kavinės

Lietuviai pradėjo daugiau valgyti parduotuvėse paruoštą maistą. Prekybos tinklai skaičiuoja, kad per metus paruošto maisto pardavimai išaugo penktadaliu. Ir perka žmonės nuo Kijevo kotletų su bulvių koše iki troškinių ar salotų. Kai kurie kalbinti žmonės pasakoja, kad pirkti parduotuvėse paruoštą maistą yra pigiau nei pasigaminti pačiam ar valgyti išbrangusiuose restoranuose.

Neretai, lankantis kavinėje ar restorane, galime išvysti, kaip su aptarnaujančiais padavėjais ar kitais įstaigos darbuotojais kai kurie klientai elgiasi ypač nemaloniai. Kartais savo elgesiu jie netgi priverčia jausti svetimos gėdos jausmą, o tokiu būdu sugadinama ne tik darbuotojų, bet ir aplinkinių svečių nuotaika.

Dalis restoranų lankytojų greičiausiai jau pastebėjo, kad Lietuvoje atsirado naujovė – galimybė užsisakyti maistą bei gėrimus ir už juos susimokėti be padavėjo, t. y. tiesiog telefono kamera nuskenavus QR kodą. Vis tik gyventojai pastebi, kad dalis kavinių galimai tuo naudojasi, siekdamos išvilioti iš klientų arbatpinigių.

Dienos pietų kaina skirtinguose Lietuvos miestuose gali skirtis kelis kartus. Didmiesčių gyventojai skaičiuoja, kad ir 10 eurų nepakanka pietums, tuo metu mažesnių miestų gyventojai pietums išleidžia vos 2,5 euro. Panaikinus 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms, gyventojai pastebėjo, išaugusias kainas. Žmonės tikina, kad apsilankymas restorane tapo prabanga.

Praėjus pusmečiui po to, kai lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo įstaigoms buvo grąžintas į 21 proc., atstovai neslepia, kad tampa vis sunkiau išvengti nuostolių. Tad vieni ir toliau kelia kainas, kiti atleidžia darbuotojus, o dalis net ir bankrutuoja. Maitinimo ir gėrimų paslaugų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) 2024 m. balandį sudarė 124,1 mln. eurų to meto kainomis, ir, palyginti su 2024 m. kovu, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,8 proc.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas penktadienį pritarė siūlymui uždrausti kavinėse ir kitose viešojo maitinimo vietose nemokamai dalinti vienkartines pakuotes. Tokias pakuotes bus galima naudoti, jeigu jų sudėtyje nebus plastiko.  Nuo 2024 metų sausio būtų draudžiama dalinti vienkartines gėrimų pakuotes, o nuo 2025 metų sausio – ir maisto pakuotes. Jas turės pakeisti stalo indai arba daugkartinė pakuotė, tačiau jų kaina negalėtų būti didesnė nei vienkartinės.

Seimas nusprendė nepratęsti iki šių metų pabaigos galiosiančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešajam maitinimui. T. y. nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM. Vis tik restoranų atstovai tikina, kad tai esą pakenks ne tik verslams, bet ir gyventojams bei pačiai valstybei, kurios biudžetas praras daug pinigų. Anot jų, taip nužudysime maitinimo sektorių – vėl didės šešėlis, kainos augs ir iki 20 proc.

Trys Seimo opozicijos frakcijos siūlo tęsti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui. Šią savaitę registruotos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos numato, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, lengvata būtų taikoma dar trejus metus –  iki 2026-ųjų gruodžio pabaigos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė grupės Seimo narių siūlymui uždrausti maitinimo įstaigose neatlygintinai dalinti maisto ir gėrimų vienkartines pakuotes bei įpareigoti siūlyti daugkartines, jeigu maistas ir gėrimai vartojami vietoje. Aplinkos ministerija pasiūlė pokyčiams iš esmės pritarti, tačiau projektą tobulinti – drausti nemokamai dalinti ne visų rūšių pakuotes, o tik plastiko, PET ir kombinuotąsias.

