kenksmingos medžiagos

Ne veltui špinatai laikomi vienomis iš vertingiausių daržovių, kurias, deja, daugelis pamiršta įtraukti į savo mitybos racioną. Šis vitaminų bei mineralų šaltinis kiekvienam gali suteikti ne tik daugiau energijos, ištvermės, bet ir apsaugoti nuo vėžio. Tikėtina, jog sužinoję dar daugiau špinatų teigiamų savybių, skubėsite kuo greičiau juos įtraukti į savo valgiaraštį.

Merginų, kurios nenaudotų kosmetinių priemonių, tikriausiai, rasti beveik neįmanoma. Vienos priemones renkasi atsižvelgdamos į prekinį ženklą, kitos į kainą ar kitus aspektus, tačiau ar tikrai žinome, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad grožio priemonės netaptų žalingos mūsų sveikatai? „Jaunesnė merginos, kurioms apie 18-25 m., labiau domisi dekoratyvine kosmetika, vyresnės moterys, maždaug nuo 30 metų, ima domėtis odos priežiūros priemonėmis, apie kurias dažnai informacijos randa profesinėje lite...

Mobiliųjų telefonų gamintojai dabar naudoja mažiau kenksmingų medžiagų nei anksčiau, rodo JAV aplinkosaugos organizacijos „Ecology Center“ atliktas tyrimas, kuriuo remiasi agentūra AFP. Tačiau visuose 36 tirtuose modeliuose dar aptikta tokių kenksmingų medžiagų, kaip švinas, bromas, chloras, gyvsidabris ir kadmis, paskelbė organizacija.

Kas sukelia alergijas, plaučių ar net smegenų ligas, reguliuoja klimatą? Už tai labai dažnai atsakingos Žemės atmosferoje kybančios įvairaus dydžio bei sudėties dalelės, vadinamos aerozoliais. Kadangi pastaruoju metu vis daugiau tokių nanodalelių atsiranda dėl žmogaus veiklos, labai svarbu įvertinti jų poveikį mūsų sveikatai ir planetos klimatui.

Lietuvoje buvo atliktas mokinių mitybos tyrimas, kurio metu nustatyta, kad nemaža dalis mokinių kasdien valgo saldumynus. Vaikai yra viena jautriausių mūsų visuomenės grupių, kuri negali pati rinktis ir nuspręsti, kuo ir kaip maitintis, todėl yra labiausiai pažeidžiama.

Ant pro­duk­tų eti­ke­čių daž­nai ran­da­me pa­ra­šy­ta „tik iš na­tū­ra­lių ing­re­dien­tų“, „be hor­mo­nų“, „ge­ne­tiš­kai nemodifikuo­ta“, bet tai dar ne­reiš­kia, kad pro­duk­tas yra eko­lo­giš­kas. Pa­žiū­rė­ję ar­ba pa­ra­ga­vę ne­ga­li­me nu­sta­ty­ti, ar pro­duk­tas tik­rai toks yra. Tik ser­ti­fi­kuo­tas ga­min­to­jas tu­ri tei­sę rea­li­zuo­ti sa­vo pa­ga­min­tą pro­duk­ci­ją kaip ekolo­giš­ką. Tad kuo ski­ria­si na­tū­ra­lus nuo eko­lo­giš­ko? Spal­va, kva­pas, sko­nis.

Žemės ūkio ministerija surado lėšų, kuriomis būtų galima pradėti keisti asbesto stogus kaimuose jau kitąmet. O Aplinkos ministerija siūlo apsvarstyti galimybę kompensuoti dalį išlaidų likusiems namams tik nuo 2014-ųjų. Kol ministerijos svarsto, kur gauti lėšų, kai kurios savivaldybės stogus keičia pačios. Sovietmečio palikimas Asbestas sovietmečiu buvo plačiai naudotas šilumai ir garsui izoliuoti.

Iki lapkričio 10-osios visi Lietuvos vairuotojai privalo vasarines automobilių padangas pakeisti žieminėmis. Gal kartu keičiate ir  akumuliatorių – kad  netikėtai spustelėjus šaltukui ankstyvą rytą netektų prašyti kaimynų pagalbos? Tik kur dėti nereikalingą? Atsakymas į šį klausimą paprastas: susidėvėjusias padangas galima atiduoti surinkėjams. Panaudoti akumuliatoriai superkami, o alyvų atliekos, nebetinkami filtrai surenkami nemokamai.

Jei ati­džiai per­žiū­rė­tu­mė­te sa­vo vais­ti­nė­lė­je su­kaup­tų vais­tų ga­lio­ji­mo lai­ką, treč­da­lis jų pa­si­ro­dy­tų ne­be­tin­ka­mi var­to­ti. Kur sau­giai ati­duo­ti stal­čiuo­se de­šimt­me­čius kaup­tus vais­tus ar su­du­žu­sius gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rus? Bi­jo­da­mi, kad neap­si­nuo­dy­tų vai­kai, gy­ven­to­jai me­di­ka­men­tus iš­me­ta kar­tu su šiukš­lė­mis, iš­pi­la į ka­na­li­za­ci­ją, už­ka­sa ar su­de­gi­na.

