Iki lapkričio 10-osios visi Lietuvos vairuotojai privalo vasarines automobilių padangas pakeisti žieminėmis. Gal kartu keičiate ir akumuliatorių – kad netikėtai spustelėjus šaltukui ankstyvą rytą netektų prašyti kaimynų pagalbos? Tik kur dėti nereikalingą? Atsakymas į šį klausimą paprastas: susidėvėjusias padangas galima atiduoti surinkėjams. Panaudoti akumuliatoriai superkami, o alyvų atliekos, nebetinkami filtrai surenkami nemokamai.
Už seną akumuliatorių gausite pinigų
Automobilio akumuliatoriai – vienas didžiausių potencialių taršos šaltinių. Netinkamai laikomi ar savavališkai ardomi jie gali užteršti dirvą ir gruntinius vandenis, nes irdami išskiria į aplinką daugybę teršalų: švino, sieros rūgšties, stibio, plastiko priedų ir kitų.
Neatiduodami jų perdirbti, prarandame ir nemažai vertingų antrinių žaliavų bei energijos, todėl pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, panaudoti automobilių akumuliatoriai turi būti surenkami ir perdirbami. Pavyzdžiui, elektrolitas – bene pavojingiausia aplinkai akumuliatoriaus dalis – gali virsti trąša, sieros rūgštis gali būti naudojama juodųjų ir spalvotųjų metalų pramonėje, sintetinių pluoštų gamyboje.
Tarptautinės baterijų tarybos (Battery Council International) duomenimis, perdirbama net 97 proc. naudotų akumuliatorių. Mūsų šalies vyriausybės patvirtintame valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane buvo numatyta užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo Lietuvoje būtų perdirbama 65 proc. švino–rūgštinių baterijų ir akumuliatorių atliekų. Tai buvo pasiekta jau 2010 m.
„Surinkti naudotus akumuliatorius ne problema, – sako jų perdirbimu užsiimančios įmonės „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmonas. – Lietuvos rinkoje per metus parduodama apie 8 tūkst. tonų akumuliatorių, bet vien mes 2010 m. surinkome 10 tūkst. tonų. Jie turi vertę, už juos galima gauti pinigų, ir žmonės juos neša“.
Anot S. Ašmono, po to, kai buvo pradėta mokėti už pristatomą naudotą akumuliatorių, jie praktiškai nepatenka į komunalinių atliekų konteinerius, bet anaiptol ne visi atsiduria licencijuotų surinkėjų ir perdirbėjų rankose. Todėl, specialistų teigimu, elektrolitas (sieros rūgštis), užuot jį surinkus, gali būti išpiltas tiesiai į žemę, o sunkiaisiais metalais užterštas dalis neatsakingi akumuliatorių ardytojai paprasčiausiai parduoda to nežinantiems pirkėjams.
„Bėdos kyla ir dėl to, kad mūsų žmonės tiesiog įpratę viską kaupti, sandėliuoti – gal kada prireiks.
Bet akumuliatoriai dėl sunkiųjų metalų ir elektrolito rūgšties garų net stovėdami daro poveikį žmogaus sveikatai, – aiškina S. Ašmonas. – Pavyzdžiui, vienas gyventojas rūsyje turėjo naudotą akumuliatorių, o svogūnus tame pačiame rūsyje laikė supylęs į kojinę. Ją kas du mėnesius turėjo keisti, nes ji iširdavo“.
Jis apmaudauja, kad dar ne visi suvokiame, jog taip „taupydami“, aplinkai ir mūsų sveikatai kenksmingus daiktus ar atsikratę jų bet kaip, vėliau galime brangiai mokėti. Tuo metu elgdamiesi atsakingai galime net uždirbti.
„Kiekvienas žmogus turi žinoti, kad jeigu į prekybos vietą atsineš jau nereikalingą akumuliatorių, naują įsigys su nuolaida. O jeigu naujo nereikia – susikaupusius sandėliuke ar rūsyje akumuliatorius bet kurioje jų prekybos vietoje priims nemokamai“, – aiškina S. Ašmonas.
Norintys paprasčiausiai atsikratyti naudotų akumuliatorių, juos gali vežti ir į stambiagabaričių atliekų aikšteles, o tiems, kurie nori gauti pinigų, S.Ašmonas pataria vežti juos licencijuotiems surinkėjams. Vietų, iš kurių akumuliatoriai bus perduoti perdirbti, o teršalai nepateks į aplinką, yra visoje Lietuvoje. Už vieną seną akumuliatorių, priklausomai nuo rinkos kainos, galima atgauti kelias dešimtis litų.
„Visas sudedamąsias akumuliatorių dalis galima perdirbti ir panaudoti kitiems produktams gaminti. Juos perdirbdami išsaugome švaresnę aplinką savo vaikams ir tausojame gamtos išteklius,“ – primena S. Ašmonas.
Norite susirgti – deginkite krosnyje automobilių alyvą
„Panaudotos automobilių alyvos – labai pavojingos atliekos. Bet tai ir naudinga antrinė žaliava. Deja, Lietuvoje reikiamai sutvarkoma tik penktadalis šių atliekų. Dešimtis tūkstančių tonų žmonės sudegina šildydami garažėlius, ir net nesusimąsto, kad į aplinką patenka labai nuodingos kancerogeninės medžiagos, kurios sukelia vėžį“, – primena S. Ašmonas.
Jo teigimu, net Lietuvos autoservisai senas alyvas naudoja patalpoms šildyti, o oro filtrus, tepaluotus skudurus tiesiog išmeta į konteinerį, nors pagal įstatymus turėtų atiduoti pavojingas atliekas surenkančioms ir jas tvarkančioms įmonėms.