Nepageidaujami vaikai restoranuose – diskriminacija. Tokią išvadą pateikė Lygių galimybių kontrolierė. Tokį kirtį gauna jau ne pirma kavinė ar restoranas. O Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija mano, kad vidinės taisyklės turėtų būti nustatomos paties savininko. Tokio kontrolierės kirčio dėl diskriminacijos pastaruoju metu sulaukė restoranas „Meat SteakHouse“. Čia vaikai nuo 10-ies metų po 17 val. – nepageidaujami. Dėl tokių restorano taisyklių pasiskundė klientė.

Kone brangiausio Lietuvos kurorto – Nidos – verslininkai džiaugiasi – net augant ir taip kosminėms kainoms jie klientų nepritrūko, tad dabar skaičiuoja uždirbtus pelnus. O tautiečių vykti į Nidą neatbaido nei įvažiavimo mokestis, nei brangesni keltų bilietai. Vien lengvųjų automobilių šiemet į Neringą įvažiavo pustrečio tūkstančio daugiau nei pernai. Nors kalendoriuje jau ruduo, Nidoje kaitina saulė, būriais vaikštinėja ar dviračiais važinėja turistai, dar į marias tikisi išplaukti jachtos.

Nauja savaitė – naujas „Kas ant stalo?“ tinklalaidės epizodas, kurio metu maisto apžvalgininkai atrado net pačius nustebinusį restoraną „Meetballs“. Kiekvienos tinklalaidės „Kas ant stalo?“ metu vis skirtingas vedėjas renkasi naują restoraną bei jo patiekalus, kuriuos norėtų pristatyti kolegoms ir žiūrovams.

Ginkluoti kariai senamiesčio gatvėse labiausiai traukia vilniečių dėmesį, dalis praeivių neslepia žavesio retai viešumoje matomiems pareigūnams. Pats užbarikaduotas Vilniaus centras – tuščias ir labai tylus, praeivių vos vienas kitas. Dalis kavinių net nedirba, o kai kurios tikina, kad per kelias dienas prarasiančios šimtus tūkstančių eurų.  Betoninės užtvaros ties senamiesčio prieigomis, policijos pareigūnai kone ties kiekviena sankryža ir net automatais ginkluoti kariai.

Aiškėja, kaip gyvens Vilnius per NATO viršūnių susitikimą. Nors pats renginys truks dvi paras liepos 11–12 dienomis, viešbučiai ir restoranai skaičiuoja, kad miesto ritmas gali pasikeisti 3–4 paroms. Renginys – vienas didžiausių istorijoje, miestas laukia apie 5000 svečių. Ir nors didieji sostinės viešbučiai klestės, restoranų atstovai nedžiūgauja – daliai maitinimo įstaigų teks užsidaryti, o tos, kurios veiks, išskirtinio lankytojų srauto nesitiki.

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą restoranams ir kitam maitinimo verslui bus prašoma patęsti 2024 metams, o gal ir neribotam laikui, sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Jos teigimu, kuo skubiau įregistruoti tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas bus prašoma Seimo narių.  „Mes kalbame apie 2024 metus, o gal ir neribotam laikui.

Didžiausio pasaulyje kavinių tinklo operatorei – JAV „Starbucks Corp.“ grynąjį pelną antrąjį savo finansinių metų ketvirtį pavyko išauginti 35 proc., o įplaukos ir suderintas pelnas pranoko rinkos lūkesčius. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, grynasis pelnas išaugo nuo 674,5 mln. iki 908,3 mln. dolerių. Suderintas pelnas akcijai padidėjo iki 0,74 dolerio. Įplaukos ūgtelėjo 14 proc. iki 8,72 mlrd. dolerių.

Atšilus orams, lauko kavines užplūdo minios žmonių: vieni išsiruošė pietų, kiti – paragauti ledų ar šalto alaus. Vien sostinėje šiemet veiks virš 400 lauko kavinių. Tiesa, po sunkios žiemos, padidėjus minimaliai algai, patiekalų ir gėrimų kainas kelia verslininkai. Jau šiemet kai kurie verslininkai kainas didino 20-čia procentų, o žmonės pastebi, kas pabrango labiausiai. Senamiesčio širdyje įsikūrusios kavinės vadovas sako, kad lauko sezonas jau atidarytas.

