kauno klinikos

Atėjus šaltajam sezonui, žmonės pradeda skųstis peršalimu, gripu ar kitomis virusinėmis infekcinėmis ligomis  ir jų sukeliamais simptomais. Pajutus ligos simptomus, dažnai vartojamas paracetamolis – vaistas, malšinantis skausmą, uždegimą, karščiavimą. Vis tik gydytojai perspėja, kad šiuos vaistus reikėtų vartoti itin atsargiai.

Prienuose, montuodamas saulės baterijas, nuo stogo nukrito ir susižalojo 26 metų vyras. Kaip pranešė policija, nelaimė įvyko penktadienį, apie 11.22 val., F, Vaitkaus gatvėje, darbo metu nuslydus kopėčioms. Vyras gydomas Kauno klinikose.

Kauno klinikose jau veikia pirmasis Telemedicinos centras Lietuvoje. Artimiausiu dar du bus įsteigti Vilniuje. Tad nuo šiol kilus abejonėms, ar reikia ligonį vežti dešimtis kilometrų iš regiono į didmiestį, medikai pirmiausia tarsis tarpusavy. O modernių technologijų pagalba galės net apžiūrėti pacientą. Esą taip bus taupomas laikas, pinigai, o pacientai gaus kokybiškas paslaugas visoje Lietuvoje. Arūnui labai skauda inkstus, dėl to jis skubiai atvežtas į regiono ligoninę.

Penktadienį Kauno klinikose bus pristatytas šią savaitę pradėjęs veikti Telemedicinos centras. Pasak Kauno klinikų, centras „reikšmingai pagerins skubiosios medicinos paslaugų kokybę ir prieinamumą regionų gyventojams“.  „Pasitelkiant telemediciną atsiras galimybė rajonų/regionų ligoninių pacientams, gydytojams, slaugytojams konsultuotis su tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų specialistais.

Raseinių rajone antradienį įvykus avarijai abiejų automobilių vairuotojai dėl sužalojimų gydomi Kauno klinikose, trečiadienį pranešė Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Kaip skelbiama, avarija kelyje Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis, prie Katauskių kaimo, įvyko 12.13 val.  Jos metu susidūrė automobiliai „VW Caddy“ ir „Škoda Yeti“. Pastarąjį vairavo 64 metų vyras, su juo kartu keleivio vietoje važiavo 57 metų žmona.

Kauno klinikos ruošiasi už 3,5 mln. eurų rekonstruoti pastatą, kuriame įsikurs įstaigos informacinių technologijų ir duomenų analitikos padaliniai. „Ligoninėje plečiantis informacinėms technologijoms ir augant duomenų analitikos poreikiui, nuspręsta rekonstruoti buitinės paskirties pastatą, kuris jau mažiausiai dešimtmetį yra nenaudojamas, ir pritaikyti jį šioms veikloms“, – BNS atsiųstame komentare teigė Kauno klinikų atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Sergantiesiems retomis ligomis ir juos prižiūrintiems specialistams neretai tenka nueiti kryžiaus kelius norint iškovoti paciento bilietą gyvenimui. Nors gydymo galimybės kaip reikiant pažengusios, trūksta ne tik lėšų, bet lankstesnių atsakingų institucijų sprendimų. Pasak medikų, nėra normalu, kad šeimos išgelbėti jų vaikų gyvybėms turi prašyti geros valios žmonių aukos. Nors Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad viskas gražiai reglamentuota ir veikia, gydytojai pasakoja kitokią realybę.

Gyvenimo etapą, prieš sužinant, kad serga pirmo tipo cukriniu diabetu, pacientė Laura prisimena kaip tamsų ir labai niūrų. „Pastebėjau, kad pradėjau labai daug valgyti, o svoris krito, energijos taip pat neturėjau, išgerdavau penkis litrus vandens, bet troškulys vis tiek kankindavo, – pasakoja Laura. – Jaučiausi pavargusi, nelaiminga, visada suirzusi.