„Per metus į Lietuvą įvežama apie 20 tūkst. t alyvos. Bet 2006 m. tinkamai buvo sutvarkyta 50 proc., o 2010 m. tik apie 20 proc. viso kiekio, – „Balsas.lt“ sakė S. Ašmonas, paradoksalia pavadinęs situaciją, kad mažėjant surinktos alyvos kiekiui mažėjo ir užfiksuotų pažeidimų skaičius.
„Rasite daug skelbimų, kad perka „atidirbtą“ alyvą, 500 Lt už toną siūloma. Ir „pečiukų“, tinkamų alyvai deginti, daug parduodama. Degina kaimuose, impregnuoja medieną kaimo žmonės. Gal ne visi žino, kad deginant alyvą išsiskiria pavojingos medžiagos, kurios kenkia kvėpavimo takams. O gal nekreipia į tai dėmesio, nes baudos nedidelės. O importuotojai, kurie turi vykdyti alyvos surinkimo užduotis, niekaip negali daryti įtakos atliekų turėtojams, kad jie atiduotų visą panaudotą alyvą saugiai perdirbti“, – aiškina jis ir apgailestauja, kad tendencijos taupyti net sveikatos sąskaita itin akivaizdžios.
„Deja, nemažai servisų atliekas slepia, išmeta į konteinerį, o alyvas atiduoda sukūrenti krosnyse. Kalbame su servisu, klausiame, kur alyva, o mums sako: „Čia 4 statinės, mes pasiliekame žiemai, šildysimės“. Jie aiškina: „Jeigu mane pagaus deginant, aš pirmą kartą gausiu baudą iki 1000 Lt, bet man šildymui per mėnesį reikėtų išleisti 5-6 tūkst., o pagaus gal kartą per metus, o gal ir visai neateis patikrinti“. Jų matematika paprasta – 24 tūkst. Lt sutaupo“, – nenoro atiduoti tvarkytojams panaudotus tepalus priežastis atskleidžia S. Ašmonas.
Anot jo, tokiu atveju kenksmingų atliekų surinkėjams ir tvarkytojams belieka prašytojo vaidmuo.
„Mes prašome: „Bent vieną statinę duokite, nes pirkimo dokumentuose tepalas yra nurodytas, todėl jeigu visai neperduosite tvarkytojams sunaudotos alyvos, neturėsite dokumento aplinkosaugininkams parodyti“. Taip ir išsiprašome bent vieną statinę“, – pasakoja S. Ašmonas.
Jis primena, kad deginti panaudotus tepalus galima, bet turi būti oro filtrai, tam tikra degimo temperatūra, tuo užsiimanti įmonė privalo turėti licencijas, turi būti atliekamas išmetamų dujų monitoringas, laikomasi kitų aplinkosaugos reikalavimų. Bet paklaustas, ar kas nors pasikeis artimiausiose ateityje, nes valstybė nustatė užduotis gamintojams ir importuojams iki 2012 m. sutvarkyti trečdalį panaudotų automobilių alyvų, S. Ašmonas netryško optimizmu.
„Nėra aiškios teisinės sistemos, kuri verstų atiduoti panaudotą alyvą perdirbėjams. Pavyzdžiui, dažnai matome skelbimus, kad alyvas keičia nemokamai. Vadinasi, žmogus pats atsivežė tepalus, filtrą – nors iš tikrųjų pirko greta esančioje parduotuvėlėje. Autoservisas nerodo, kad suteikta paslauga – „nesusidarė“ atliekos“, – atskleidė jis vieną iš dažnai naudojamų gudrybių.
Neišmeskite pinigų su atliekomis arba kodėl mus motyvuoja tik baudos?
Susidėvėjusias padangas galima atiduoti surinkėjams. Panaudoti akumuliatoriai superkami, o alyvų atliekos, nebetinkami filtrai surenkami nemokamai. Tačiau prireikus atsikratyti nereikalingu daiktu, tik nedaugelis prisimena, kad teisingai tvarkyti pavojingas atliekas apsimoka mums patiems. Juk įsigydami daiktus, parduotuvėje mes sumokame ir už jų sutvarkymą – tai įskaičiuota į kainą.
„Žmonės nesupranta, kaip veikia atliekų tvarkymo sistema, kad išmesdami nereikalingus atitarnavusius daiktus bet kur ir bet kaip, mes ne tik bjaurojame aplinką, bet ir išmetame pinigus. Juk mes ne tik kas mėnesį pagal sąskaitą sumokame už šiukšlių išvežimą. Pirkdami daiktą mes iš karto sumokame ir už tai, kad jam tapus nereikalingu, juo būtų tinkamai pasirūpinta“, – primena kompanijos „Ekokonsultacijos“ direktorė Lina Šleinotaitė-Budrienė.
Ji apgailestauja, kad atiduoti atitarnavusį akumuliatorių surinkėjams, nepalikti senų padangų prie šiukšlių konteinerio ar paprasčiausiai pamiškėje dar ne visiems tapo įpročiu. Ar yra būdų pasiekti, kad padidėtų mūsų bendrapiliečių sąmoningumas? Bent jau artimiausioje ateityje geriausias receptas, atrodo, išliks tas pats: didinti kontrolę. O gal labiausiai mus motyvuotų baudos? Dar tiksliau – baudos ir naudos santykis?
Taip pat skaitykite:
Lietuva ruošiasi žiemai: senas padangas ir akumuliatorių į savartyną? (I)
Neužmirškite mažinti greičio ir pakeisti padangų
Autoservisų atstovai: klientai plūstelės prasidėjus šalčiams
