Verslininkai teigia, kad neįsikišus aukščiausiajai valdžiai Lietuvoje neįmanoma įgyvendinti nė vieno didelio investicijų projekto.
Užsienio rinkose Lietuva prisistato kaip investuoti patraukli šalis. Ypač pabrėžiami sėkmingi „Barclays“ ir „Western Union“ atvejai. Pasidomėjus, kaip Lietuvoje sekasi esamiems investuotojams, susidaro įspūdis, kad šalis linkusi kolekcionuoti investuotojus, tačiau laimėjusi juos palieka likimo valiai.
Dėl didžiulių reikalavimų įmonėms Lietuvoje šiuo metu įšaldyta apie 1,5 mlrd. litų investicijų. Investicijų klimatas mūsų šalyje jau kelia rūpestį net Pasaulio bankui, kasmet skelbiančiam valstybių verslo aplinkos reitingą. Šiuo metu pradėti verslą Lietuvoje yra dvigubai sunkiau nei Irane ar net Latvijoje.
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ žiniomis, šiuo metu bent 10 Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių negali investuoti į Lietuvos ūkį apie 1,5 mlrd. litų, nes investicijos piktybiškai stabdomos vietos valdžios sprendimais.
Ant plauko – 32 milijonai litų
Nuo 2009 metų Lietuvoje veikia „Investors Advisory Council“ (IAC) – Vakarų šalių investuotojų Lietuvoje organizacija, padedanti mūsų šaliai plėtoti investicijų politiką. Iki šiol yra įvykę šeši IAC susitikimai. Paskutinis jų, kuriame buvo nagrinėjami naujiems ir esamiems užsienio ivestuotojams svarbūs viešojo intereso ir teritorijų planavimo klausimai, vyko lapkritį.
„IAC susirinkimų rezultatai plačiai nėra viešinami, tačiau apie darbą nuolat informuojamas premjeras ir kiti svarbūs valstybės pareigūnai. Be to, IAC susitikimuose aptariamos investuotojų problemos, ne visi jie nori viešumo“, – sakė Larsas Ohnemusas, didžiausio nekilnojamojo turto investuotojo Lietuvoje „BPT Asset Management“ vadovas ir IAC narys.
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ žiniomis, lapkritį IAC nagrinėjo ir kiaulininkyste užsiimančio Danijos investuotojo „Saerimner“ atvejį.
„Taip, mes turime iššūkių Kalvarijoje“, – pripažino „Saerimner“ atstovai. Vien dėl Kalvarijos savivaldybės veiksmų nėra derinamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas, be kurio negalima verstis kiaulininkyste, paukštininkyste ir galvijininkyste. Vietos valdžia kelia verslininkams reikalavimus, kurių neįmanoma įgyvendinti. Bendrovės investicijų ateitis Kalvarijoje kybo ant plauko, o nuostoliai sudarytų net 32 mln. litų.
Netiesioginis bendrovės akcininkas (apie 20 proc.) yra Tarptautinė finansų korporacija („International Finance Corporation“), priklausanti Pasaulio banko grupei. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ žiniomis, Pasaulio bankas ketina išreikšti susirūpinimą Vyriausybei dėl investicijų klimato mūsų šalyje.
„Saerimner“ atvejis pasiekė ir Ūkio ministeriją. Ši institucija su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pateikė Aplinkos ministerijai siūlymų, kaip supaprastinti TIPK išdavimų tvarką, kad vietos valdžia negalėtų piktnaudžiauti jai suteiktomis galiomis.
Manipuliuoja viešuoju interesu
Be „Saerimner“, yra dar bent 9 įmonės, susiduriančios su projektų įgyvendinimo sunkumais. UAB „Margasmiltė“ Kauno rajone siekė pritraukti apie 180 mln. litų investicijų į anhidrito telkinio eksploatacijos šachtiniu būdu projektą, bet vietos valdžia net pusantrų metų blokavo verslininkų užmojus prisidengdama viešuoju interesu.
„Įsikišus prezidentei, Vyriausybei ir Seimui mums pagaliau pavyko pralaužti ledus, todėl projektas jau įgyvendinamas“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė „Margasmiltės“ projektų vadovas Tomas Bodrije.
Jis abejoja, ar būtų pavykę gauti visus leidimus, jei ne pasaulinė ekonomikos krizė.
„Krizė privertė valdžią į investuotojus pažvelgti pragmatiškiau, nes šiuo metu kur kas svarbiau yra darbo vietos ir injekcijos į ekonomiką. Įgyvendinant projektus labai svarbu sulaukti paramos iš aukščiausios valdžios, nes tada ir vietos valdžia projektus vertina kitaip“, – kalbėjo T. Bodrije.
Kitoms įmonėms kol kas sekasi prasčiau. „Achemos grupės“ ir „Minijos naftos“ projektai, kurių vertė yra 350 mln. litų, taip pat stringa dėl biurokratų kaltės.
„Baltijos pirkliai“ negali baigti projekto Šventojoje. Jo vertė – daugiau nei 200 mln. litų. Jie irgi įstrigo ginčuose su valdininkais.
