kelių priežiūra

Šiomis dienomis kai kuriose Lietuvos vietose fiksuojami daugiamečiai ar net ir absoliutūs oro temperatūros rekordai. Dėl karščių sunku ne tik žmonėms ar gyvūnams. Kaitra daro įtaką ir šalies kelių būklei, kuri daugelyje vietų ji ir taip prasta. Kelininkai pripažįsta, kad kai kuriose vietose pastebėtas „prakaituojantis“ asfaltas. Tačiau tikina, kad bent kol kas didesnių problemų dėl karščių keliuose nėra.

Jau gegužės 17-18 dienomis Lazdijų apylinkėse nugriaudės „7bet Rally Lazdijai“ varžybos, kurios taps Lietuvos automobilių ralio čempionato prologu, rašoma organizatorių išplatintame pranešime spaudai.

Valstybinius kelius prižiūrinti „Kelių priežiūra“ paskelbė oficialiai uždaranti žiemos sezoną. Nors už lango matyti kalendorinis pavasaris, tačiau kovo ir balandžio mėnesiai buvo kaip niekada permainingi. Vyravusią šilumą pakeitė sniegas visoje Lietuvoje, o tai pareikalavo papildomų pajėgumų valant ir barstant tūkstančius kilometrų valstybinės reikšmės kelių.

„Kelių priežiūra“ skelbia, kad per pastaruosius keturis žiemos sezono mėnesius užtaisyta kiek daugiau nei 43 tūkst. m2 išdaužų arba daugiau kaip 180 tūkst. duobių. Vien per sausio ir vasario mėnesius valstybinės reikšmės keliuose užtaisytų išdaužų plotas siekia virš 36 tūkst. m2. Dėmesys skirtas ne tik intensyviausiems valstybinės reikšmės keliams, bet ir krašto bei rajoniniams keliams, ypač tose vietovėse, kur danga labiau susidėvėjusi.

AB „Kelių priežiūra“ skelbia, kad per pastaruosius žiemos sezono mėnesius užtaisyta kiek daugiau nei 43 tūkst. m2 išdaužų arba daugiau kaip 180 tūkst. duobių. Vien per sausio ir vasario mėnesius valstybinės reikšmės keliuose užtaisytų išdaužų plotas siekia virš 36 tūkst. m2. „Kelių priežiūros“ teigimu, išdaužos valstybinės reikšmės keliuose tvarkomos periodiškai, atsižvelgiant į sezoniškumą ir kelio būklę.

Prezidentas Seimui pavasario sesijoje ruošiasi teikti įstatymų pataisas, kuriomis apie 3000 kilometrų rajoninių kelių iki 2027 metų laipsniškai pereitų savivaldybių žinion. Kartu būtų siūloma perskirstyti kelių priežiūros finansavimą, bet Lietuvos savivaldybių asociacijos teigimu, šiuose pakeitimuose numatytos lėšos „optimistiškai nenuteikia“. Kelių tvarkymui savivaldybės papildomai gautų 54 mln.

Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos gyventojai susiduria su neįprasta problema – savaitgalį potvynis nušlavė praėjusių metų spalį baigtą remontuoti kelią. Kelias tapo visiškai nepravažiuojamas, o kelios sodybos bei gyvenami namai buvo izoliuoti. Savo ruožtu Pagėgių savivaldybė paskelbė ekstremaliąją padėtį. Apie kelio ruože Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė susiklosčiusią situaciją naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti netoliese gyvenančius žmones pažįstanti skaitytoja.

Lietuvos vairuotojai nuo šiol galės naudotis nauju įrankiu, kuris padės informuoti eismo dalyvius apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus, taip pat suteiks informaciją apie kelių priežiūros technikos lokaciją priežiūros maršrutuose.

Valstybės įmonė „Kelių priežiūra“ parengė virtualų žemėlapį, kuriame galima matyti pagrindinių šalies kelių valymo būklę ir barstytuvų padėtį realiu laiku. „Nuo šiandien valstybės įmonė „Kelių priežiūra“ atveria interaktyvų žemėlapį.

Pastaruoju metu naktimis šalyje pridrėbus gausiai sniego, ryte vairuotojai strigo kilometrinėse spūstyse, keikė kelius valančias įmones. Po pūgos Lietuvoje pasipylė avarijos: automobiliai daužėsi į stulpus, šviesoforus. Vien pirmadienį per parą policija užfiksavo 75-is eismo įvykius, kurių metu nukentėjo 21-as žmogus. Pasak kelininkų, vietomis šalyje iškrito 25 centimetrai sniego, o kai kuriuos kelius teko valyti po kelis kartus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valstybinius kelius prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“ šaltuoju sezonu kelius turėtų barstyti dažniau – dėl atnaujintų reikalavimų bus reaguojama ne į slidžią dangą, o į jos prognozę, sako įmonės atstovas. Bendrovės kelių priežiūros ir statybos departamento atstovas Karolis Sakalauskas sako, kad druskos mišinio barstytuvai bei specialaus tirpalo purkštuvai reaguos į informacinės kelių būklės sistemos prognozę apie slidžią dangą.

