„Pats cukrinis diabetas mirties nesukelia. Ją sukelia diabeto komplikacijos – būtent tai, ko norime ir siekiame išvengti. – teigia Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė dr. Diana Šimonienė. – Svarbu ne tik laiku diagnozuoti šią ligą, bet ją diagnozavus, išlaikyti tinkamą cukrinio diabeto kontrolę“.
Kauno klinikų pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, valdyti ligą moko ir padeda slaugytojai diabetologai, kurių indelis yra labai reikšmingas. „Mūsų tikslas – išmokyti žmones gyventi su šia liga ir kiek įmanoma ilgesnį laiko tarpą išlaikyti cukraus kiekį kraujyje tikslinėse ribose“, – ligoninės pranešime spaudai sako klinikos slaugytoja diabetologė Aušra Krivolap.
Būtina išmokti su liga
Slaugytoja priduria, kad su šia liga būtina išmokti gyventi, tam, kad ją galėtume tinkamai valdyti ir kuo ilgiau išvengti komplikacijų. „Jeigu kitomis ligomis sergantiesiems vaistų dozę nustato gydytojas ir jis kelis mėnesius vartoja juos tiksliai, kaip nurodyta, tai cukriniu diabetu sergantysis turi pats išmokti reguliuoti insulino dozes – kiekvieno valgio metu jis privalo pasiskaičiuoti atitinkamą vaistų dozę“, – aiškina A. Krivolap.
Slaugytojai diabetologai pacientams aiškina apie sveikos mitybos svarbą valdant ligą, išmoko skaičiuoti angliavandenius, baltymus ir riebalus, supažindina, kaip elgtis, jei pakilo ar nukrito cukraus kiekis kraujyje.
Šiuo metu pacientams tinkamą cukrinio diabeto kontrolę geriau išlaikyti padeda naujos cukrinio diabeto valdymo technologijos: insulino pompos ir nuolatinės gliukozės monitoravimo sistemos (gliukozės jutikliai), kuriais naudotis taip pat išmoko slaugytojai diabetologai. „Nuolatiniai gliukozės jutikliai susieti su išmaniuoju telefonu. Mobilioji programėlė įspėja pacientą, kai jo cukraus kiekis nukrenta arba pakyla saugios ribos“, – prietaiso veikimą pristato slaugytoja diabetologė. Kai kurie nuolatinės gliukozės jutikliai gali veikti kartu su naujosiomis išmaniosiomis pompomis, kurios ne tik įspėja apie pakilusį ar nukritusį cukraus kiekį kraujyje, bet ir pačios sustabdo arba pradeda organizmui tiekti insuliną.
„Džiaugiamės, kad šie išmanieji įrenginiai, padedantys valdyti klastingą ligą, yra kompensuojami. Tai padeda pacientams lengviau susigyventi su cukriniu diabetu ir tinkamai prižiūrėti ligą tam, kad nesuprastėtų gyvenimo kokybė ir pavyktų kuo ilgiau išvengti ligos sukeliamų komplikacijų“, – A. Krivolap.
Tam, kad vaikai, sulaukę pilnametystės, išmoktų tinkamai patys valdyti ligą, Kauno klinikose pradėta vykdyti nauja programa – tranzicija. „Vaikų konsultacijose kartu dalyvauja ir tėvai, tačiau, sulaukus pilnametystės, pacientai nukreipiami konsultuotis pas suaugusiųjų gydytojus endokrinologus, kur tėvai kartu nebedalyvauja, – aiškina dr. D. Šimonienė. – Siekiant, kad perėjimas iš vaikų pas suaugusiųjų gydytojus būtų kuo sklandesnis ir pacientas išmoktų pats tinkamai valdyti savo ligą, rengiami reguliarūs susirinkimai su vaikų ir suaugusiųjų gydytojais endokrinologais ir slaugytojais diabetologais. Susirinkimų metu pasakojame, kuo skiriasi vaikų diabeto priežiūra nuo suaugusiųjų.
Tuo pat metu jie susipažįsta su suaugusiųjų gydytojais endokrinologais ir taip įgauna daugiau drąsos.“ Dr. D. Šimonienė pažymi, kad ši programa sulaukia didelio susidomėjimo ir tai parodo jos naudą ir svarbą pacientams.
Lapkričio 14 d. minima Pasaulinė diabeto diena, kurios metu įvairiais būdais siekiama atkreipti dėmesį į vis augantį sergamumą diabetu ir skatinti šios ligos prevenciją. Kauno klinikų Endokrinologijos klinika – Lietuvos endokrinologijos pradininkė. Čia kiekvienais metais konsultuojama apie 500 vaikų ir daugiau nei 6 tūkst. suaugusiųjų, sergančių įvairių tipų cukriniu diabetu.