Nuo 60 mln. litų investicijų kol kas susilaiko ir „Wavin Baltic“, 11 hektarų sklype ji planavo įkurti plastikinių vamzdžių regiono gamybos centrą.
Pastebima, kad vietos valdžia dažniausiai nesuteikia leidimų įmonėms prisidengdama visuomenės interesu, gyventojų protestais. Neretai tuo manipuliuoja ir politikai, siekiantys įgyti gyventojų palankumą.
Įžvelgia nemažai kliūčių
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad verslo aplinka mūsų šalyje nėra palanki investuotojams.
Ženevoje įsteigtas Pasaulio ekonomikos forumas (World Economic Forum) kiekvienais metais skelbia valstybių pažangos gerinant verslo aplinką ataskaitą.
„Prieš trejus metus forumo ataskaitoje buvo nurodyta, kad Lietuvos verslininkai biurokratinį aparatą laiko antra pagal reikšmingumą kliūtimi verslui, o praėjusiai metais biurokratai įsitvirtino pirmoje vietoje. Tai tragedija“, – akcentavo D. Arlauskas.
Pasaulio banko skelbiamas verslo galimybių reitingas („The Doing Business“) 183 valstybių taip pat nėra džiuginantis. Nors Lietuva yra 27 reitingo vietoje, atskiruose vertinimuose mūsų valstybė gerokai atsilieka net nuo trečiųjų šalių. Vertinant galimybę pradėti verslą („Starting a business“) Lietuva yra tik 101 vietoje. Mūsų šalyje dvigubai sunkiau pradėti verslą nei, pavyzdžiui, Irane ar net Latvijoje.
„Nors įsteigti įmonę galime internetu, dar nereiškia, kad galime džiaugtis, nes daugiausia problemų atsiranda, kai įmonės jau įkurta – įvairiausi mokesčiai, leidimai, tvarkos...“ – vardijo D. Arlauskas.
Žada palengvinti sąlygas
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovo nenustebino žinia, kad šiuo metu nepanaudotos guli 1,5 mlrd. litų investicijos.
„Tai vertinu labai blogai, bet viliuosi, kad valstybės institucijos sparčiau keis požiūrį į verslą“, – sakė D. Arlauskas.
Aplinkos ministerijos Trašos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys pripažino, kad savivaldos institucijos neretai kelia pernelyg didelius reikalavimus įmonėms.
„Dažnai ūkio subjektai net negali įgyvendinti vietos valdžios keliamų prievolių, nes jos būna grįstos ne tik nekorektiškais niuansais, bet ir apskritai yra neįgyvendinamos“, – kalbėdamas apie „Saerimner“ atvejį tikino V. Auglys.
Pašnekovo teigimu, kadaise manyta, kad tvarią ūkio veiklą galės puikiai reguliuoti valstybės, savivaldybės ir visuomenės sveikatos apsaugos institucijos.
„Bendradarbiavimas išsibalansavo ir dažnais atvejais įveda į aklavietę, todėl vadovaudamiesi Europos Sąjungos suteikta teise šalims narėms pačioms apsispręsti, kokia TIPK leidimų išdavimo tvarka yra naudingiausia šaliai, ją mėginsime keisti ir daugiau galių suteikti valstybės institucijoms“, – sakė V. Auglys.
Jis pridūrė, kad valstybės institucijos kur kas objektyviau išnagrinėja problemas, nes vadovaujasi vien normomis ir normatyvais, o ne principu „patinka ar nepatinka“ arba „myliu ar nemyliu“.
NUOMONĖ
Siekiame išspręsti problemą
Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė:
„Ir „Investuok Lietuvoje“, ir Ūkio ministerija skiria daug dėmesio, kad Lietuvoje būtų sukurta geresnė aplinka investicijoms. Stengiamės įsigilinti į kiekvieną su užsienio investicijų pritraukimu į Lietuvą tiesiogiai susijusį atvejį ir ieškome operatyviausių bei efektyviausių problemų sprendimo būdų. Stebėdami „Saerimner“ situaciją apgailestaujame, kad vis dar pasitaiko nemotyvuotų ir neproporcingų vietos valdžios atstovų reikalavimų verslininkams.
Lietuva dar turi dėti nemažai pastangų ir šie procesai jau aktyviai vykdomi. „Saerimner“ atvejis – pavyzdys, išryškinęs ir reguliavimo spragas. Ūkio ministerija pasiūlė Aplinkos ministerijai inicijuoti TIPK leidimų išdavimo tvarkos pakeitimą. Šis pakeitimas įpareigotų atsakingas institucijas pateikti pagrįstus ir argumentuotus atsakymus verslo įmonėms apie padarytą pažeidimą ir nurodyti, kaip jį ištaisyti. Mes esame suinteresuoti rasti efektyvų sprendimą. Bendradarbiausime su atsakingomis institucijomis siekdami kuo greičiau paskatinti reikiamus procesus, kad būtų išspręsta „Saerimner“ problema ir kad išvengtume panašių atvejų ateityje.
Gintautas Sakalauskas
