Vėliau pacientei atsirado dusulys ir kūno tinimas, todėl ji, nieko nelaukdama, atvyko į Kauno klinikas. Pacientė stacionarizuota Kardiologijos klinikoje, kur buvo nustatyta išeminė širdies liga, stazinis širdies nepakankamumas, vainikinių širdies kraujagyslių susiaurėjimai, ženkli aortos vožtuvų stenozė, blogėjanti inkstų funkcija. Kaip teigia Kauno klinikų Nefrologijos klinikos Nefrologijos skyriaus vadovė doc. Asta Stankuvienė, Veronika nuo jaunystės sirgo arterine hipertenzija, o pastaruoju metu jos kraujo spaudimas tapo sunkiai valdomas, rašoma pranešime spaudai.
„Net didinant vaistų dozes, niekaip nepavykdavo pasiekti normalaus kraujo spaudimo, – teigia doc. A. Stankuvienė. – Tuomet suprastėjus pacientės širdies veiklai, suprastėjo ir inkstų veikla: ji nustojo šlapintis, teko atlikti dializes.“
Intensyvus kardiologinis gydymas truko beveik pusę metų: atliktas susiaurėjusių širdies kraujagyslių išplėtimas ir stentavimas, aortos vožtuvo operacija, širdies stimuliatoriaus implantavimas, pritaikytas optimalus medikamentinis gydymas. Nors pagerėjus širdies veiklai moters inkstų funkcija taip pat šiek tiek pagerėjo, visgi išliko didelis kraujo spaudimą mažinančių ir šlapinimąsi skatinančių vaistų poreikis. Pacientei kartojosi šlapimo takų infekcijos. Teko koreguoti ir cukrinio diabeto gydymą.
„Inkstų veikla išliko ženkliai sutrikusi, todėl svarstyta Veroniką pradėti ruošti pakaitinei inkstų terapijai – hemodializėms, – aiškina skyriaus vadovė. – Įvertinus ligos eigą, nuspręsta dar kartą patikrinti moters inkstų kraujagysles ir atlikus angiografiją, rastas kritinis inkstų arterijos susiaurėjimas.“
Išgelbėjo inkstą
Dėl inkstų arterijos susiaurėjimo Veronikai sutriko inkstų funkcija ir tai pasireiškė sunkiai reguliuojama arterine hipertenzija, nes inkstai – vienas svarbiausių kraujospūdį reguliuojančių organų. „Taip pat jai atsirado pabrinkimas dėl skysčių susilaikymo organizme, – kalba Kauno klinikų Radiologijos klinikos Intervencinės radiologijos skyriaus vadovas doc. dr. Rytis Stasys Kaupas. – Moters būklę apsunkino tai, kad tai vienintelis funkcionuojantis pacientės inkstas, todėl vienintelė veiksminga pagalba – inksto kraujotakos atstatymas. Kitu atveju, pacientės lauktų neišvengiama pakaitinė inkstų terapija.“
Pasak doc. dr. R. S. Kaupo, pacientei atlikta dešiniosios inksto arterijos perkutaninė transliuminalinė angioplastika (PTA), kurios metus arterija išplėsta specialiu balionėliu ir į susiaurėjusią vietą implantuotas metalinis stentas. „Ši procedūra skirta atstatyti kraujagyslių praeinamumą. PTA gali būti atliekama viso kūno kraujagyslėms, kai yra jų susiaurėjimas arba užsikimšimas. Dažniausia tokių užsikimšimų priežastis – aterosklerozė, bet pakitimus kartais gali sukelti ir kitos priežastys“, – sako skyriaus vadovas.
PTA atliekama per nedidelę kelių milimetrų kraujagyslės punkciją kirkšnies arba rankos srityje.
„Specialiais kateteriais pasiekiama pažeidimo vieta, susiaurėjusi vieta išplečiama specialiu balionėliu ir esant poreikiui, implantuojamas stentas, – pabrėžia doc. dr. R. S. Kaupas. – Atlikus šią procedūrą, jau kitą dieną pacientas gali gyventi įprastą gyvenimą, tik kurį laiką turi vartoti kraujo krešėjimą mažinančius vaistus.“
Po atliktos PTA procedūros Veronikos inkstų funkcija reikšmingai pagerėjo. „Veronika pradėjo gausiai šlapintis, nebereikėjo šlapinimąsi skatinančių vaistų, išnyko kūno tinimas, kraujo spaudimas tapo geriau kontroliuojamas, sumažėjo vaistų nuo padidėjusio kraujo spaudimo kiekis, atsirado daugiau jėgų“, – pastebi doc. A. Stankuvienė.
Ji taip pat priduria, kad Veronikos istorija – stebuklas, sukurtas daugiadalykės specialistų komandos. „Nusprendėme, kad kol kas moters nebereikia ruošti pakaitinei inkstų terapijai, nes jos inkstų funkcija pagerėjo net keturis kartus“, – pažymi skyriaus vadovė.
Pacientė teigia, kad šiandien jaučiasi daug geriau ir sustiprėjusi. „Galiu išeiti pasivaikščioti, turiu daugiau jėgų, – šypsosi Veronika. – Noriu palinkėti kiekvienam pacientui pasitikėti gydytojais ir niekada nebijoti paklausti. Džiaugiuosi, kad Kauno klinikose sutikti gydytojai išsamiai papasakojo apie mano būklę ir kiekvieną procedūrą. Esu dėkinga jiems už išsaugotą mano sveikatą.“
Kauno klinikų Nefrologijos klinika skaičiuoja savo veiklos trisdešimtmetį. Čia įsikūręs didžiausias dializių centras Baltijos šalyse. Kauno klinikose dirbantys nefrologai specializuojasi itin sudėtingose srityse, kaip retos inkstų ligos. Taip pat konsultuoja ir gydo pacientus, kuriems diagnozuota sunki arterinė hipertenzija. Nefrologijos skyriuje kasmet gydoma daugiau nei 1,3 tūkst. pacientų, iš kurių didžioji dalis – dėl staiga pablogėjusios inkstų funkcijos. Skyriuje atliekama daugiau nei 100 inkstų diagnostinių biopsijų, gydomi sudėtingiausių būklių pacientai, kuriems atliktos inkstų transplantacijos, taikomas patogenetinis autoimuninių inkstų ligų gydymas. Taip pat pacientai ruošiami pakaitinei inkstų terapijai.