Seimas leido kurortuose įrengti daugiau automobilių aikštelių ir jų saugyklų už Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, skiriamas savivaldybėms. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias KPPP finansavimo įstatymo pataisas: už balsavo 113 parlamentarų, o susilaikė septyni.  Pakeitimų iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas anksčiau tvirtino, kad didesnio finansavimo ir pokyčių reikia, nes kurortuose trūksta automobilių aikštelių.

Valstybinius kelius prižiūrinčios bendrovės „Kelių priežiūra“ vadovo atranka bus skelbiama artimiausiu metu, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.  „ Artimiausiu metu valdyba skelbs atranką“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pranešė ministras.

Valstybės valdomos bendrovės „Kelių priežiūra“ direktorius Rolandas Rutėnas nuo liepos 14 dienos įmonei nebevadovaus – jis netenkino visų valdybos lūkesčių.  Toks sprendimas bendru šalių sutarimu priimtas po bendrovės valdybos narių posėdžio, trečiadienį pranešė įmonė.

Valstybinius kelius prižiūrinti bendrovė „Kelių priežiūra“ 2022 metais dirbo nuostolingai – jos nuostolis per metus didėjo 18 proc. ir siekė 3,9 mln. eurų (2021 metais – 3,3 mln. eurų).  Bendrovės valdybos pirmininkas Vygantas Sliesoraitis Registrų centrui pateiktame metiniame pranešime teigia, kad finansinius rezultatus labiausiai veikia oro sąlygos, infliacija ir prastėjantys keliai.

Lietuvos automobilių kelių priežiūrai kitais metais reikėtų apie 800 mln. eurų, sako susisiekimo ministras. Marius Skuodis tikisi, kad papildomų pajamų pavyks gauti iš didesnių mokesčių vilkikams, laikinojo bankų solidarumo įnašo bei akcizų.  „Esame nusimatę poreikį, tikimės, kad bus bendras biudžetas didesnis nei šiemet. 540 mln. eurų nepakanka tai būklei pasiekti, kurios mes norime.

Įgriuvusio Kėdainių tilto istorija gali pasikartoti, ir ne kartą – įspėja specialistai. Į 70 blogos ar net labai blogos būklės tiltų sąrašą nepatenka savivaldybių priežiūroje esantys tiltai ar viadukai. O tai reiškia, kad avarinių tiltų sąrašas dar ilgesnis. Nereikia ieškoti net toli nuo sostinės – beveik avarinis yra ir Vilniaus Valakampių tiltas. Kaip ir Kėdainių atveju, šis tiltas irgi nebeatlaiko apkrovų.

Prabėgo dar tik pirmas žiemos mėnuo, o kelininkai jau sunaudojo daugiau kaip pusę turimos druskos. Vien gruodį drėbtelėjo sniego tiek, kad kelius tvarkančios įmonės technika vos spėjo suktis. Specialistai jau planuoja druskos pirkti papildomai ir sako, kad rinksis tą pačią, marokietišką. Kelininkai neigia Klaipėdos atstovų paskleistus gandus, kad ji neveiksminga. Esą eksperimentai parodė, kad kartais ji veikia net geriau nei buvusi baltarusiška.

„Dabar balta jau visoje Lietuvoje“, – taip orus apibūdina sinoptikai. Tačiau tai toli gražu ne pabaiga – gausūs krituliai neketina liautis ir sniego danga tik gilės. Kol vienus sniegas džiugina, vairuotojams jis gali tapti tikru galvos skausmu. Kelininkai vos spėja suktis, o sinoptikai įspėja – artimiausiu metu eismo sąlygos nebus malonios. Atrodo, orai nesiliaudami krečia eibes. Sinoptikai pranašauja, kad dar ilgai neišbrisime iš sniego – krituliai gaubs Lietuvą visą savaitgalį.

Eismo sąlygos dėl snygio ir šlapdribos ketvirtadienio popietę šalyje išlieka sudėtingos, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.  Pietvakarių ir šiaurės vakarų Lietuvoje bei Vilniaus, Trakų, Švenčionių, Molėtų, Rokiškio, Alytaus, Raseinių ir Šiaulių rajonuose magistralinių, krašto ir didesnio eismo intensyvumo rajoninių kelių dangos vietomis padengtos šlapio ar pažliugusio sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios.

