„Jaunesnė merginos, kurioms apie 18-25 m., labiau domisi dekoratyvine kosmetika, vyresnės moterys, maždaug nuo 30 metų, ima domėtis odos priežiūros priemonėmis, apie kurias dažnai informacijos randa profesinėje literatūroje ir tokiu būdu į specialistus kreipiamasi rečiau.
Įsigyjant kosmetines priemones labiau atsižvelgiama į jų kainas, o ne į sudėtį, be to, didelę įtaką daro ir reklama. Nemažai merginų/moterų kosmetinių priemonių turi daug daugiau nei joms reikėtų, jas naudoja gana nenuosekliai, ne itin daug dėmesio kreipiant ir į kosmetikos priemonių laikymo sąlygas bei galiojimo laiką“, – pasakoja Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto dėstytoja Mercedes Šulčaitė.
Kada kenkiame sau, to net neįtardamos?
Pasak pašnekovės, dažnai kosmetinės priemonės tampa žalingos jas naudojant neteisingai, pavyzdžiui, neatsižvelgiant į veido odos tipą ir būklę arba juos pačioms nusistačius neteisingai. Dėl šios priežasties tam tikros, net ir natūralios veikliosios medžiagos, gali pabloginti esamą situaciją.
„Taip pat daugelio kosmetinių priemonių sudėtyje yra visam organizmui kenksmingų medžiagų, tai dažnai girdimi įvairūs konservantai, kurių labiausiai patartina vengti – methyl-, ethyl-, propyl- ir butylparabenai. Be to, dažnai putojančiose priemonėse, kaip prausikliai, putos, geliai, yra naudojamos paviršiuje aktyvios medžiagos – Sodium Lauryl Sulfate, Cocamidopropyl DEA, daugelyje priemonių sutinkami alkoholiai (Propylene Glycol), mineraliniai aliejai, sintetiniai dažikliai ir kvapikliai.
Būtent tokie ingredientai įvardijami kaip dirginančios, kancerogeninės ir toksiškos medžiagos, tačiau teigiama, kad toks jų poveikis pasireiškia tik po ilgo ir gausaus jų naudojimo. Nors kosmetikos priemonių gamintojai laikosi nustatytų kenksmingų medžiagų kiekio gaminiuose normų, niekas negali sukontroliuoti, kiek ir kaip ilgai žmogus naudos panašių kosmetikos gaminių“, – apie galimą kosmetinių priemonių žalą aiškina M. Šulčaitė.
Taigi, merginoms, prieš įsigyjant kosmetines priemones reikėtų ne tik stebėti tokių medžiagų kiekį sudėtyje, bet ir kiekį priemonių, kuriose šių ingredientų yra. Skaitant kosmetinių gaminių ingredientų sąrašą atkreipti dėmesį, kad panašios medžiagos būtų sąrašo pabaigoje, kadangi jos išdėstomos mažėjančia tvarka.
Dar vienas svarbu aspektas – ilgai ant odos laikoma dekoratyvinė kosmetika. Kadangi šiose priemonėse vyrauja odą sausinantys, komedogeniški ingredientai. Dėl šių priežasčių rekomenduojama kosmetiką ant odos laikyti kuo trumpiau, niekuomet jos nepalikti nakčiai.
Specialistė atskleidžia, jog pastebima, kad dėl gausiai naudojamos dekoratyvinės kosmetikos padidėjo odos išplonėjimai, išsausėjimai, kapiliarinio tinklo išplonėjimai jauname amžiuje, ko ankščiau pastebėta nebuvo. Siekiant to išvengti rekomenduojama veidą kruopščiai nuvalyti, ypač dienos pabaigoje, kuomet odoje suaktyvėja regeneracijos procesai, taip leidžiant jai lengviau kvėpuoti. Taip pat reiktų nepamiršti kompensuoti odos drėgmę jos tipui tinkančiu kremu ar natūraliu aliejumi, pavyzdžiui, simondsijų, agurklių ar sezamų.
Patikimos kosmetinės priemonės – iki 10 ingredientų
Neteisingai naudojama kosmetika arba naudojama kosmetika, sudėtyje turinti daug ankščiau minėtų medžiagų, gali pažeisti odos apsauginę hidrolipidinę plėvelę ir taip sukelti sudirgimą, niežulį, bėrimus, pabloginti jaunatvinių spuogų, rožinės, kitų odos patologijų būklę, net ir prieš tai sveikoje odoje gali išsivystyti įvairūs dermatitai.
„Esant pakartotiniam kontaktui, organizme gali suveikti imuninė sistema ir pasireikšti tam tikrų medžiagų netoleravimas, alergija. Pastebėjus odos jautrumo požymius rekomenduojama ieškoti kosmetinių gaminių, kurių sudėtyje būtų kuo mažiau ingredientų, t.y. iki 10 ingredientų. Taip pat odos prausimuisi patartina pasirinkti virintą ar mineralinį vandenį, nenaudoti ar naudoti tik išskirtinais atvejais veido valymo servetėles, nes jose esančios cheminės medžiagos gali pažeisti odos apsauginę funkciją“, – skaitytojoms pataria Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto dėstytoja.
Ekologiška kosmetika – sveika ar apgaulinga?
M. Šulčaitės teigimu, ekologiškoje kosmetikoje vyrauja natūralūs augaliniai ingredientai (ekstraktai, aliejai, hidrolatai), taigi, turbūt didžiausias pavojus - alerginės reakcijos ir padidėjęs jautrumas.
Dažnai tik pradėjus naudoti tokią kosmetiką atsiranda paraudimai, šerpetojimai ir pasekmės gali būti dvejopos. Vienais atvejais tai nurimsta, nes oda buvo pripratusi daugiau prie sintetinių ingredientų ir jai, tiesiog, reikėtų laiko prisitaikyti prie pokyčių. Visgi, dažnai merginos/moterys išsigąsta tokios odos reakcijos ir paskuba nutraukti šios kosmetikos naudojimą. Vis dėlto, būna atvejų, kada sudirgimai ir padidėja. Norint išvengti tokių reakcijų, prieš įsigyjant bet kokią kosmetinę priemonę rekomenduojama ją išbandyti mažame odos plote, pavyzdžiui, už ausies ar vidinėje dilbio pusėje.
„Taip pat, kadangi tokios kosmetikos pagrindas dažnai būna aliejai – ji mažiau tinkama mišriai ir riebiai odai dėl kemšančių savybių. Taigi, ekologiška kosmetika labiau tinkama sausą, nejautrią odą turinčioms merginoms/moterims, o procentaliai tokią odą turinčių yra mažiausiai.
Tokiose priemonėse nėra sintetinių konservantų, kas sutrumpina jų galiojimo laiką, jose lengviau gali veistis bakterijos, kai kurios veikliosios medžiagos gali greitai oksiduotis su deguonimi, o sudėtyse esantys natūralūs konservantai nėra visiškai ištirti ir kažin, ar galima tvirtai teigti, kad jie visiškai neturi neigiamo poveikio organizmui.
Visgi, nei vienos kosmetinės priemonės nerekomenduojama liesti pirštais, nederėtų jų palikti atidarytose pakuotėse, jei įmanoma, priemones rinktis beorėse, hermetiškose pakuotėse su dozatoriais. Visas trumpai galiojančias priemones rekomenduojama laikyti šaldytuve bei vengti drėgnų, šiltų patalpų, pavyzdžiui, vonios kambario“, – skaitytojoms pataria Mercedes Šulčaitė.
