Pasak „Creditinfo Lietuva“ vadovo Aurimo Kačinsko, pernai sumažėjusį restoranų bankrotų skaičių labiausiai lėmė valstybės paramos priemonės, skirtos sušvelninti koronaviruso pandemijos poveikį, tokios kaip mokesčių atidėjimai ar kompensacijos už prastovas. Šiemet didesnį bankrotų skaičių lemia prieš pandemiją buvusio lygio nepasiekę lankytojų srautai.
„Tie restoranai, kurie buvo nusprendę tęsti veiklą, aktyviai naudojosi paramos priemonėmis, tikėdamiesi verslo atsigavimo nuslopus pandemijai. Tačiau praktika parodė, kad pandemijos metu sumažėję lankytojų srautai taip ir nepasiekė priešpandeminio lygio, ir tai tapo viena iš priežasčių, dėl kurių daugiau restoranų bankrutuoja būtent šiemet“, – pranešime sakė A. Kačinskas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 7 tūkst. restoranų ir kavinių (2021 metais – 6999, 2019 metais – 6825). Juose darbuotojų skaičius pernai siekė 37,5 tūkst. (2020 metais – 34 tūkst., 2019 metais – 39 tūkst.).
Praėjusiais metais, palyginti su 2020 metais, restoranų bendros pajamos augo 20 proc. iki 2,1 mlrd. eurų. Tuo metu 2020 metais jos krito 16 proc. iki 1,7 mlrd. eurų, o 2019 metais siekė 2 mlrd. eurų.
„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šiemet didžiausios rizikos dėl bankrotų turi 27 proc. sektoriaus įmonių, kai pernai šis rodiklis siekė 42 proc. 2020 metais – 46 proc. restoranų ir kavinių. Pagal vėlavimo mokėti riziką šiemet yra 41 proc. tokių įmonių, kai pernai jų buvo 55 proc., o 2020 metais – 72 proc.
Šiemet sausį-liepą registruota beveik 5 tūkst. restoranų skolų, kai prieš metus jų buvo 5,5 tūkst., 2020 metais – 5 tūkst.).
Bendra restoranų skola šiuo metu siekia beveik 10 mln. eurų (2021 metais – 9 mln. eurų, 2020-aisiais – 6,9 mln. eurų). Auga ir vidutinė skolos suma – dabar ji siekia 2017 eurų (pernai tuo pačiu metu – 1661 eurų, 2020 metais – 1393 eurų).
