Minėdama Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną senoji Lietuvos sostinė Kernavė pasitinka tarptautiniu eksperimentinės archeologijos festivaliu “Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje". Jau dvyliktąjį kartą rengiamo festivalio organizatoriai ir dalyviai iš galybės šalies ir pasaulio kampelių atkūrė tikrąją Kernavės dvasią - čia atgijo ne tik proistorės ir ankstyvųjų viduramžių amatai, gyvenimo būdas, senoji karyba, archajiška muzika, bet ir Žalgirio mūšio dvasia.
Autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 tūkst. metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus, sekmadienį prasidėjęs festivalis šiais metais kaip niekad stebino renginių gausa: nuo eisenų iki žaidimų, nuo paskaitų iki “gyvosios archeologijos", nuo įvairiausių koncertų iki kovų inscenizavimo ar šaudymo turnyrų.
Jau pačią pirmą festivalio dieną Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikurė Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Olandijos ir Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie parodė ir papasakojo, kaip buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi būstai, gaminamas maistas. Festivalio svečiai galėjo patys pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, paskanauti archajiškų valgių ar iššauti iš lanko. Akmens amžiaus gyvenvietėje senųjų amatų puoselėtojai, vilkintys rekonstruotais Narvos ir Pamarių kultūrų ir ankstyvojo bronzos amžiaus kostiumais, atkūrė akmens amžiaus žmonių aplinką. Įrengtas neolitinis būstas - pinamos ir molio skiediniu tinkuojamos pertvaros, taisomi gultai, židinyje gaminamas maistas. Čia pat audžiami ir pinami drabužiai, lipdomi ir dekoruojami moliniai indai. Šalia darbuosis akmens amžiaus medžiotojai, akmeninių ir titnaginių įrankių, lankų gamintojai. Greta jų įsikurė bronzos amžiaus stovyklavietė, kurioje bronzos laikotarpio amatus bei kasdienį gyvenimą pirmą kartą pristatė eksperimentinės archeologijos meistrai iš Latvijos.
Tarp įspūdingiausių pirmosios festivalio dienos renginių - atnaujinta archajiškų Lietuvos gyvulių veislių pristatymo programa, legendinių Lietuvos žirgų - žemaitukų - pasirodymas, taip pat riterių turnyras, kuriame narsą demonstravo lietuvių, rusų, lenkų karybos klubai.
Pagrindinę festivalio dieną, liepos 5-ąją, dedikuotą Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, susirinkusiųjų laukia speciali programa “Kelias į Griunvaldą".