Nauji metai – naujos kainos. Lietuvoje toliau brangsta maistas. Lietuvos barai, kavinės, restoranai ragina gyventojus nenustebti išvydus nuo 5-ių iki 20 procentų pabrangusias picas, kebabus, alų. Pasak ekonomistų, kainos taip greitai baruose, restoranuose ir kitose maitinimo vietose nekiltų, jei nebūtų milžiniškos paklausos. Mat gyventojai noriai perka pačius brangius patiekalus, dėl to verslininkams nėra priežasčių nekelti kainų.

Internautai piktinasi žinomais Lietuvos restoranais. Pasirodo, populiarūs kavinių tinklai pardavinėja šiek tiek pakeistą ar net tokį patį maistą prisidengę naujais kavinių pavadinimais. Sutampa tiek adresai, tiek kontaktai, skiriasi tik kainos. Žmonės naujų restoranų neranda, nes jie – virtualūs. Tačiau atstovai ramina, kad tai – ne suktas planas, o nauja strategija. Iš pradžių žmonės pasipiktino „Čili pizza“ gudrybe iš tos pačios virtuvės pristatyti maistą kitų kavinių vardu.

Jei verslų nepribaigs gaunamos sąskaitos už energiją, nuo kitų metų pradžios dideliai daliai maitinimo įstaigų reikės svarstyti apie užsidarymą, sako verslininkai. Jie taip pat įspėja, kad dėl sprendimo nepratęsti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo augs šešėlio grėsmė.

Prie vyriausybės dešimtys restoranų ir kavinių atstovų surengė piketą prieš PVM lengvatos panaikinimą. Jos neturėtų likti jau nuo Naujųjų, tuomet maitinimo įstaigos mokės įprastą 21 procento PVM. Protestuotojai sako, kad dabar, energetikos kainoms šovus iki debesų ir restoranams dar neatsigavus po pandemijos, lengvatos panaikinimas juos pražudys. Kai kurie restoranai jau užsidaro. O esą bankrutavus daliai restoranų, nauji bedarbiai taps dar didesnė finansinė našta valstybės biudžetui.

Vyriausybei neketinant nuo kitų metų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms bei dar svarstant dėl lengvatos viešbučiams pratęsimo, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) antradienį Vilniuje rengia protesto akciją. Akcija vyks Vinco Kudirkos aikštėje, šalia Vyriausybės rūmų, joje ruošiasi dalyvauti restoranų verslo darbuotojai iš visos Lietuvos, išvakarėse pranešė asociacija.

Finansų ministerijai prieštaraujant Lietuvos Banko, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Seimo biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų nuomonei, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) kviečia į akciją, kuria norima parodyti Lietuvos valdžiai realią šios industrijos padėtį, rašoma pranešime spaudai. Akcija vyks šių metų rugsėjo 27 dieną, nuo 11:00 iki 13:00 Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje, ir joje dalyvauti ruošiasi restoranų verslo darbuotojai iš visos Lietuvos.

Karas, infliacija, elektros ir maisto produktų brangimas neaplenkė ir kava prekiaujančių kavinių – gyventojai pastebėjo, kad kuo toliau, tuo kainos tampa neįkandamesnės: „Už tokią sumą kitur galima ir pavalgyti, ir atsigerti“. Populiariausiose kavinėse didžiausi puodeliai kavos kainuoja nuo 3,20 iki 4,20 euro, tačiau už augalinį pieną, plaktą grietinėlę, sirupą ar kitus priedus reikia mokėti papildomai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nuo Naujų metų nebenori leisti restoranams ir kavinėms naudotis 9 procentų PVM lengvata. Tokį ministrės pareiškimą maitinimo įstaigų atstovai vadina katastrofa ir skerdynėmis. Esą bankrutuos tūkstančiai kavinių ir restoranų, darbuotojai liks gatvėje. Pasak įmonių, tai atsirūgs ir gyventojams – norėdami pavalgyti restorane ar kavinėje, jie už patiekalą turės atseikėti 5 kartus brangiau.

