Lėtinėmis venų ligomis simptomus jaučia kas antras gyventojas. Kraujagyslių chirurgas doc. Linas Velička juokauja, nieko keisto, kad dauguma žmonių apie venų ligas, venų varikozę yra girdėję ne vieną ir ne kitą mitą. O ir neretai, dedasi išmanantys daugiau nei specialistai.
„Dažniausiai nutinka taip, kad Lietuvoje visi supranta apie krepšinį ir sveikatą. Šiomis dienomis, galbūt mažėja suprantančių apie krepšinį, tačiau apie sveikatą vis dar supranta visi, ypač tada, kai problema yra paplitusi (nusijuokia).
Tam tikrų studijų duomenimis, o tiksliau, Bonos venų studija parodė, kad tik 9,6 proc. Žmonių neturi bėdų, kurios būtų susijusios su venomis. Visi kiti likę turi tam tikrų klinikinių, kosmetinių problemų, tad problema yra pakankamai plačiai paplitusi“, – teigia Kauno klinikų gydytojas.
Kadangi dauguma žmonių yra girdėję arba susidūrę su šia liga, tačiau tai nereiškia, kad turima informacija yra teisinga ir su ja sutinka specialistai. Pradedant gilintis į venų varikozės problematiką, svarbu pirmiausiai išsiaiškinti, kas apskritai sukelia šią ligą.
Venų varikozė – kas, kaip ir kodėl?
Venų ligos, anot doc. L. Veličkos, pasireiškia įvairiausiais simptomais. Vis dėlto, labiausiai pastebimas yra estetinis defektas – išsiplėtusios venos.
„Šalia to gali atsirasti ir nusiskundimai, kurie gali būti tokie kaip: kojų sunkumas, kojų tinimas, kojų niežulys, odos spalvos pakitimai, mėšlungis, kojų nuovargis.
Visa tai yra bendra venų ligų simptomatika. Visgi, keista tai, kad kartais galime akimi ir nematyti jokių venų pasikeitimų, tačiau visais šiais nusiskundimais pacientas gali skųstis. Tik atlikus specialius tyrimus galime įžvelgti pakitimus, kurie prieš tai buvo nematomi“, – teigia gydytojas.
Visuomenėje sklando mitas, kad dažniausiai venų varikoze ar kitomis venų ligomis serga moterys, o tam įtakos turi aukštakulnių avėjimas arba įprotis sėdėti sukryžiavus kojas. Pasiteiravus, ar galima tokias kalbas laikyti tiesa, pašnekovas tikina, jog moterys dažniau skundžiasi veniniais sutrikimais nei vyrai:
„Liga vyrams ir moterims pasireiškia santykiu 1:3. Visgi, moterims venų ligų atsiradimui įtaką daro nėštumas ir hormoniniai pokyčiai. Leidžiu sau pajuokauti, kad jeigu vyrai gimdytų ir nešiotų kūdikius, jie venų ligomis sirgtų lygiai taip pat kiek ir moterys.“
Venų varikozės atsiradimo reikšmingi rizikos veiksniai yra paveldimumas ir amžius. Nėštumas, hormonų pokyčiai, gyvenimo būdas yra tik keli veiksniai, turintys antraeilę įtaką venų ligų atsiradimui.
Žmogus iš savo tėvų paveldi genus, kuriuose užprogramuotos jungiamojo audinio savybės išlaikyti formą, išsitempti ir sugrįžti į pradinę būseną. Tai yra įgimtos priežastys. Gyvenimo eigoje žmogaus audiniai veikiami įvairių žalingų elgsenos ir aplinkos veiksnių, kurie provokuoja ligos simptomų pasireiškimą.
„Jei žmogus turi ligos paveldimą polinkį sirgti venų varikoze, griežtas ligos profilaktikos priemonių laikymasis ir vykdymas negarantuoja, kad pavyks išvengti venų varikozės. Jeigu žmogus turintis įgimtą polinkį ilgiau stovi, turi viršsvorio problemų, kitus rizikos veiksnius, tuomet liga progresuos sparčiau nei tam, kuris laikėsi visų sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų.
