Indams – indų, kriauklei – specialus, klozetui – naujausias valiklis, sunaikinantis iki 99 procentų bakterijų, veidui – antibakterinis prausiklis, specialus aliejais praturtintas muilas ir ypač gerai putojantis šampūnas – tai tik menka dalis to, ką beveik kasdien naudoja kiekvienas iš mūsų. Televizijos reklama tikina, kad, kuo efektyvesnė priemonė, tuo švaresniuose, saugesniuose mums ir mūsų vaikams namuose gyvensime, džiaugsimės skaistesne oda, švaresniais dantimis ir ilgai nesiskųsime sveikata.
Kuo veiksmingiau, tuo blogiau
Vis dėlto chemikai ir aplinkosaugos specialistai linkę atsargiai vertinti tokius teiginius. Ne viskas auksas, kas auksu žiba, moralizuoja jie ir teigia, kad, kuo efektyvesnė valymo ar kosmetikos priemonė, tuo atsargiau ją reikėtų naudoti. „Ypač koncentruotos ir agresyvios yra orkaičių ir vamzdynų valymo priemonės“, – tvirtino Baltijos Aplinko Forumo (BEF) jaunesnioji aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė.
Daugelis buitinės chemijos gaminių – įvairūs valikliai, skalbikliai, plovikliai – žymimi pavojingumą nurodančiais ženklais, tačiau specialistai pastebi, kad į perspėjus pirkėjai retai kada atkreipia dėmesį. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad mažiausiai agresyvūs yra universalūs valikliai, po jų – indų plovikliai ir kilimų bei baldų valikliai.
Aplinkoje kaupiasi nuodai
Pasirodo, daugelis skalbikliuose ir valikliuose esančių medžiagų nesuskyla iki paprastų, aplinkai nepavojingų medžiagų, o yra linkusios kauptis. Jungtinėje karalystėje atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net namų dulkėse yra prisikaupę itin pavojingais laikomų ftalatų, kurie neigiamai veikia reprodukcinę sistemą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą ir t.t. Ištyrus kelių šimtų įvairaus amžiaus tyrimo dalyvių kraują taip pat susidurta su šokiruojančiu faktu – dalis kraujyje rastų medžiagų naudojamos valikliuose.
„Dažnai šios medžiagos puikiai tirpsta riebaluose, todėl puikiai kaupiasi gyvūnų riebaliniame audinyje, o su maistu patenka ir į žmogaus organizmą. Šios medžiagos per placentą ar motinos pieną perduodamos ir ateinančioms kartoms“, – pasakojo J. Buzelytė.
Į ką atkreipti dėmesį?
Anot specialistės, renkantis buitinę chemiją reikėtų atkreipti dėmesį, kokiais ženklais ji yra pažymėta. Pavyzdžiui, mėlynuoju angelu, gulbe, gėle ir kt. ženklais pažymėtos priemonės nėra žmogui ir aplinkai labai pavojingų kancerogeninių, mutageninių, patvarių ir organizmuose besikaupiančių medžiagų, ribojami fostoro junginiai, naudojamos tik aplinkoje lengvai skylančios medžiagos.
Jei renkatės ekoženklu nepažymėtas medžiagas, atkreipkite dėmesį, kad:
• Priemonėje nebūtų nebūtinų cheminių priedų: dažų, kvapiųjų medžiagų, optinių baliklių ir kt.;
• Fosfatų kiekis neviršytų 5 proc.;
• Biologinis skilimas aplinkoje būtų įvertintas ne mažiau kaip 90-95 proc.
• Sudėtyje neturėtų būti chloro junginių
• Priemonė turėtų būti skirta jautriems žmonėms arba vaikams
Skalauti 800 kartų
Iš lūpų į lūpas plinta istorija, kad norint nuplauti indų ploviklį nuo lėkštės, kad maistas liestųsi ne su chemija, o su švariu paviršiumi, lėkštę tektų skalauti 800 kartų. J. Buzelytė tikino šito negirdėjusi, tačiau pateikė dar nežinotą faktą: „Nustatyta, kad unitazą išvalius chloro junginių turinčiomis priemonėmis, norint jas atskiesti vandeniu tiek, kad šios, patekusios į aplinką, nesukeltų neigiamo poveikio, po valymo vandenį reikėtų nuleisti 200 kartų!“ – pasakojo specialistė.
Kartu su vandeniu cheminės medžiagos iškeliauja į valymo įrenginius. Tikinčius, kad juose pasilieka visos blogosios ir pavojų aplinkai bei mums keliančios medžiagos, reikėtų nuvilti. „Ne visi miestai ir kaimai turi valymo įrenginius, o ir patys valymo įrenginiai nesugeba visiškai išvalyti nuotekų. Pavyzdžiui, iš vandens pašalinama tik apie 40 proc. fosfatų“, – pasakojo J. Buzelytė.
Kosmetikoje – neištirtos medžiagos
Kosmetikos priemonės taip pat galėtų būti įtraukos į pavojingų gaminių sąrašus, mat tik 11 proc. jose naudojamų medžiagų yra visiškai ištirtos (įskaitant ilgalaikį poveikį žmogui ir aplinkai). „Be to, dažnai tiriamas atskiros medžiagos poveikis neįvertinant, kad tame pačiame produkte gali būti ir kitų panašias savybes turinčių medžiagų arba, kad mes kasdien esame veikiami tų pačių pavojingų medžiagų ir per aplinką ar kitus produktus“, – pasakojo J. Buzelytė.
Pasak jos, kai kurios kosmetikoje naudojamos medžiagos po truputį kaupiasi organizme, sąveikauja su kitomis medžiagomis ir jų neigiamas poveikis „susumuojamas“. Štai kodėl prieš perkant vis naujas kosmetikos priemones siūloma gerai pagalvoti, ar jos iš tiesų yra reikalingos.
Radikali išeitis
Anot specialistės, radikaliausia, tačiau pati geriausia išeitis būtų apskritai atsisakyti kosmetikos priemonių ir buitinės chemijos. „Juk puikiai šveičia ir valo valgomoji druska, maistinė soda, kuri neutralizuoja rūgštis, sugeria kvapus, valo nešvarumus ir nepažeidžia paviršiaus, suminkština vandenį ir audinius, o tai padeda pašalinti purvą, o stiklainiams ir keraminiams paviršiams valyti tinka vandeniu skiestas actas“, – tvirtino J. Buzelytė.
