Paryžiuje, UNESCO būstinėje, Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komiteto sesijos metu buvo nagrinėjamas Lietuvos prašymas suteikti sustiprintą apsaugą Kernavės archeologinei vietovei, kuri yra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Lietuvos prašymas buvo patenkintas – Kernavės archeologinei vietovei susti...printos apsaugos statusas buvo suteiktas visų komiteto narių bendru pritarimu.
Sustiprintos apsaugos statusas – nauja apsaugos sistema, kurią numatė UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluotų konfliktų metu konvencijos Antrasis protokolas (1999 m.). Kernavės archeologinė vietovė UNESCO Sustiprintos apsaugos kultūros vertybių saraše bus penktas objektas. Šiuo metu į šį sąrašą įrašytos trys kultūros vertybės iš Kipro bei viena iš Italijos. Be Lietuvos, šioje komiteto sesijoje dar buvo nagrinėjamas Azerbaidžano prašymas suteikti sustiprintą apsaugą dviems objektams, bet dėl kai kurių neatitikimų nustatytiems kriterijams Azerbaidžano prašymas nebuvo patenkintas.
Kultūros vertybių apsaugos karinio konflikto metu konvencija, priimta Hagoje (Nyderlandai) 1954 m., buvo pirmoji tarptautinė sutartis išimtinai skirta kultūros vertybių apsaugai karinio konflikto metu. Ji buvo parengta kaip atsakas į Antrojo pasaulinio karo metu vykusį masinį kultūros vertybių naikinimą. Konvencijos šalimis narėmis yra 123 šalys (Lietuva ja tapo 1998 m. ), konvencijos Antrojo protokolo narėmis - 60 šalių (Lietuva ja tapo 2002 m.).
Dokumentus, reikalingus Kernavės archeologinės vietovės įrašymui į UNESCO Sustiprintos apsaugos kultūros vertybių sarašą parengė ir Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komitetui pristatė Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyrius drauge su valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija ir Krašto apsaugos ministerijos specialistais.