Šiandien Kauno klinikų pacientas Bernardas po intensyvaus gydymo ligoninėje ilsisi namie ir stengiasi atgauti jėgas. Rugsėjo viduryje vyras atvyko į klinikas tyrimams ir netikėtai pasijuto prastai. „Sustojau, kelias minutes pastovėjau, atrodė, kad silpnumas praėjo, – prisimena jis. – Deja, netrukus vėl pasidarė silpna. Atsisėdau ant suolo, paskambinau artimiesiems ir pranešiau, kad man labai bloga. Kas vyko toliau, neatsimenu. Pramerkiau akis tik Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje.

Kauno klinikose registruotas 45 efektyvus organų ir audinių donoras šiais metais. Donoro šeima netekusi mylimo žmogaus neliko abejinga kitų žmonių skausmui ir nusprendė organų donorystei ištarti „taip“. Tai – pati didžiausia ir gražiausia dovana, kurią galima padovanoti kitiems. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (LSMUL KK) buvo registruotas efektyvus organų donoras.

Praeitą savaitę Kauno klinikų medikai atliko net tris kepenų transplantacijas, iš kurių dvi – per vieną parą. Sėkmingos organų transplantacijos – tai komandinis darbas, neįsivaizduojamas be gydytojų, gydytojų rezidentų, slaugytojų ir donorų koordinatorių. Kauno klinikų medikai pabrėžia, kad dvi kepenų transplantacijos per vieną parą – nemenkas iššūkis visai transplantacijas organizuojančiai ir atliekančiai komandai.

Ilgos eilės pas tam tikrus gydytojus – kol kas vis dar neišsprendžiama problema. Tačiau vienas ar du mėnesiai laukimo pas specialistą gali pasirodyti niekiniai, kai išgirstama apie tai, kad vaikui dantims būtinos procedūros prieiti pavyks tik po 2 metų. Tokius laukimo terminus išgirdusi kaunietė Ieva (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) buvo kaip reikiant priblokšta. Į portalą tv3.lt kreipusis moteris pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo eilinio 8-erių metų sūnaus vizito pas odontologą.

19-metė Raimonda – pirmoji pacientė Lietuvoje, kuriai Kauno klinikose atlikta inovatyvi operacija – laikinas gimdos ir kiaušidės su kiaušintakiu perkėlimas į jiems neįprastą vietą. Nauja sudėtinga operacija merginai atlikta prieš dubens spindulinę terapiją, siekiant išvengti kiaušidžių ir gimdos apšvitinimo, tokiu būdu išsaugant jos vaisingumą ateityje. Prieš dvejus metus Raimondai diagnozuota klastinga onkologinė liga – kryžkaulio gigantinių ląstelių navikas.

Kauno klinikose per metus gimsta apie 500 neišnešiotų naujagimių. Vienas jų – šiaulietės Gitanos mažylis Tajus, gimęs 23 nėštumo savaitę ir svėręs vos 850 gramų, neseniai sugrįžo į namus. Berniuko mama prisimena, kad pirmuosius gimdymo pradžios simptomus pajuto netikėtai. „Pasirodė, kad nubėgo vandenys, todėl grįžau į namus ir iš karto nuvykau į ligoninę, – pasakoja moteris. – Vėliau, naktį, pajutau stiprų skausmą.

Cukrinis diabetas – klastinga endokrininė liga, kuria kasmet suserga trigubai daugiau žmonių lyginant su praėjusiais metais. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, tenka pagrindinis uždavinys – stengtis išlaikyti normalų cukraus ir lipidų kiekį kraujyje. „Pats cukrinis diabetas mirties nesukelia. Ją sukelia diabeto komplikacijos – būtent tai, ko norime ir siekiame išvengti. – teigia Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė dr. Diana Šimonienė.

