Apie tai antradienį diskutuota TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Čeprackas: ateitis yra tokia – uždarinėsime savo verslus
Verslininkai mano, kad nuo sausio 1-osios įsigaliojus įprastam PVM dydžiui (21 proc.), teks pradėti svarstyti apie darbuotojų atleidimą arba netgi verslų uždarymą.
Jei verslai atlaikys sąskaitas už energiją, su kuriomis susiduria dabar, užsidarymo klausimas sugrįš kitąmet, sako Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas, virtuvės šefas ir restoranų valdytojas Liutauras Čeprackas.
„Manyčiau, kad ateitis yra tokia – uždarinėsime savo verslus. Jau dabar prasideda uždarymai, pažiūrėkime, kokios žinios eina iš mažų miestelių“, – sako L. Čeprackas.
Pastebimi gyventojų elgesio pokyčiai. Besibaimindami augančių kainų žmonės daugiau taupo, vis dažniau atsisako valgyti maitinimo įstaigose – tai nėra pirmo būtinumo paslauga.
Vis dėlto verslininkai atšauna, kad net besikeičiant gyventojų įpročiams, verslams PVM skirtumas daro didelę įtaką.
„Kuomet vartotojų lūkesčiai blogėja, natūralu, indėliai didėja, o vartojimas mažėja. Tai yra normalu, žmonės taupo. Nepadarykime taip, kad užsidarytų verslas. Galbūt jis galėtų dirbti ekonomiškiau, trumpiau, bet neužsidarytų. Sunaikinti yra lengva, o sukurti yra sunku.
Esminis dalykas – darbo vietų išlaikymas. Tie žmonės, kurie bus atleisti užsidarius restoranams ar viešbučiams, jų motyvacija krenta Jie gaus pašalpas, bus išlaikytiniai, persikvalifikuos ir nebegrįš“, – sako kavinių tinklo vadovė Odeta Bložienė.
Anot O. Bložienės, itin opi pasidarys dar viena problema – šešėlis.
„PVM lengvata buvo puiki priemonė, nes ji išskaidrino daugelį verslų. Rizika tapo per didelė sukčiauti nei mokėti 9 proc. PVM“, – aiškina O. Bložienė.
Dėl šešėlio ir bankrotų grėsmės dar anksčiau yra įspėjusi ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.
Pabrėžia pandemijos krizės poveikį
Premjerė kiek anksčiau pareiškė, kad dėl išaugusių energijos kainų maitinimo įstaigos specifiškai nenukentėjo, tad ir specifinė parama joms nėra reikalinga. L. Čeprackas sako, kad maitinimo įstaigos per pandemiją, skirtingai nuo kitų verslo sričių, ilgą laiką buvo uždarytos.
„Jei tai ne specifiškai nukentėjusi įmonė, tai kas ji yra?“ – retoriškai klausia jis.
Anot L. Čepracko, maitinimo įstaigos turi susikaupusių skolų, vis dar nėra pasiekę priešpandeminių apyvartų.
O. Bložienė sako, kad jos valdomas „Jurgis ir Drakonas“ dirba devynerius metus. Iki pandemijos restoranai veikė pelningai, tačiau pasaulį sukausčius pandemijai įmonės pagrindinis tikslas tapo darbo vietų išsaugojimas – krito apyvartos ir efektyvumas, o darbuotojų įmonėje daug.
„Mes pasinaudojome ta pačia galimybe, kuri buvo siūloma visiems – atidėti mokesčius. Sukaupti mokesčiai išdėlioti po pandemijos buvo metams, pusantrų arba ketveriems. PVM lengvata, kuri yra kaip priemonė šioms problemoms spręsti, yra patvirtinta tik pusantrų metų. Kuomet paskolos išdėstomos ketveriems metams, o priemonė pusantrų – įsivaizduoti, kad bus įmanoma sumokėti, sudėtinga“, – kalba verslininkė.
Nuo spalio 1-sios „Jurgis ir Drakonas“ uždarė vieną restoraną. Kaip sako O. Bložienė, taip elgtis įmonė buvo priversta.
„Vartojimas pradeda mažėti, žmonės yra įbauginti, laukia, kas bus, laukia sąskaitų, šildymo sezono. Išaugusios darbo užmokesčio sąnaudos, žmonės nori didesnių atlyginimų. Tada dar gauni elektros ir dujų sąskaitas. Neįmanoma“, – teigia pašnekovė.
L. Čeprackas pastebi, kad kalbant apie verslininkų situaciją, dažnai manipuliuojama skaičiais.
„Nepamirškime, kad 2021 m. mes apskritai buvome uždaryti iki gegužės, o kai atsidarėme, turėjome dirbti su Galimybių pasais ir suvaržymais. Lyginti du pusmečius – 2022 m. be jokių suvaržymų ir 2021 m., kuomet penkis mėnesius apskritai nedirbome ir šiek tiek padirbome su suvaržymais – mažiausiai neetiška“, – piktinasi L. Čeprackas.
O. Bložienė pabrėžia, kad reikėtų atskirti dvi krizes – energetinę, kuri liečia visus verslininkus, ir pandemiją, kuri labiausiai, verslininkų teigimu, paveikė maitinimo sektorių.
„Mes buvome priešakinėje linijoje, kuri turėjo visai nutraukti savo veiklą ir atsigauti per tam tikrą laiką. Sutartas pusantrų metų laikotarpis buvo tiesiog per trumpas, jis niekam negali padėti atsigauti“, – kalba ji.
Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo įmonėms įvestas nuo 2021-ųjų liepos, o viešbučiams toks pat tarifas taikomas septynerius metus – abu jie baigia galioti šių metų pabaigoje. Įprastas PVM tarifas yra 21 procentas.
Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos, per aštuonis šių metų mėnesius abiejuose sektoriuose pradėtas 81 bankrotas – 2,6 karto daugiau nei 2019-2021 metais.
„Creditinfo“ duomenimis, vien rugsėjį maitinimo įmonių bankrotai sudarė apie 14 proc. visų bankrotų. Nemažai restoranų dėl itin didelių energetikos kainų užsidaro arba žiemai arba visam laikui, skelbė LRT.
