Dėl nepalankaus visuomenės požiūrio į kiaulininkystę ir biurokratinių kliūčių Lietuvoje kiaulių užauginama tiek, kiek 1919-aisiais. Lietuvos kiaulių augintojai skelbia aliarmą – šalyje kiaulių užauginama beveik tiek pat, kiek ir XX a. pradžioje, o netrukus jų gali būti užauginama dar mažiau. Stambiausia kiaulių auginimo bendrovė „Saerimner“ jau sustabdė investicijas Lietuvoje ir jas nukreipė į Rusiją.
Nauja kryptis – Rusija
Apie planus investuoti Rusijoje, o ne Lietuvoje UAB „Saerimner“ valdybos pirmininkas Clausas Baltsersenas pranešė Vilniuje vykusiame Europos kiaulių augintojų kongrese.
„Saerimner“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad įmonė Lietuvoje nesiplės.
„Pagrindinės sprendimą lėmusios priežastys – teisinis netikrumas ir manipuliacijos viešuoju interesu, – sakė jis. – Pirmu atveju kalbame apie veiklos leidimų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų neaiškumą. Šiandien niekas negali pasakyti, kas galų gale Lietuvoje atsakingas už leidimų kiaulių auginimo veiklai išdavimą.“
Pasak jo, per 19 metų Lietuvoje nebuvo pastatyta nė viena nauja kiaulių ferma, o „Saerimner“ per pastaruosius 6 metus nepavyko gauti nė vieno naujo leidimo net jau esančioms tarybinio palikimo fermoms plėtoti. Įmonė akcentuoja, kad Rusijos Federacijoje kur kas lengviau steigti kiaulininkystės ūkius.
„Kai kurių valdininkų skatinamas žmonių priešiškumas lemia, kad veiklos negalima plėtoti net itin mažose fermose. Pavyzdžiui, „Saerimner“ fermos veiklai Nemakščiuose Taršos ir integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimas dėl itin mažų apimčių net nereikalingas, tačiau įmonė negauna leidimo rekonstruoti šią seną tarybinę fermą“, – sakė S.Leonavičius.
Šiuo metu „Saerimner“ mūsų šalyje turi 11 kiaulių kompleksų, į kuriuos nuo 1999 m. investavo apie 200 mln. Lt. Atsižvelgiant į kiaulių auginimo apimtis, gerokai sumažėjusias pastaraisiais metais (Lietuvoje šiemet bus išauginta apie 790 tūkst. kiaulių), galima teigti, kad „Saerimner“ patenkina apie 65 proc. paklausos. Bendrovės kompleksuose šiemet bus išauginta 525 tūkst. riestauodegių.
Žiniasklaidą kaltina šališkumu
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) prezidentas Algis Baravykas pokalbio pradžioje apskritai nenorėjo vertinti investicinės aplinkos. „Manęs nedomina emociniai dalykai, nes per juos ir taip padaryta daug žalos kiaulininkystės sektoriui“, – teigė jis.
Pašnekovo nuomone, daugiausia žalos kiaulininkystei padarė žiniasklaida, jau kelerius metus pateikdama vien neigiamas žinias apie kiaulių kompleksų žalą aplinkai ir žmonių sveikatai.
„Pavyzdžiui, į griovį ištekėjo 10 kubinių metrų srutų, o triukšmo sukeliama tiek, tarsi būtų įvykusi tragedija Fukušimoje“, – ironizavo A.Baravykas. Jo teigimu, apie spartų kiaulininkystės ūkių nykimą kalbėta dar prieš keletą metų, bet į tai politikai nekreipė dėmesio. „Ir dabar sakau, kad situacija labai bloga, bet kas iš to!? Galbūt žmonės atsitokės tada, kai nebeliks lietuviškos kiaulienos“, – svarstė pašnekovas.
LKAA duomenimis, Lietuvoje kiaulių išauginama tiek, kad patenkinama tik apie 44 proc. paklausos. „Jei žmonės tikisi, kad kiaulininkystės ūkiai netriukšmaus ir nesmirdės, tai mes jų nenuvilsime. Jų (kiaulių) greitai visai gali nelikti ir kalbu ne tik apie kiaulininkystę“, – sakė A.Baravykas. Panaši situacija – ir paukštininkystės sektoriuje.
Labiausiai nepatenkinti gyventojai
Kiaulininkystės plėtra ypač nepatenkinti gyventojai, šalia kurių „Saerimner“ ir kitos įmonės planuoja veiklos plėtrą. Pakruojo rajono bendruomenės per teismus pasiekė, kad jų rajone nebūtų pramoninių kiaulininkystės ūkių. Kalvarijos gyventojai su „Saerimner“ vis dar bylinėjasi teismuose, o Nemakščių seniūnijos (Raseinių r.) žmonės dar tik ruošiasi tokiai kovai. „Svarbiausias priekaištas – kvapai, sklindantys iš fermų“, – teigė Nemakščių seniūnas Remigijus Laugalis. Raseinių savivaldybės administracijos užsakymu čia buvo atlikta gyventojų apklausa. Iš 865 apklaustųjų tik 4 pritarė UAB „Piglita“ kiaulių komplekso įkūrimui Švendūnos kaime.