Aklumas, amputacija, sutrikusi inkstų ar širdies veikla – užleistas cukrinis diabetas gali pažeisti visas organizmo sistemas. Tyliąja pandemija vadinamas šios ligos plitimas gąsdina medikus, mat neretai pacientai nė nenutuokia sergantys diabetu, o į ligoninę papuola jau ištikus infarktui. Skaičiuojama, kad pasaulyje diabetu šiuo metu serga apie 537 mln. žmonių, tačiau iki 2045 m. šis skaičius, prognozuojama, išaugs net iki 783 mln.

Prieš daugiau nei 10 metų pacientę Iloną pradėjo varginti neįprasti pojūčiai ir silpnumas raumenyse. „Dirbau ligoninėje, ten gaminau maistą, aptarnaudavau valgyklos klientus. Kartą pastebėjau, kad dešine ranka paėmus šaukštą ar bet kurį įrankį į rankas, man tampa sunku padėti jį atgal į vietą. Ranka, atrodo, sustingsta, bandant ištiesti, raumenys neatsipalaiduoja“, – pirmuosius simptomus vardija moteris. Vėliau raumenų silpnumą ji pajautė ir kairėje kojoje. „Tapo sunku vaikščioti, šlubavau.

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos medikams ruduo ypatingas atliktų naujų procedūrų gausa. Rugsėjį čia atliktos net trys unikalios aortos vožtuvo sistemos (TAVI) implantacijos. Iš jų dvi procedūros atliktos pirmą kartą Lietuvoje, o viena – pirmą kartą Kauno klinikose. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas prof.

Kasmet Lietuvos gydymo įstaigose dėl patirtų nudegimų atsiduria maždaug 400 vaikų. Nors kai kurie paviršiniai nudegimai gali palikti tik minimalius randus, vidutinio gylio ar gilūs gali sukelti ir grėsmę gyvybei.  Kaip teigia LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof.

Į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją ketvirtadienį negrįžo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas išvykęs atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantis 60-metis nuteistasis. Paskelbta nuteistojo paieška, informuoja Kalėjimų departamentas.

Pacientę Nijolę kelis metus vargino negyjanti žaizda po operacijos kojoje. Nijolė nė neįtarė, kad net trys arterijos – kritinės būklės, jas būtina nedelsiant operuoti. „Kreipiausi į skirtingus gydytojus specialistus, tačiau niekas negalėjo rasti negyjančios žaizdos priežasties, – prisimena moteris. – Esu girdėjusi daug gerų atsiliepimų apie Kauno klinikų gydytojus, tad kreipiausi ir čia.

Vizitas Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje kaunietei įsimins ilgam. Dėl svetimkūnio akyje 5 valandas priimamajame prabuvusi moteris esą nesulaukė nei medikų dėmesio, nei supratingumo. Kaunietė viešai kelia klausimą, už ką gyventojai moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jei pagalbos greičiau sulaukia iš vaistininkų. Tuo metu Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai bei Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. dr.

Rugsėjo mėnesį Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali kairįjį širdies skilvelį pavaduojančių prietaisų implantacija. Ši inovatyvi minimaliai invazinė procedūra suteikia galimybę palengvinti kraujo iš širdies išstūmimą į aortą ir kairiojo skilvelio darbą, įvedant stentus į širdies arterijas. „Naujoji procedūra atliekama greičiau, efektyviau ir saugiau.

Į Lietuvą su keturiomis dukromis Andrėjus atvyko kovo 18 dieną. Šiandien vyras labiausiai džiaugiasi gerėjančia šešiolikmetės dukros Alinos sveikata. Nuo pat gimimo mergaitės mityba buvo sutrikusi, ji susidurdavo su sunkumais ryjant maistą, sunkiai kalbėjo. „Gimtoje šalyje gauti gydymą neturėjome galimybių, todėl Lietuvoje net nepagalvojome ieškoti pagalbos“, – pasakojimą apie dukrą pradeda jis. Į Kauno klinikas šeima pateko atsitiktinai.