Dažniausiai paveldimą polinkį turintys žmonės turi ne tik venų varikozę, bet ir hemorojų, plokščiapėdystę, pėdos pirštų deformaciją, paprastai būna lankstūs, turi paslankius sąnarius. Tai vadinama elastopatija, kurių viena iš formų yra venų varikozė“, – paaiškina pašnekovas.
Kada sunerimti?
Vieniems atsiradusios venų problemos dažniausiai yra susijusios su estetika, kuomet dailias kojas „puošia“ išsiplėtusios, ryškiai matomos venos. Tai yra asimptominė ligos eiga.
Kitiems – tai skausmas, kojų tinimas, niežėjimas ir kiti klinikiniai nusiskundimai. Tokie pacientai yra vadinami simptominiais. Abi šios priežastys yra labai svarbios:
„Kai kuriems asmenims matomas kosmetinis defektas gali būti išties didžiulė bėda, kuri atima pasitenkinimą gyvenimu, savimi, blogina nuotaiką ar mažina darbingumą.
Ligoniai dažniausiai atžymi, kad ilgai buvusi estetinė problema atsiradus lėtinio veninio nepakankamumo simptomams, palaipsniui virsta simptomine, kuri negydoma gali komplikuotis į įvairias formas: veninės kilmės opą, paviršinių venų tromboflebitą arba net plaučių arterijos emboliją.
Tokiu atveju venose formuojasi krešuliai ir situacija tampa ne tik nemaloni, tačiau ir grėsminga. Blogiausia tai, kad dažnai nutinka taip, jog kažkada buvusi estetinė problema, susidarius tam tikroms gyvenimo situacijoms, pavyzdžiui, kaip nėštumas, gimdymas, operacijos, ilgalaikės kelionės ima ir komplikuojasi.
Atsiradus komplikacijos, ne visuomet gydytojas gali pasiūlyti radikalų sprendimą operaciją. Tarkime, nėščioms moterims su labai retomis išimtimis venų operacijos neatliekamos. Esant išreikštai simptominei venų varikozei patarčiau prieš pastojant atlikti operaciją. Nėštumas yra labai svarbus gyvenimo etapas, todėl lėtines bėdas būtina sutvarkyti iš anksto.“
Paklausus, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos į gydytojus, doc. L. Velička į klausimą atsako vienu žodžiu: „Visada.“
„Jeigu žmogus turi nusiskundimų, klausimų, jaučia nerimą, tegul jis ateina pasirodyti specialistui, kuris atliks visus būtinus tyrimus ir suderins gydymo planą. Taip bus sutaupytas laikas, neretai pinigai ir žmogus gaus optimalią pagalbą.
Kuomet žmonės bando problemą gydytis savarankiškai, jie gauna neadekvačią pagalbą priemonėmis, kurios nėra rekomenduojamos arba net žalingos. Taip pacientai metų metus gyvena įtampoje ir nežinioje, naudoja neefektyvius gydymo būdus, nesulaukia sveikatos pagerėjimo, liga komplikuojasi.
Būtent todėl yra reikalinga pagalba, apsilankymas pas specialistą, kuris padeda sudėlioti, ką, kada ir kaip reikės daryti, o išgirdus savo paciento pageidavimus, rekomenduoti labiausiai tinkamus konkrečiam pacientui sprendimo būdus.
Nuėjimas pas kraujagyslių gydytoją nereiškia, kad vizitas baigsis operacija. Yra daug įvairiausių metodų kaip problemą sutvarkyti“, – nusišypso pašnekovas.
Gydymas
Prieš kelis dešimtmečius venos buvo gydomos tik operaciniu būdu. Kadangi šiuolaikinis venų varikozės ar kitų venų ligų gydymas yra kompleksinis, turi daug etapų, vieno universalaus būdo sutvarkyti problemą – nėra. Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. Linas Velička juokauja, kad gydymo metodai turėtų būti pateikiami taip, kaip restorane „à la carte“.
„Prieš pradėdami gydyti pacientą pirmiausiai su juo turėtume labai gerai išsiaiškinti paciento lūkesčius. Tik įdėmiai ištyrus, įsiklausius, ko nori žmogus, galime sudaryti gydymo planą, kuris atitiks jo lūkesčius.
Jeigu žmogus nerimauja, jaudinasi, kokios galimai išsivystys komplikacijos ateityje, tai irgi su juo reikėtų aptarti.