Lietuviai restoranuose ir kavinėse valgo brangiau nei portugalai ar graikai ir sumoka jau beveik panašiai kaip vokiečiai ar prancūzai. Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia, kad per pastaruosius 8-erius metus kainos Lietuvos kavinėse ir restoranuose augo beveik 70 procentų ir tai buvo sparčiausias augimas visoje euro zonoje. Ekonomistai sako, kad Lietuva tapo nebepigi šalis ir perspėja – jei nesumažinsime tempų ir nepasiūlysime kažko išskirtinio, neprisiviliosime nei turistų, nei investuotojų.

Šiemet sausį-liepą užfiksuoti 66 restoranų bankrotai, kai pernai per visus metus bankrutavo 53 restoranai. 2020 metais bankrutavo 63, o 2019 metais – 92 restoranai, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys. Pasak „Creditinfo Lietuva“ vadovo Aurimo Kačinsko, pernai sumažėjusį restoranų bankrotų skaičių labiausiai lėmė valstybės paramos priemonės, skirtos sušvelninti koronaviruso pandemijos poveikį, tokios kaip mokesčių atidėjimai ar kompensacijos už prastovas.

Retai, bet būna, kad atsisėdus rašyti apžvalgos apie kokią nors maitinimo įstaigą, gali aprašinėti gražų interjerą, platų meniu, aprašinėti patiekalus, kurių suvalgyta nemažai, bet kažko, kas „užkabintų“ skaitytoją, lyg ir nėra. Daugelis iš jūsų norite perskaityti istoriją, kažkuo panašią į pasaką, o išsamesnis patiekalų aprašymas domina tik vieną iš šimto.

Restoranai ir kavinės neprivalės klientams nemokamai įpilti vandens iš čiaupo, nors jie to ir pageidautų – taip nusprendė Seimas. Kavinių ir barų lankytojai įsitikinę, kad vanduo maitinimo įstaigose turėtų būti nemokamas – esą tokia praktika yra daugelyje užsienio šalių. O kai kurių maitinimo įstaigų vadovai atkerta, kad tam įstatymo raidės nereikia, mat ir dabar klientui paprašius – vanduo iš čiaupo kai kur yra nemokamas, nors kai kurie restoranai už tai lupa pinigus.

Priešindamiesi Rusijos invazijai į Ukrainą, žmonės rašo atsiliepimus apie restoranus Rusijoje, juose informuodami apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Pirmadienį vienoje Tviterio paskyroje atsirado pasiūlymas žmonėms atsidaryti „Google Maps“ žemėlapius, ieškoti Rusijoje esančių restoranų ir rašyti atsiliepimus su paaiškinimais, kas darosi Ukrainoje, pranešama indy100.com.

Gyventojai skaičiuoja, kad apsilankymas kavinėje ar restorane pastaruoju metu pabrango beveik trečdaliu. To neslepia ir patys restoranų ir kavinių vadovai. Anot jų, brango elektra, dujos, maisto produktai, alkoholis, tad kainas teko kelti iki 20 proc. Kai kurie ekonomistai primena, kad prieš pusmetį maitinimo įstaigoms buvo sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas ir dėl to kainos bent iš dalies turėjo sumažėti. Tačiau vis tiek nutiko atvirkščiai.

Seime siūloma įpareigoti restoranus geriamąjį vandenį klientams pateikti nemokamai. Tačiau dalis restoranų tikina, kad toks pasiūlymas neapgalvotas ir priešinantis verslą ir visuomenę, mat nemokamų pietų nebūna, o stiklinė vandens restoranui kainuoja gana daug. Vieni mano, kad geriamasis vanduo turėtų visuose restoranuose būti nemokamas ir prieinamas visiems: „Labai gera idėja. Džiaugiamės tokia iniciatyva, nes vandens reikia, jį reikia gerti, tai, jeigu jis būtų, būtų labai gerai.