Pirmadienio rytą vidurio Lietuvos keliuose yra provėžotų ruožų, kai kur formuojasi plikledis, įspėja Automobilių kelių direkcija. 9 val. duomenimis, sudėtingesnės eismo sąlygos yra šiaurės ir vidurio Lietuvoje, kur valstybinės reikšmės kelių ruožai daug kur provėžoti, padengti prispausto arba šlapio sniego sluoksniu, vietomis slidūs. Vidurio Lietuvoje ant pagrindinių šalies kelių formuojasi plikledis.

Valstybės valdomą bendrovę „Kelių priežiūra“ šiemet paliko apie 70 darbuotojų, nes darbų nuolat gausėja, o algos susitraukė. Darbuotojų teigimu, ieškoti kito darbo verčia menkstanti alga, kuri ypač smarkiai ji traukėsi pastaruosius tris mėnesius. Įmonės darbuotojams atstovaujančio profsąjungos „Solidarumas“ pirmininko Rimtauto Ramanausko teigimu, didžiausia įmonės problema – penkerius metus nesikeičiantis finansavimas, rašo naujienų portalas lrytas.lt.

Pastarosiomis dienomis svilinančio karščio ir jį palydėjusių audrų padarinius teko spręsti kelininkams. Itin aukšta oro temperatūra sukėlė asfalto „prakaitavimą“, o dėl praūžusių smarkių liūčių ir stipraus vėjo nuo kelio teko šalinti net kelias dešimtis nuvirtusių medžių bei nulūžusių šakų. Apie tai praneša bendrovė „Kelių priežiūra“. Nuo karščio „prakaitavo“ asfaltas Esant dideliems karščiams kelio danga įkaista net iki +50°C, todėl ima minkštėti asfalte esantis bitumas.

Lietuvos automobilių keliams šiemet numatoma skirti 531,6 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Susisiekimo ministerijos parengtą programos finansavimo sąmatą trečiadienį patvirtino Vyriausybė, pranešė ministerija. Tiksliniams projektams numatyta 145 mln.

Kelininkai žiemai pradėjo ruoštis jau vasarą. Kadangi nuspėti, kokia šiais metais bus žiema, sunku – yra kaupiami įprasti druskos ir druskos mišinio kiekiai, o žiema neturėtų užklupti netikėtai.  Pasak kelininkų, jie tinkamai pasiruošę žiemos sezonui, o kad kelininkus žiema užklumpa netikėtai – stereotipas.

Vyriausybė trečiadienį svarstys 2020 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmatą. Joje numatyta, kad savivaldybių keliams šiais metais bus skirta 64,1 mln. eurų – 40 proc. mažiau nei 2019-aisiais ir mažiausiai per pastaruosius penkerius metus. Projektą kritikuojančios mažesnių miestų savivaldybės sako, kad taip paskirstydama lėšas, Vyriausybė dar labiau didina didžiųjų miestų ir regionų atskirtį.

Vilniuje, pagrindinėje Senamiesčio dalyje, Gedimino prospekte, dalis vilniečių, išvydę gatvėje sustatytas bei dėžes primenančias konstrukcijas, liko nesupratę, kam reikėjo jomis apjuosti augančius medžius. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Aurimas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.), kuris teigė nesuprantąs, kokiu tikslu Vilniaus širdyje – Senamiestyje – reikėjo įrengti iš plokščių sudarytas konstrukcijas.

„Kelių priežiūra“ pradeda žiemos sezoną – budėtojai nepertraukiamai stebi Lietuvos kelių dangos būklę, meteorologines prognozes ir yra pasirengę bet kurią akimirką siųsti kelių priežiūros techniką, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybė ruošiasi išdalyti beveik 20 mln. eurų, kurie bus skirti rajoniniams keliams remontuoti, taip pat gatvėms sodų bendrijose tvarkyti. Kam teko daugiausia pinigų, o kas liko užmirštas? Susisiekimo ministerija parengė Vyriausybės projektą „Dėl 2019 metų kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su keliais, finansuoti paskirstymo“. Dokumentu siūloma iš viso paskirstyti 19,993 mln. eurų rezervo lėšų.

 Kelias, kuriame ketvirtadienio rytą Ukmergės rajone apvirto vaikus vežęs autobusas, buvo valomas laikantis reikalavimų, teigia valstybės įmonė „Kelių priežiūra“. Kaip teigiama įmonės išplatintame pranešime, avarija kelyje įvyko tarp dviejų valymo etapų. „Avarija įvyko tarp dviejų kelio valymo etapų, pirmą kartą kelias barstytas ir valytas tarp 6 ir 7 val. Dėl prastų meteorologinių sąlygų kelio danga labai greitai pasidengė šlapio sniego koše, nuo 9.15 val.