„Tų kvapų nenori nei gyventojai, nei kavinių savininkai, o net jei ir veiktų kiaulių ferma, joje darbo tegautų keli žmonės“, – svarstė Nemakščių seniūnas R.Laugalis. Sovietmečiu Švendūnos kaime veikė kiaulių ūkis. Jame buvo laikoma iki 3 tūkst. kiaulių, o „Piglita“ siekia čia auginti apie 20 tūkst. riestauodegių. Nemakščių seniūnas taip pat aiškino, kad žmonių nesuvilioja net pažadai, kad ūkininkų laukus „Piglita“ srutomis tręštų nemokamai. Esą ūkininkai pastebėjo, kad 3 metus taip tręšiant nauda jaučiama, o vėliau reikia net 8 metų, kad žemė atsigautų. „Nesakau, kad kiaulininkystė nereikalinga, bet tas fermas jie galėtų statyti atokesniuose rajonuose, toliau nuo trobų“, – teigė R.Laugalis. Įvairūs teismai yra kontstatavę dešimtis pažeidimų, kuriuos yra padarę kiaulių augintojai. Daugiausiai esą nukentėdavo aplinka.
Ūkis po truputį atsigauna
Kiaulininkystę žlugdo ne tik gyventojų protestai, bet ir ligos. Praėjusiais metais ūkiams smogė kiaulių maro protrūkis. Dėl to Rusijos Federacija buvo net apribojusi lietuviškos kiaulienos importą. Vien Jonavos r. veikianti UAB „Beržų kompleksas“ pernai dėl maro sunaikino 24 tūkst. kiaulių. Bendrovės direktorė Virginija Gudauskienė neatskleidė, kokio dydžio draudimo išmoką įmonė gavo, kiek pernai įsigijo paršelių, siekdama atnaujinti veiklą. Anksčiau skelbta, kad „Beržų kompleksui“ priklausė 6,8 mln. Lt draudimo išmoka. „Įsigijome daug paršelių ir juos vėl apdraudėme“, – tepasakė V.Gudauskienė. Ji tikino, kad negali būti kalbos apie įmonės uždarymą, tačiau nenorėjo plačiau komentuoti plėtros planų. „Nenoriu komentuoti bendros situacijos kiaulininkystės sektoriuje, tačiau bent jau mes iš jo nepasitrauksime“, – patikino pašnekovė.
Vienas svarbiausių įmonės akcininkų anksčiau buvo ekspremjeras Adolfas Šleževičius. Nepatvirtintais duomenimis, kompleksą dabar valdo nauji 4 akcininkai iš Ukrainos, įsigiję 96 proc. akcijų paketą, tačiau V.Gudauskienė jų neįvardijo.
Tikisi didesnių pelnų
„Saerimner“ susidomėjimas Rusijos rinka yra pragmatiškas. Bendrovės generalinis direktorius S.Leonavičius pripažino, kad už išaugintą produkciją Rusijos Federacijoje bendrovė gaus daugiau lėšų. „Deficitinėse rinkose ir kaina yra didesnė, todėl ten šį verslą (kiaulininkystę) plėtoti yra patraukliau, – sakė jis. – Pavyzdžiui, Lietuvoje gyvojo svorio kaina šiandien yra 1,30 eurų už kilogramą, o Rusijoje, Ukrainoje ir Kinijoje ši kaina – daugiau kaip 2 eurai už kilogramą.“
Be to, darbo jėga Rusijos Federacijoje yra pigesnė nei Lietuvoje, todėl tikėtina, kad Rusijoje „Saerimner“ sutaupys ir darbo užmokesčiui. „Europoje vis griežtinami tiek aplinkosaugos, tiek, kas dabar ypač aktualu, gyvūnų gerovės reikalavimai, didinantys gamybos savikainą. Ne Europos Sąjungos valstybėse šie reikalavimai nėra tokie griežti, todėl tose šalyse gamybos savikaina yra mažesnė“, – kalbėjo „Saerimner“ generalinis direktorius S.Leonavičius.
Iki 2016 m. „Saerimner“ Rusijoje tikisi išauginti 428 tūkst. kiaulių arba beveik tiek pat, kiek šiuo metu auginama Lietuvoje. „Rusija užsibrėžė tikslą apsirūpinti maistu pati, todėl ir atveria rinką investuotojams, o pas mus... Pas mus dabar net reikalaujama pažymų, kad tau reikia pažymos, tai ir turime tokią situaciją, kokią turime. Iš rusų pasijuoksime tada, kai pirksime jų kiaulieną“, – sakė LAKA vadovas A.Baravykas.
Pagal kiaulių auginimo apimtis Lietuva šiuo metu jau nublokšta į 1919 m. Tada šalyje buvo užauginta 750 tūkst. kiaulių. 1939 m. ūkininkai išaugino 1,37 mln. kiaulių. Rekordiniais laikomi 1991-ieji, kai riestauodegių šalyje buvo 2,7 mln.
Ne tik smarvė kalta
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius
Liūdna, kad sveikos ir gardžios mėsos galime užsiauginti patys, tačiau jos gamintojai traukiasi iš rinkos. Kuo kaltos įmonės, kad žemėtvarkininkai tinkamu laiku neįtraukė į dokumentacijas apsauginių zonų. Juk dabar bet kam grąžinus žemę, jos savininkas gali pareikšti pretenzijas kompleksui ir faktiškai stabdyti jo veiklą. Tokius žmones vadinu naujaisiais lietuviais, neva besirūpinančiais švaria aplinka. Juk niekada nebuvo ir nėra tokių technologijų, kurios visiškai eliminuotų kvapus. Galvijininkystės jau faktiškai neturime, nes iš 1 mln. karvių dabar Lietuvoje tėra apie 350 tūkst. melžiamų karvių. Pieno supirkimo kainos tokios mažos, kad sakoma, jog paprasčiau yra nuvesti karvę į mišką ir ją nušauti, nei užsiimti pienininkyste. Jei neliks ir kiaulininkystės, kaimai dar labiau ištuštės. Dalį kaltės turėtų prisiimti ir žiniasklaida, nes laikraščiu gali užmušti musę, o žodžiu – žmogų. Nuolatinis kartojimas, kad kiaulininkystė kenkia, nebuvo naudingas.
Albinas Čaplikas