Savo gyvenimo kasdienybe ir įkvepiančiais šūksniais socialiniuose tinkluose besidalinantis plaukų stilistas ir vizažistas Ąžuolas Misiukevičius teigia, kad būnant viešu žmogumi sulaukti neigiamų komentarų yra kone kasdienybė. Tačiau Ąžuolas tikina nesitikėjęs sulaukti įžeidaus komentaro iš Kauno klinikose dirbančios medicinos mokslų daktarės, gydytojos akušerės-ginekologės.

Antradienio vakarą LSMU Kauno klinikų darbuotojai pasigedo paciento, kuris dingo iš savo palatos. Po kelių valandų paieškų vyras buvo rastas tualete, tačiau medikai jam padėti negalėjo. Konstatuota vyro mirtis. 20.53 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, jog LSMU Kauno klikose iš palatos pasišalino pacientas ir dingo. Policijos pareigūnai vyko ieškoti dingusio 57 metų vyro. 22.55 val.

Kraujo vėžys – viena klastingiausių onkologinių ligų, išsivystančių kaulų čiulpuose arba limfmazgiuose ir apimančių daugybę įvairių ligos formų. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas hematologas dr. Domas Vaitiekus sako, kad per pastarąjį dešimtmetį kraujo vėžio gydymas reikšmingai patobulėjo, todėl daugumai pacientų galima padėti įveikti šią ligą arba su liga gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – į medikus kreiptis laiku.

Daugumai šeimų kūdikio laukimas suteikia didelį džiaugsmą. Deja, kartais nėštumo eiga klostosi ne taip, kaip turėtų. Nuo 2 iki 4 proc. visų nėštumų yra susiję su įgimta vaisiaus patologija. Nustačius ar įtarus vaisiaus raidos ydą ar kitą patologiją, svarbu jau nėštumo metu gauti daugiadalykės specialistų komandos priežiūrą ir paslaugas, todėl pacientės turi būti siunčiamos konsultuotis į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojai dar pavasarį pasiekė Lietuvos rekordą – vos per 7 valandas daugiau nei 700 žmonių išmokė atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, tačiau sustoti neketina. Rugsėjo 23 dieną renginio „Vyriausybė gaivina“ metu suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam ir atlikti pradinio gaivinimo veiksmus apmokyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų darbuotojai. Iš viso pradinį gaivinimą atlikti išmoko apie 70 darbuotojų.

Sepsiu kasmet suserga apie 49 milijonai žmonių, iš kurių 11 milijonų miršta. Norint išvengti tiek daug prarastų gyvybių, žinios apie sepsį svarbios ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir visiems žmonėms. Rugsėjį minima Pasaulinė sepsio diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šios mirtinos būklės svarbą bei didinti sąmoningumą, siekiant išvengti mirties ar su sepsiu susijusių gyvenimo kokybę bloginančių pasekmių.

Siekiant paminėti Pasaulinę aortos dieną ir atkreipti visuomenės dėmesį į klastingą ligą, Kauno klinikų specialistai Vytauto Didžiojo karo muziejuje surengė akciją, kurios metu kiekvienas norintis galėjo pasitikrinti, ar neserga pilvo aortos aneurizma. Renginio metu buvo pasitikrino net 400 žmonių.  Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc.

Prieš kiek daugiau nei metus Kauno klinikų pacientė Danutė namuose lipo kopėčiomis, norėdama uždaryti stoglangį. Deja, moteris neišlaikė pusiausvyros, nukrito ir susilaužė koją. Tada ji dar nežinojo, kad gydymo laikotarpis pareikalaus didelės ištvermės. „Niekada nepagalvojau, kad kojos lūžis gali kainuoti tiek daug jėgų ir kantrybės“, – atvirauja moteris.

Venų varikozė – liga, pasireiškianti paviršinių kojų a venų išsiplėtimu, sukeliančiu estetinį diskomfortą ir / arba lėtinės venų ligos simptomatiką. Dažniausiai pacientai venų varikozės diagnozę išgirsta tada, kai venos yra išsiplėtusios daugiau nei 3 milimetrus.