Rugsėjį verslams bus išmokėtos paskutinės subsidijos darbuotojų prastovose atlyginimams apmokėti. Tam bus skirta apie 14 mln. iš valstybės rezervo. Vis dėlto, turint minty, kad didžioji dalis verslų ir veiklų jau gali veikti, kyla klausimų – kodėl kai kurie verslininkai savo darbuotojus vis dar laiko prastovose? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prastovose vis dar yra 365 įmonės, kuriose dirba 1018 darbuotojai.

Einant į pabaigą pirmajai savaitei su platesniu galimybių paso taikymu, dalis maitinimo įstaigų pasakoja galimybių pasus tikrinančios lankytojui atsisėdus prie staliuko. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad toks tikrinimo būdas neatitinka Vyriausybės nutarime nustatytų reikalavimų, šeštadienį rašo 15min.lt.

Nuo rugsėjo 13 d. kavinės ir kirpyklos klientus jau aptarnauja irgi tik su galimybių pasais. Didelės sumaišties nekyla, bet vienas šiauliečių verslas nusprendė reikalavimo nesilaikyti – priima klientus netikrinę dokumentų. O  dalis kirpėjų ir grožio specialistų kraustosi į pogrindį, bet didesnė dalis kalbintų sako, kad rizikuoti didžiulėmis baudomis nenori.

Nuo pirmadienio įsigaliojus naujiems ribojimams, kavinėse, baruose ar restoranuose lauke bus galima lankytis ir be galimybių paso, BNS patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija. Tokiu atveju prie vieno staliuko galės sėdėti ne daugiau nei penki asmenys, išskyrus šeimos narius. Tuo metu į kavinių vidų patekti bus galima tik turintiems galimybių pasus.

Beliko vos dvi savaitės iki naujų griežtų ribojimų neturintiems imuniteto nuo koronaviruso. Jiems užsivers didieji prekybos centrai, grožio salonai, kavinės, tarpmiestiniai autobusai ir traukiniai. Artėjant naujiems griežtiems suvaržymams, galimybių paso propaguotoja ministrė Armonaitė Vilniuje nusprendė dar kartą pademonstruoti jo privalumus. Su alkoholio taure rankoje ministrė toliau įtikinėja žmones greičiau skiepytis ir naudotis galimybių paso privilegijomis.

Šiandien, rugpjūčio 19 d., po susitikimo su Prezidentu Gitanu Nausėda Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad buvo aptartas galimybių paso prieinamumas visiems gyventojams, kurie gyvena regionuose ar nesinaudoja internetu. „Kitą savaitę „Registrų centras“ startuoja su pasobusais.

Tik su galimybių pasu priimti lankytojus savanoriškai apsisprendę kavinių ir restoranų vadovai sako, kad pasipiktinimų dėl to sulaukia tik socialiniuose tinkluose, o veikla vyksta įprastai. Anot verslininkų, lankytojų srautai nesumažėjo, žmonės ir toliau noriai lankosi maitinimo įstaigose.

Paprastai didžiuosiuose Lietuvos miestuose dienos pietūs gyventojams atsieina iki 10 eurų, o prabangesniuose restoranuose dar daugiau. Tačiau mažesnių miestų gyventojai gyventojai pietums išleidžia dvigubai, o kartais net trigubai mažiau. Portalo tv3.lt skaitytoja Lina pasakojo, kad jai pietūs Vilniaus senamiestyje atsieidavo apie 7 eurus. „Paprastai sriuba kainuoja apie 2 eurus ir antras patiekalas dar 4 ar 5 eurus.

Nuo rugsėjo 13 dienos gyventojai be galimybių paso negalės naudotis daugeliu paslaugų – valgyti kavinėse ir restoranuose, ilsėtis viešbučiuose, lankytis grožio salonuose ir kirpyklose. Vieni paslaugų teikėjai jau dabar klientų prašo parodyti galimybių pasus, kiti dar tikisi, kad Vyriausybės sprendimas bus atšauktas. Yra ir tokių, kurie piktinasi šiuo sprendimu ir žada iš viso nutraukti savo veiklą.