Ilgesnę negu įprasta, neseniai pagaliau pasitraukusią žiemą kelių priežiūros specialistams buvo ne tik daugiau darbo. Prireikė daugiau smėlio, druskos. Didesnės negu pernykštę žiemą buvo ir išlaidos. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), besirūpinanti valsybinės reikšmės keliais kol kas nesuskaičiavo, kiek kainavo pasibaigusios žiemos darbai, tačiau neabejoja, kad išleista suma bus didesnė, negu pernykštę žiemą.

Atsižvelgdama į Susisiekimo ministerijos ir šalies savivaldybių siūlymus, šiandien Vyriausybė paskirstė rezervines Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas – 40,9 mln. litų. Šiomis lėšomis bus finansuojama 80 projektų, skirtų Lietuvos kelių ir gatvių būklei gerinti, tiltams statyti ir rekonstruoti bei saugaus eismo priemonėms įrengti. „Didžiausios sumos numatytos tiltų per Nemuną statybos ir remonto darbams.

Sekmadienio popietę Lietuvoje daug kur apsiniaukę, tačiau be kritulių, keliai šlapi, pranešė Automobilių kelių direkcija. Vakarų, Pietų ir Rytų Lietuvoje apsiniaukę, be kritulių orai. Magistralinių ir krašto kelių dangos šlapios arba drėgnos, rajoniniai keliai miškuose vietomis padengti šlapiu suplūktu sniegu, yra provėžų. Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje giedra, valstybinės reikšmės kelių dangos šlapios. Lietuvos vakarinėje dalyje yra apsemtų kelių ruožų, kuriuose eismas draudžiamas.

Kelininkai atsargiai vertina Susisiekimo ministerijos ketinimus centralizuoti regioninių kelių priežiūrą, jų turtą ir valdymą perduodant Automobilių kelių direkcijai. Ši iki rudens turi parengti siūlymus, kaip ūkiškiausiai tvarkyti visą kelių priežiūros sistemą, praneša LTV „Panorama“. Susisiekimo ministerija vėl judina prieš metus nemažą pasipriešinimą sukėlusią kelių priežiūros sistemos reformą.

Nors kelių priežiūrai šiemet skirta 27 mln. litų mažiau nei pernai, lrt.lt kalbinti Susisiekimo ministerijos (SM) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos ekspertai tikina, kad dėl to keliai nebus prižiūrimi prasčiau nei praėjusiais metais.

Aplinkos apsaugos specialistai sako, kad pavasarinę oro taršą labiausiai įtakoja nevalyti keliai. Jų Anot jų, smėlį iš gatvių reikėjo išvežti jau prieš 2–3 savaites. Vilniaus savivaldybė teisinasi vos suspėjusi užlopyti skyles keliuose, o valymo darbus žada baigti iki gegužės pirmosios. Visą šią savaitę fiksuojama padidėjusi oro tarša kietosiomis dalelėmis, kurios gali sukelti sveikatos sutrikimų alergiškiems žmonėms, pakenkti ir sveikiesiems.

„Suinteresuotos jėgos jau antrą kartą bando „prastumti“ valstybinių kelių privatizavimą bei siūlyti viešos – privačios partnerystės modelį“, - teigia Lietuvos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys ir kiti mokslininkai bei inžinieriai išplatintame viešame laiške. Susisiekimo ministerija šių metų pradžioje Vyriausybei pateikė valstybinių kelių priežiūros reformos koncepciją, kurioje kaip alternatyva valstybės įmonėms siūloma viešas – privatus partneris.

Šventosios jūrų uosto atstatymui numatyti pinigai bus skirti šalies keliams tvarkyti. Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos specialistai teigia, kad ruoštis Šventosios uosto atstatymui tokia situacija netrukdo. Uosto direkcijos vyr. finansininkės Beatos Kulevičiutės teigimu, stambaus objekto finansavimas yra tvirtinamas susisiekimo ministro įsakymu.

Sinoptikams pranašaujant, kad visą šią savaitę Vakarų Lietuvoje karaliaus šaltis ir sniegas, uostamiesčio vairuotojams lieka tik apsišarvuoti kantrybe - vakar iškritęs pirmas "rimtas" sniegas parodė, jog gatvių valymo kokybė ir vėl tenkina tik komunalininkus bei miesto valdžią. Ar situacija pasikeistų paslaugą pradėjus teikti kitoms įmonėms, šią žiemą sužinoti jau nebepavyks - viešojo konkurso rezultatai buvo apskųsti teismui.