos ir tekdavo naudotis Latvijos tyrėjų paslaugomis arba remtis cheminės oro sudėties vertinimu. Vertinant cheminę sudėtį tiriama, kiek amoniako, sieros vandenilio ir kitų medžiagų yra ore kiaulininkystės komplekse ir šalia jo. Tačiau jei cheminė oro sudėtis yra tinkama, nebūtinai reiškia, kad kvapų nebus. Pavyzdžiui, leidžiama sieros vandenilio koncentracija ore yra 0,008 mg kubiniame metre oro, tačiau kvapas būtų jaučiamas jau esant 0,004 mg kubiniame metre oro.
Kvapų tyrimo laboratorija turėtų atverti duris Vilniuje jau šį rudenį. Naujojoje laboratorijoje kvapų koncentracijos tyrimai bus atliekami dinaminės olfaktometrijos metodu, kuris taikomas daugelyje ES šalių. Nors ES leistina kvapo riba yra 12 kvapo vienetų, Lietuvoje ji griežtesnė ir yra apribota iki 8 vienetų.
Kvapas yra efektas, atsirandantis susijungus daugybei įvairių cheminių junginių. Kiaulininkystės fermos kvapą sudaro apie 300 įvairių komponentų, o svarbiausi gyvulių kvapo komponentai yra amoniakas, sieros vandenilis, riebalų rūgštys, aminai, sulfidai ir kiti cheminiai junginiai.
Kvapo koncentracija skaičiuojama kvapo vienetais kubiniame metre oro (OU/m3). Pavyzdžiui, 1000 OU/m3 reiškia, kad 1 kubinis metras kvapais persismelkusio oro turi būti „atskiestas“ 1000 m3 bekvapio oro, kad neliktų jokių blogų kvapų.
„Saerimner“ savo kiaulininkysės kompleksuose kvapams mažinti jau dabar naudoja biostabilizatorių „Poliflock BTS“, kuris leidžia iki 60–70 proc. sumažinti amoniako ir kietųjų dalelių koncentraciją ore.
„Poliflock BTS“ skatinana natūraliai gyvulių mėšle besiveisiančių mikroorganizmų ekosistemų aktyvumą ir spartesnį mikroorganizmų dauginimąsi. Didesnis bakterijų aktyvumas, aktyvesnė jų reprodukcija neleidžia susidaryti amoniakui.