Vyriausybės siūlomi ribojimai žmonėms be galimybių paso yra logiški, mano Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, verslininkas Gediminas Balnis.  Jis teigiamai vertino tai, kad ribojimai, tikėtina, apims platų verslo spektrą – ne tik kavines, barus, bet ir prekybos centrus, grožio ir kitas paslaugas.  „Jau dabar 60 proc. suaugusių yra pasiskiepiję.

Pastaruoju metu visame pasaulyje, taigi, ir Lietuvoje, kyla įvairių žaliavų, prekių bei kai kurių paslaugų kainos. Panašu, kad kuo toliau, tuo daugiau teks mokėti ir už apsilankymą restorane, mat Lietuvoje kylančias maitinimo paslaugų kainas sparčiausiai augančiomis jau vadina ir Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba. Tokiu įrašu savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Viena priežasčių, dėl ko dalis darbuotojų renkasi dirbti aptarnavimo srityje, tai galimybė dalį pajamų gauti arbatpinigiais. Taip įmanoma uždirbti daugiau pinigų sumokant mažiau mokesčių, nes Lietuvoje arbatpinigiai vis dar nėra griežtai apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Vis dėlto, prieš kelerius metus buvo pradėta kalbėti apie elektroninės arbatpinigių sistemos kūrimą, kuri automatiškai skaičiuotų gyventojų pajamų mokestį.

Neberadę parduotuvių lentynose vienakrtinių plastikinių indų ar ausų krapštukų, o kavinėje negavę plastikinio dangtelio puodeliui, nenustebkite. Vienkartinių plastikinių prekių ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje turi nebelikti, prekybininkams leista tik išparduoti jau turimus likučius. Plastiką parduotuvių lentynose turi keisti tvarios medžiagos, pavyzdžiui, bambukas ar popierius.

Atostogų sezonas Palangoje įsibėgėja – kasdien kurorto gatves užpildo vis daugiau poilsiautojų. Dalis jų stebisi kurorto kainomis, kiti teigia pastebėję staigų jų šuolį. Jei prieš mėnesį dienos pietus galėjai pavalgyti už maždaug penkis eurus, toje pačioje vietoje šiandien tenka sumokėti visu euru daugiau. Vasarai prasidėjus, į kurortą atvyksta vis daugiau poilsiautojų. Kai kurie vos vienai dienai – pasivaikščioti, suvalgyti ledų.

Nuo antradienio, birželio 1-osios, įsigalioja naujausi karantino atlaisvinimai: kavinės gali dirbti iki vidurnakčio, daugiau žmonių lankytis renginiuose, taip pat leidžiama susitikti didesnėms grupėms žmonių viduje, o lauke – neribotai. Vyriausybei praėjusią savaitę patvirtinus naujos redakcijos nutarimą, karantino režimas pratęstas iki birželio 30 dienos 24 valandos, tačiau įsigalioja švelnesnės jo sąlygos.

Šalies maitinimo įstaigos – barai, kavinės restoranai – pirmadienį pasitiko džiugiai, mat su Galimybių pasu prasiplėtė jų veiklos galimybės. Nerimaujančius, kad dabar, turint patikrinti kiekvieno lankytojo Galimybių pasą ir asmens dokumentą, prie kavinių nusidrieks eilės, verslininkai ramina, kad procesas bus nesudėtingas. Pirmadienį pradeda veikti Galimybių pasas, kuris COVID-19 persirgusiems, nuo viruso pasiskiepijusiems ar testus atlikusiems gyventojams atvers daugiau veiklų.

Nuo pirmadienio Kauno „Akropolyje“ veiks restoranai, parduotuvės dirbs ir savaitgaliais, rašom pranešime spaudai. Vyriausybei apsisprendus dėl šalyje įvestų karantino ribojimų atlaisvinimo, Kauno „Akropolyje“ įsikūrę restoranai bei kavinės nuo pirmadienio priims visus „Galimybių pasus“ turinčius lankytojus, o prekybos centro parduotuvės veiklą vykdys ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais.