Gruodžio 14 dieną, Paryžiuje UNESCO būstinėje prasidėjo 6-oji Hagos konvencijos (1954 m.) Antrojo protokolo (1999 m.) Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komiteto sesija, kuri truks tris dienas. Komitetą sudaro 12 šalių, renkamų iš Antrojo protokolo šalių narių.
Šioje sesijoje buvo nagrinėjamas Lietuvos prašymas suteikti sustiprintą apsaugą Kernavės archeologinei vietovei, kuri yra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Lietuvos prašymas buvo patenkintas – Kernavės archeologinei vietovei sustiprintos apsaugos statusas buvo suteiktas visų komiteto narių bendru pritarimu. Sustiprintos apsaugos statusas – nauja apsaugos sistema, kurią numatė Hagos konvencijos Antrasis protokolas (1999 m.). Kadangi Lietuvos prašymas buvo patenkintas, Kernavė bus įtraukta į UNESCO Sustiprintos apsaugos kultūros vertybių sąrašą. Šiuo metu šiame sąraše yra keturios kultūros vertybės iš Italijos ir Kipro.
Kad kultūros vertybei būtų suteiktas minėtas statusas, ji turi atitikti tris Antrojo protokolo 10 straipsnio kriterijus:
1) tai kultūros vertybė, turinti didžiausią svarbą žmonijai (Kernavė yra Pasaulio paveldo sąraše nuo 2004 metų);
2) ji yra saugoma atitinkamų vidaus teisinių ir administracinių priemonių, pripažįstant jos išskirtinę kultūrinę ir istorinę vertę bei užtikrinant aukščiausią apsaugos lygį;
3) jei kultūros vertybė nėra naudojama kariniais tikslais arba karinėms zonoms pridengti ir jei šalis, kuri kontroliuoja šią kultūros vertybę, yra pareiškusi, jog ji nebus taip naudojama.
Lietuvos prašymas suteikti sustiprintą apsaugą karinio konflikto metu išskirtinę kultūrinę vertę turinčiai vertybei, Kernavės archeologinei vietovei, buvo nagrinėjamas antrą kartą, pernai vykusioje 5-ojoje Komiteto sesijoje jis nebuvo suteiktas dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo. Dėl to šiais metais buvo priimta keletas teisės aktų pakeitimų: Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 106 straipsnis bei 111 straipsnio pirmoji dalis buvo papildyti nuostatomis, kad atitiktų Antrojo protokolo 15 straipsnio reikalavimus, taip pat Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija patvirtino Kernavės archeologinės vietovės gaisrinės saugos taisykles.
Be Lietuvos šioje komiteto sesijoje dar buvo nagrinėjamas Azerbaidžano prašymas suteikti sustiprintą apsaugą dviems objektams, bet jis nebuvo patenkintas.
Kultūros vertybių apsaugos karinio konflikto metu konvencija, priimta Hagoje (Nyderlandai) 1954 m., buvo pirmoji tarptautinė sutartis išimtinai skirta kultūros vertybių apsaugai karinio konflikto metu. Ji buvo parengta kaip atsakas į Antrojo pasaulinio karo metu vykusį masinį kultūros vertybių naikinimą. Konvencijos Antrasis protokolas buvo priimtas 1999 m. Jis sustiprino Konvencijos nuostatas dėl kultūros vertybių apsaugos, įtvirtino sustiprintos apsaugos principą, numatė sankcijas ir baudžiamąją atsakomybę asmenims, padariusiems pažeidimus pagal Protokolą ar Konvenciją.
Hagos konvencijos šalimis narėmis yra 123 šalys (Lietuva ja tapo 1998 m. ), Antrojo protokolo narėmis – 60 šalių (Lietuva ja tapo 2002 m.)
Auksė Ūsienė, LKK SKD Karinių viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė
