kernavė

„Tautiškos giesmės“ giedojimas liepos 6-osios vakarą jau tapo visus lietuvius vienijančia tradicija – ir visai nesvarbu, kuriame pasaulio krašte tuo metu bebūtume. Tačiau neeilinės progos reikalauja tokių pat neeilinių būdų jas paminėti – šiemet, 30-ojo gimtadienio proga, TV3 televizija kvietė visą dieną truksiančiai šventei.

Kernavėje ketvirtadienį prasideda keturias dienas truksiantis XXIII tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Šiemet festivalis, anot organizatorių, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos, leisi „pasimatuoti“ viduramžius. „Eksperimentinė archeologija yra neatsiejama festivalio dalis.

Istorinė sostinė, apipinta mitais ir legendomis. Nors istorikai negali tvirtai pasakyti, ar karaliaus Mindaugo sostas tikrai stovėjo Kernavėje, šis miestas tikrai buvo vienas iš svarbiausių politinių ir ekonominių centrų mūsų valstybingumo ištakose. Kernavės klestėjimą ir aukso amžių dabar mena čia išlikę piliakalniai, kurie atskleidžia ne vieną istorinę paslaptį apie kadaise čia stovėjusį didingą Viduramžių miestą.

Prieš savaitę naujienų portalas tv3.lt pranešė, kad šešiametę, einančią pasivaikščioti kartu su mama, užpuolė įsiutęs kaimynės šuo. Tada mergaitės mama pasakojo, kad viskas įvyko visai šalia Baltojo kalno, Kernavėje. Kelios akimirkos, kai šuo puolė mamą su vaiku, pasak pašnekovės, priminė tikrą veiksmo filmą, kuris neapsiėjo be kraujo ir liūdnų pasekmių.

Šešiametę, einančią pasivaikščioti kartu su mama, užpuolė įsiutęs kaimynės šuo. Ir nors po užpuolimo Kernavėje, itin lankomoje vietoje, praėjo kelios dienos, nei mama Jurgita, nei jos dukrytė iki šiol negali atsigauti. Naujienų portalo tv3.lt paprašius pasidalinti, kas įvyko visai šalia Baltojo kalno, Kernavėje, mama Jurgita pasakojo, kad kelios akimirkos priminė tikrą veiksmo filmą, kuris neapsiėjo be kraujo ir liūdnų pasekmių.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytiems Kernavės piliakalniams tvarkyti perskirstomame valstybės biudžete numatyta 360 tūkst. eurų, teigia kultūros ministras Simonas Kairys. Jis penktadienį lankėsi Kernavėje, kur susitiko su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vadovu Ramojumi Kraujeliu bei apžiūrėjo vietovę. „Kernavės piliakalniams tvarkyti šių metų biudžeto perskirstyme numatyta 360 tūkst. eurų. Apžiūrėjome, įvertinome situaciją.

Slenka vieno iš Kernavės piliakalnių šlaitai, įspėja Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vadovas Ramojus Kraujelis. Pasak jo, prasidėjus atlydžiui ir staiga ištirpus daugiau nei metro storio sniego sluoksniui bei įmirkus gruntui, vakariniame Mindaugo sosto piliakalnio šlaite penktadienį pastebėtos maždaug 5 metrų pločio ir apie 15-18 metrų ilgio dviejų nuošliaužų juostos. Įtrūkimų gylis – apie metras.

Penktadienį, apie 20.07 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Širvintų r. sav., Kernavės sen., Kernavės mstl., dega pirtis.

Kernavėje kilęs koronaviruso židinysir toliau plečiasi – su juo susiję trys iš šešių naujų per praėjusią parą patvirtintų atvejų, trečiadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Antradienį vėlai vakare gavome duomenų, kad koronavirusu užsikrėtė trys šventėje Kernavėje dalyvavusių asmenų vaikai. Vaikai patys nedalyvavo šventėje, jie turėjo sąlytį su dalyviais. Jie nelankė ugdymo įstaigų, bet buvo tam tikrose šventėse, futbolo treniruotėse, šokių būrelyje.

Ketvirtadienį senojoje Lietuvos sostinėje prasidės tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Renginys vyksta Piliakalnių metais, autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 tūkst. metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus. Aštuonioliktą kartą Kernavėje bus atkurti XIII – XIV amžiaus amatininkų namai, dirbtuvės, ūkiniai pastatai, kiemai.