Net jeigu žmogus jaučia kojų skausmą, patinimą, lėtinio venų nepakankamumo požymius, tuomet gydymas nebūtinai turės būti intervencinis. Esant neintensyviems skausmams, užteks pasiūlyti įsigyti patogią avalynę, tam tikromis sąlygomis dėvėti kompresines kojines ir problema, galbūt, išsispręs“, – nusišypso doc. L. Velička.
Efektyviausiai estetinę ir klinikinę venų problemą išsprendžia keli būdai, kurie yra naudojami vienu metu. Anot kraujagyslių gydytojo, svarbiausiai prieš parenkant gydymą yra įvertinti tai, ko tikisi pats pacientas, o tuomet stebėti, kas iš viso metodų sąrašo atitiks geriausiai jo norus.
„Dažnai žmonės ateina ir prašo, kad problemą išspręstume klijais, skleroterapija. Tačiau reikia kalbėti apie tai, kad jeigu kažkas pasirodė naujo rinkoje, nebūtinai reikia iškart tuo naujausiu būdu ir gydyti.
Kiekvienas specialistas, kuris gilinasi, žino problematiką geba pats parinkti žmogui geriausią gydymą, metodą ir pristatyti pacientui visas galimas pašalines reakcijas, kas pasikeis, jeigu gydymą pradėsime ir kas nutiks, jeigu nesiimsime jokių priemonių. Visuomet rekomenduoju žmonėms tiesiog atvykti ir pasitarti, pakalbėti su gydytojais, kurie dirba su tokiomis problemomis.
Norėdami teisingai gydyti kojų venų varikozę, turime suprasti kas vyksta su krūtinės, pilvo ir dubens venomis. Kartais, kad galėtume žmogui atsakyti, kas jam yra, reikia atlikti išsamius tyrimus, prireikia kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, flebografijos“, – pasakoja kraujagyslių chirurgas.
Prevencija
Pasiteiravus apie galimą venų varikozės prevenciją, gydytojas „prevencijos“ terminą pataiso į panašesnį atitikmenį „ligos progresavimo sulėtinimą“, kadangi 100 proc. užkirsti kelio šiai ligai – neįmanoma. Anot jo, venų varikozė yra gamtos kerštas už tai, kad žmogus atsistojo ant dviejų kojų ir atsisėdo prie kompiuterio.
Ligos progresavimą ir sunkumą gali pristabdyti gyvenimo būdo pokyčiai, kurie sumažins patiriamą diskomfortą ar skausmus dėl venų varikozės.
„Pacientams, turintiems viršsvorį, patariama mažinti svorį, daugiau judėti. Svarbu suprasti, kad šioje situacijoje turėtume įžvelgti ir kitą pusę. Dažnai į gydytojus dėl venų varikozės kreipiasi jauni, aktyvūs žmonės, kurie nori patirti visą gyvenimo džiaugsmą, problemą išspręsti čia ir dabar.
Tad įsivaizduokite, jeigu mes jaunai merginai pasakysime, kad ji nebegali daugiau vaikščioti aukštakulniais, maudytis pirtyje, kad nerekomenduojame jai gimdyti, tai žinote, su tokia ligos prevencija mes galime žmogui įvaryti ir kompleksų, kad jis neteks viso gyvenimo džiaugsmo.
Jeigu mes susiduriame su tuo, kad venų skausmai tampa problema, geriau ją reikėtų iškarto sutvarkyti, ypač žinant, kad metodai tam yra pakankamai draugiški. Operacijos yra atliekamos be pjūvių, tvarsčių, kompresinių kojinių. Po jos žmogus gali kitą dieną eiti į darbą, gali į ją atvykti netgi po darbo automobiliu ir tą pačią dieną juo išvykti“, – nuramina pašnekovas.
Tačiau doc. L. Velička taip pat įspėja, kad jeigu žmogus turi polinkį venų ligoms, problemos gali pasikartoti po 5-15 metų.
Venų ligų gydymą jis prilygina dantų tvarkymui, kuomet nelaukiame, kol dantis visiškai suges ir atsiradusią skylę ar iškritusią plombą tvarkome nedelsiant.
„Kažkas panašaus turėtų vykti ir su venomis“, – baigdamas pokalbį priduria jis.