Kaunietei nepavyksta gauti gydytojų pagalbos, nes prisiskambinti į Kauno klinikas nepavyksta jau beveik metus laiko. Kauno klinikų Pacientų aptarnavimo centro vadovė aiškina, jog klientų srautai išaugę, o šiuo metu dirbama su naujai įdiegta sistema, todėl registracija gali užtrukti ilgiau, tačiau nuo šio mėnesio įvedama naujovė, kuri turėtų padėti lengviau užsiregistruoti pas norimą gydytoją.

Nepaisant vėl augančių COVID-19 skaičių, prieš gerus 2 metus Lietuvą ir pasaulį užklupusi pandemija po truputį slopsta ir nebeturėtų panardinti į karantininį sąstingį bei paralyžiuoti sveikatos sektoriaus. Bent taip mano Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius ir patikina, kad šiuo metu medikai dirba maksimaliai ir stengiasi sutrumpinti dėl buvusių ribojimų išilgėjusias eiles.

Beveik prieš metus staiga suprastėjo Kauno klinikų pacientės Veronikos sveikata. Vieną dieną jai tiesiog pradėjo bėgti iš nosies kraujas, kurio nebuvo įmanoma sustabdyti. „Nuvykau į ligoninę ir savijautai pagerėjus, sugrįžau namo. Po kurio laiko, kraujas vėl pradėjo bėgti ir tai kartojosi nuolat, bet stengiausi į jį nekreipti dėmesio. Maniau, kad taip turi būti“, – pasakoja moteris. Vėliau pacientei atsirado dusulys ir kūno tinimas, todėl ji, nieko nelaukdama, atvyko į Kauno klinikas.

28 metų Agnei vaikystėje dažnai kartodavosi šlapimo takų uždegimai, ateityje nulėmę blogėjančią inkstų veiklą. Dar ankstyvoje jaunystėje moteriai buvo diagnozuota lėtinė inkstų liga. „Visada žinojau, kad ateityje prireiks inksto transplantacijos, bet gyvenau su mintimi, kad ši diena dar labai toli“, – prisimena jauna moteris. Deja, inksto transplantacijos Agnei prireikė greičiau nei ji tikėjosi – jai buvo vos 26-eri.

Per metus Kauno klinikose spinduline terapija gydoma apie 2,5 tūkst. pacientų, o spindulinė terapija – vienas iš svarbiausių ir sėkmingiausių onkologinių ligų gydymo metodų. Gitana – Kauno klinikų pacientė, kuriai spindulinė terapija padėjo sustabdyti klastingą onkologinę ligą. Moteris nuolat tikrindavosi, ar nėra pakitimų krūtyje. Prieš trejus metus užčiuopusi guzelį, ji, kiek pasvarsčiusi, nusprendė apsilankyti pas gydytoją.

Šiuo metu Kauno klinikų Kraujo centre jaučiamas kritinis visų kraujo grupių trūkumas. Artėjant šventiniam savaitgaliui, norime pasirūpinti kraujo komponentų atsargomis, kad jų užtektų visiems esamiems ir galimiems pacientas.

73 metų šiaulietę Eleną ne vienerius metus kamavo sveikatos problemos, kurios, kaip pati moteris manė, yra vyresnio amžiaus pasekmė. „Vartojau vaistus nuo hipertenzijos, II tipo cukrinio diabeto. Negalėjau net prigulti ant kairiojo šono – iškart vargindavo dusulys“, – pasakoja moteris. Nei moteris, nei ją gydę ir konsultavę Šiaulių medikai neįtarė, kad tikroji moters prastos savijautos priežastis – iš autonominio nervų mazgo išsivystęs navikas, vadinamas paraganglioma.

Atšilus orams, Jonas kartu su artimaisiais nusprendė išsikepti šašlykų ir taip pasidžiaugti artėjančia vasara. Tačiau niekas negalėjo įtarti, kad ramus pasisėdėjimas artimųjų rate baigsis Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikoje. „Prisimenu tiek, kad artimasis mane prajuokino tuo metu, kai burnoje turėjau mėsos gabalėlį, – prisimena Jonas. – Netikėtai įtraukiau šašlyką giliai į gerklę ir užspringau.