Gražiausiu šalyje pripažintas Kernavės piliakalnių kompleksas, ketvirtadienį pranešė Valstybinė saugonų teritorijų tarnyba. Per du mėnesius trukusius gražiausio piliakalnio rinkimus Kernavės kompleksas surinko daugiau kaip 1000 balsų. Antroje vietoje liko Varnių regioniniame parke esantis Šatrijos piliakalnis, trečioje – Merkinės piliakalnis, esantis Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Merkinės miestelyje. Į penketuką pateko Medvėgalio piliakalnis ir Rambyno kalnas.

Tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis, skirtas Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienai paminėti. Kasmet liepos mėnesio pradžioje festivalio metu didingą piliakalnių rimtį sudrumsčia atgijusi praeitis. Ant Pilies kalno ir Pajautos slėnyje vėl kaip kadaise skrieja taiklios lankininkų strėlės, triūsia daugybė nagingų amatininkų… Nepakartojamą atmosferą sustiprina senosios muzikos garsai ir gardžių valgių, ruoštų pagal viduramžių receptus, kvapai.

 Kernavėje šeštadienį prasidėjo šešioliktą kartą vykstantis tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos“. Pilies kalno piliakalnyje įsikūrė meistrai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Vengrijos. Jie rodo, kaip buvo gaminami titnaginiai, akmeniniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, gaminama apranga, apavas, kaip ir iš ko mūsų protėviai gaminosi maistą.

Šiemet Joninės Lietuvoje – buvo šlapios. Lietus daug žmonių išgąsdino, ir užuot ėję ieškoti paparčio žiedo, liko švęsti namuose. Tačiau tradicinė Rasos šventė Kernavėje įvyko. Nors ir susirinko daug mažiau nei geru oru, įsismarkavę žmonės šoko balose.

Joninės pasitiktos gan santūriai: naktį Vilniaus kelių policijai per reidą neįkliuvo nė vieno girto vairuotojo. Vienas girtas jaunuolis stabdomas patrulių spruko ir galiausiai palikęs automobilį pasislėpė miške. Ten jį sugavo kinologai su šunimi. O rytinis policijos reidas patvirtino, kad per šventes be alkoholio visgi neapsieinama. Po vidurnakčio kelių policija reidą surengė Kernavės kelyje prie žiedinės sankryžos su keliu į Vievį.

Birželio 23-sios naktį Kernavėje vyksta linksmiausia vasaros šventė – Joninės. Šios Joninės šventės dalyviams yra įsimintinos, kadangi Kernavėje jie gali mėgautis ir gėrėtis visomis tradicinėmis Joninių nakties apeigomis. Senosios vasaros saulėgrįžos apeigos. Tradicinė kalendorinė trumpiausios nakties - vasaros saulėgrįžos šventė. Šventės metu kūrenami laužai, pinami ir plukdomi vainikai, ieškoma paparčio žiedo, buriama, šokama, dainuojama.

Jau šį šeštadienį bėgikai, mėgstantys iššūkius, dalyvaus išskirtiniame Trail bėgime „Kernavė – Vilnius“. „Lietuvoje dar tik ieškanti savo propaguotojų Trail sporto šaka yra laikoma pakankamai nauja ir visame pasaulyje. „Trail-running“ arba lietuviškai „bėgimas gamtoje“ pripažintas profesionaliu sportu tik nuo 1990 metų. Šio bėgimo pagrindinis skirtumas nuo kitų yra tai, kad visoje distancijoje negali būti daugiau nei 20 procentų asfalto.

Šeštadienį senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, Širvintų rajone prasidėjo tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis. Visam savaitgaliui Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikūrė Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie rodė ir pasakojo, kaip buvo gaminami archaiški įrankiai, lipdomi ir žiedžiami puodai, siuvami drabužiai, gaminami papuošalai ir įrengiami būstai.

Šeštadienį senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, Širvintų rajone, prasideda tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis. Visam savaitgaliui Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikurs Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie rodys ir pasakos, kaip buvo gaminami archajiški įrankiai, lipdomi ir žiedžiami puodai, siuvami drabužiai, gaminami papuošalai ir įrengiami būstai.