Ar tikrai saugios ir kokybiškos trąšos patenka į mūsų šalies rinką, kol kas niekas negali garantuoti.Esą padėtis pagerėtų priėmus Trąšų įstatymą, kuris suteiktų teisę kontroliuoti trąšų importą ir naudojimą Valstybinei augalų apsaugos tarnybai, būtų įkurtas trąšų gamintojų ir importuotojų registras bei tyrimus galinti atlikti laboratorija, praneša LTV „Panorama“. Kas mėnesį į Lietuvą įvežama ir keliauja tranzitu šimtai tūkstančių tonų įvairių trąšų.

Jeigu ne budri kontrolierių akis, tonos užterštų agurkų būtų keliavusios į šviežių daržovių mėgėjų virtuves, o paskui – ir į jų skrandžius. Laimė, šį kartą pesticidais užterštų daržovių siunta išaiškinta ir sunaikinta. Šiuo metu ne tik Panevėžio, bet ir kitų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyrių inspektoriai darbuojasi prekybos centruose ir tiria atvežtinių šviežių daržovių kokybę. Po to, kai ispaniškuose agurkuose aptikta pesticidų, vaisių ir daržovių kontrolė ypač sugriežtinta.

Vasario viduryje ėmusi didėti oro tarša kenksmingomis medžiagomis jau kelia susirūpinimą. Tiesa, savaitgalį sustiprėjus vėjui prietaisai užfiksavo šiek tiek mažesnį užterštumą, bet šiomis dienomis jis vėl pakilo ir jau siekia rekordines aukštumas. Liūdniausia padėtis – šalies didmiesčiuose. Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus specialistai, remdamiesi meteorologų prognozėmis, pateikė oro taršos prognozes kovo 3 dieną.

Šimtai žmonių gyvena šalia gatvės, kurios pagrindas prieš daugelį metų buvo išpiltas opoka, o ši paslėpta po žvyro sluoksniu. Greideriuojant žvyras atsidūrė šalikelėje ir gatvėje pasirodė opoka. Beveik kiekviename name yra sergančiųjų astma, bronchitu ir pan. Žmonės kvėpavimo takų ligomis serga todėl, kad opoka, kaip rišančioji statybinė medžiaga, patenka į kvėpavimo takus ir ten viską suklijuoja.

Mieste pagaliau inventorizuoti pastatai, turintys asbesto gaminių. Tačiau kada ir kaip atsikratysime sveikatai kenksmingos medžiagos, neaišku. Nuodingo, vėžines ligas sukeliančio asbesto gaminiais Lietuvoje padengta apie 70 procentų visų gyvenamųjų namų stogų. Šiferiu su šia sveikatą ėdančia chemine medžiaga dengti visuomeniniai pastatai, būstai. Gyvename tarsi greta tiksinčios bombos, nes nemokšiškai pajudinus asbesto gaminius galima susirgti net vėžiu.

Iš Vokietijos vėžį sukeliančio nuodo dioksino skandalas plinta po pasaulį. Vokiškos kiaulienos atsisako Kinija ir Pietų Korėja, importuojamų produktų kontrolę griežtina Ukraina ir Rusija. Gerokai arčiau skandalo centro esančios Lietuvos maisto ir veterinarijos specialistai įsitikinę, kad panikuoti neverta. Pavojingas sveikatai Dioksinai paprastai susidaro deginant buitines atliekas, kaip pašaliniai cheminės ir medžio apdirbimo pramonės produktai.

Indams – indų, kriauklei – specialus, klozetui – naujausias valiklis, sunaikinantis iki 99 procentų bakterijų, veidui – antibakterinis prausiklis, specialus aliejais praturtintas muilas ir ypač gerai putojantis šampūnas – tai tik menka dalis to, ką beveik kasdien naudoja kiekvienas iš mūsų.

Artėjant Kalėdoms, dažna šeimininkė ruošia įvairiausius patiekalus su cinamonu. Cinamonas – prieskonis, gaunamas iš Cinnamomum genties medžių vidinės žievelės, naudojamas tiek saldžių ir pikantiškų patiekalų gamyboje. Turėtume žinoti, kad kai kuriose cinamono rūšyse pvz., cassia cinnamon arba cinnamonum aromaticum, dar vadinamame Kinietišku cinamonu, didesnėmis koncentracijomis kaupiasi kvapioji medžiaga – kumarinas. Sintetinis kumarinas naudojamas kosmetikoje. Jis kvepia šviežiu šienu.

Gyventojai neskuba keisti sveikatai kenksmingų šiferinių stogų į naujus. Savivaldybės sako, kad asbesto šalinimas stringa, nes žmonės nesulaukia žadėtų kompensacijų. Aplinkos minisiterija tvirtina, kad kompensuojama bus, tačiau vėliau. Sovietmečiu gaminta šiferio danga, kurioje yra sveikatai kenksmingo asbesto, iki šiol padengta daugelio šalies individualių namų stogų.