Viena sparčiausiai besivysčiusių medicinos sričių Nepriklausomoje Lietuvoje buvo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių priežiūra. Labiausiai džiugina neišnešiotų naujagimių, gimusių anksčiau nei 32 nėštumo savaitę, išgyvenamumo rodikliai. „Jei 2013 metais naujagimių, gimusių 22–23 nėštumo savaitę išgyvenamumas siekė 20 proc., o gimusių 24–25 savaitę – 60,9 proc., tai 2017 m. 22–23 nėštumo savaitę gimusių naujagimių išgyvenamumas jau siekė 62,5 proc., o gimusių 24–25 savaitę – 70,6 proc.

Organų transplantacija – svarbus procesas, gelbstintis gyvybes ir gerinantis pacientų gyvenimo kokybę. COVID-19 pandemijos metu kilo iššūkis rasti būdą, kaip toliau saugiai ir sėkmingai vykdyti transplantacijos procesus. „Pandemijos metu visame pasaulyje organų transplantacijų procentinis skaičius krito, tačiau Lietuvoje – didėjo, o 2021 metai buvo ypač sėkmingi“, – sako Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas, Organų donorų programos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis.

56-erių metų Endželos ligos istorija prasidėjo prieš kiek daugiau nei metus. „Supratau, kad kažkas yra negerai, kai išbėrė visą kūną ir nukrito svoris“, – prisimena Endžela. Vėliau paaiškėjo diagnozė – moteriai nustatyta ūminė mieloleukemija. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas hematologas ir onkologas chemoterapeutas dr. Domas Vaitiekus teigia, kad daugumai šia liga sergančių pacientų nepakanka vien gydymo medikamentais ar kitų modernių gydymo būdų.

Mažasis Kauno klinikų pacientas Danas visai neseniai atšventė savo pirmąjį gimtadienį. Šiandien jis atrodo guvus, linksmas ir sveikas berniukas. Kaip teigia tėtis Svajūnas, iš šono stebint sūnų, net neatrodo, kad jis galėtų sirgti klastinga ir reta širdies raumens liga – dilatacine kardiomiopatija (DKMP), diagnozuojama vienam vaikui iš 100 tūkstančių. „Jokių ligos požymių mūsų sūnelis neturėjo. Vieną dieną jis tiesiog garsiai suklykė ir nustojo kvėpuoti, – pasakojimą pradeda tėtis.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad ketvirtadienį, gegužės 12 d., LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras. Artimieji priėmė kilnų sprendimą ir nusprendė padovanoti organus donorystei. Tai jau 16 efektyvus organų donoras šiais metais Lietuvoje. Atlikus visus reikalingus tyrimus nustatyta, kad transplantacijai yra tinkamos donoro kepenys ir vienas inkstas – tai šansą į gyvenimą suteiks dviems žmonėms.

Medikai kiekvieną dieną padeda žmonėms silpniausiomis jų gyvenimo akimirkomis – o tai daro jų darbą itin prasmingu ir sudėtingu. Medikams neretai tenka didelė atsakomybė ne tik gelbėti kito žmogaus gyvybę, bet taip pat pranešti artimiesiems ir apie žmogaus mirtį, jei vis dėlto gyvybės išsaugoti nepavyko.

Pacientė Rima iki retos plautinės hipertenzijos (PH) formos – plaučių arterinės hipertenzijos (PAH) diagnozės buvo sveika moteris, neturinti jokių sveikatos problemų. Netrukus po antro vaikelio gimimo ji pradėjo justi pirmuosius ligos simptomus – dusulį po fizinio krūvio, krūtinės skausmą. Šie simptomai kasdien darėsi vis stipresni. „Pirminiai tyrimų rezultatai buvo geri. Mane gydytoja apibūdino kaip jauną, sveiką žmogų, – prisimena Rima.