Žinių radijas Šeštadienį ir sekmadienį Kernavėje vyks Gyvosios archeologijos dienos. Senojoje Lietuvos sostinėje, Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikurs Lietuvos ir svečių iš užsienio eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie demonstruos, kaip senovėje gaminti titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi būstai ir gaminamas maistas.

LNK grupei priklausančiame informacijos ir publicistikos kanale „Info TV“ – premjera. „Jėgos vietos“ – tai septynių serijų televizinis dokumentinis projektas, kuriame etnologai, baltų kultūros ir religijos tyrinėtojai, istorikai pasakoja apie ypatingas mūsų krašto vietas, turinčias reikšmę istorijos, religijotyros, baltistikos, etnologijos mokslui. Mokslininkai kalba apie rimtus atradimus, o kartu prisimena ir savo asmenines patirtis.

Savaitgalį Kernavėje šurmuliavusio XIV tarptautinio eksperimentinės archeologijos festivalio „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ lankytojai galėjo ne tik stebėti ir patys išmėginti senuosius amatus, pasigrožėti riterių kovomis ar pašaudyti strėlėmis iš lanko, bet ir aplankyti amatininkų mugę. Čia iš visos Lietuvos sugužėjo nagingi kalviai, medžio drožėjai, keramikai, kailiadirbiai, siuvėjai.

Savaitgalį Kernavėje šurmuliavusio XIV tarptautinio eksperimentinės archeologijos festivalio „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ lankytojai galėjo netik stebėti ir patys išmėginti senuosius amatus, pasigrožėti riterių kovomis ar pašaudyti strėlėmis iš lanko, bet ir aplankyti senovinių automobilių parodą, kurią į Kernavę atvežė Biržų automobilių ir karinės technikos mėgėjų klubai.

Nors sinoptikai pranašavo karštą ir saulėtą savaitgalį, tai anaiptol neatbaidė lietuvių nuo kelionių. Šeštadienį nuo pat ryto istorijos mylėtojai, archeologijos entuziastai ir visi norintys nuotaikingai praleisti dieną gamtoje plūdo į Kernavę.

Šeštadienį nuo pat ryto istorijos mylėtojai, archeologijos entuziastai ir visi norintys nuotaikingai praleisti dieną gamtoje plūdo į Kernavę. Čia net kelis tūkstančius lankytojų iš Lietuvos ir užsienio sukvietė jau XIV tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Kernavė svečius pasitiko puikiu oro, gražia gamta ir baltiška muziką, kuri kūrė puikią festivalio atmosferą.

Šį lietingai prasidėjusį savaitgalį laukia gausybė renginių, kurių dauguma - tradicinės Joninių šventės apeigos. Jonines švęs kiekvienas miestas ir miestelis, kaip ir kasmet, įspūdingiausi renginiai vyks Kernavėje ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pirmieji Jonines arba kitaip - Rasų šventę galės pradėti švęsti vilniečiai. Vilniaus Verkių dvaro parke jau penktadienio vakare ruošiama smagi šventė su liaudiškais šokiais ir dainomis. Renginyje dalyvaus kolektyvai „Raskila“, „Kūlgrinda“ ir kiti.

Švęsdama vienuoliktąsias veiklos metines, viešoji įstaiga „Terra Publica“ viešai skelbia vietinio turizmo reitingus – lankytinų vietovių TOP 30. VšĮ „Terra Publica“ nuo 2007 metų renka ir analizuoja informaciją apie Lietuvos turizmo išteklius: miestelius ir kaimus, parkus ir muziejus bei kitas patrauklias vietoves. Pirmieji turizmo reitingai buvo paskelbti 2009 metais, įvertinus apie 300 vietovių.

Septynerius metus rekonstruotas sovietinis Kernavės kultūros namų pastatas virto archeologijos ir istorijos muziejumi.Jo vadovai sako, kad yra vieninteliai Lietuvoje muziejininkai, eksponuojantys tik tai, ką iškasė, praneša LTV „Panorama“. Kernavės kultūrinis rezervatas pradėtas kasinėti 1979-aisiais, tačiau iki šių dienų ištirta tik du procentai visos jo teritorijos. Pasak archeologų, daiktų, liudijančių, kad čia buvo viena seniausių pasaulio istorinių vietovių – pakanka.

Keliu iš dabartinės Lietuvos sostinės į pirmąją – Kernavę – skubėti neverta, nesvarbu, kurį kelio maršrutą – per Sudervę ar per Vievį – pasirinktumėte. Visur jus lydės pušynuose ir ąžuolynuose slypinti istorija ir keletą kilometrų nuo pagrindinio kelio vinguriuojanti Neris. Istorinė sostinė šalia sostinės Pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje glūdi senoji mūsų tautos istorija, tuo tikriausiai nedrįstų abejoti net žymiausi istorikai. Neries slėnyje stūkso ne vienas piliakalnis.

Yra tokia ypatinga vieta Lietuvoje, kur atsiskleidžia to regiono archeologinės kultūros nuo paleolitinių laikų iki viduramžių. Kernavę galima laikyti senosios pagoniškosios kultūros liudininke, kuri demonstruoja ir krikščionybės skverbimosi į šį kraštą požymius. Įdomu tai, kad visame Baltijos jūros regione nėra kito tokio penkių piliakalnių komplekso, kaip Kernavėje. Tai – ir ledynmečio, ir žmogaus rankų darbo palikimas.

Paryžiuje, UNESCO būstinėje, Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komiteto sesijos metu buvo nagrinėjamas Lietuvos prašymas suteikti sustiprintą apsaugą Kernavės archeologinei vietovei, kuri yra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Lietuvos prašymas buvo patenkintas – Kernavės archeologinei vietovei susti...printos apsaugos statusas buvo suteiktas visų komiteto narių bendru pritarimu.

Gruodžio 14 dieną,  Paryžiuje UNESCO būstinėje prasidėjo 6-oji  Hagos konvencijos (1954 m.) Antrojo protokolo (1999 m.) Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komiteto sesija, kuri truks tris dienas. Komitetą sudaro 12 šalių, renkamų iš Antrojo protokolo šalių narių. Šioje sesijoje buvo nagrinėjamas Lietuvos prašymas suteikti sustiprintą apsaugą Kernavės archeologinei vietovei, kuri yra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Beveik ketvirtį amžiaus nuošaliame Širvintų krašte, Valiukiškių kaime gyvenantis Arvydas Jankauskas dar ir šiandien sunkiai įsivaizduoja, kad už geras kūrybines įdėjas ir aktyvią veiklą sulaukė aršaus puolimo iš pavydžių kaimynų, buvusių rajono vadukų bei nusikalstamo pasaulio veikėjų. Nuolatinių atakų terorizuojamas menininkas prisipažino praradęs bet kokią viltį ir tikėjimą teisingumu. Baigta Šiais metais jis jau nebeketina rengti jokių koncertų, meno festivalių, sporto stovyklų.

Dvyliktus metus iš eilės Kernavėje, Pajautos slėnyje ir ant slėnio piliakalnių viršūnių atgimsta eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Kelias dienas čia gyvenimas verda nebe taip, kaip įprastai – XXI amžiuje. Vykstant festivaliui Kernavės piliakalnių takais vaikšto apsiginklavę riteriai, įsikuria amatininkų miestelis, lokenomis ir vyžomis aprengti laksto vaikai.

Minėdama Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną senoji Lietuvos sostinė Kernavė pasitinka tarptautiniu eksperimentinės archeologijos festivaliu “Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje". Jau dvyliktąjį kartą rengiamo festivalio organizatoriai ir dalyviai iš galybės šalies ir pasaulio kampelių atkūrė tikrąją Kernavės dvasią - čia atgijo ne tik proistorės ir ankstyvųjų viduramžių amatai, gyvenimo būdas, senoji karyba, archajiška muzika, bet ir Žalgirio mūšio dvasia.

Jau rytoj, liepos 4-ąją, senojoje Lietuvos sostinėje - Kernavėje - atgims tikroji mūsų protėvių dvasia: jau dvyliktąjį kartą net tris dienas vyksiančiame tarptautiniame eksperimentinės archeologijos festivalyje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ atgis ne tik proistorės ir ankstyvųjų viduramžių amatai, gyvenimo būdas, senoji karyba, archajiška muzika, tačiau ir šiais metais jubiliejų švenčiantis Žalgirio mūšis.