karštis

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pranešė, kad Europą apėmusi pastaroji karščių banga vien Pirėnų pusiasalyje pareikalavo daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių gyvybių, ir pareikalavo imtis bendrų veiksmų kovai su klimato kaita. „Kaitra žudo.

Šalį apėmusios antrosios karščio bangos svilinami žmonės apgulė Lietuvos paplūdimius. Vilniaus, Kauno pliažuose karštį keikia retas ir sako, kad saulėtų, karštų dienų ir taip Lietuvoje mažai. O štai klimatologai sako, kad Lietuvoje per keliasdešimt metų tokių dienų kai svilina virš 30-ties padaugėjo net 4 kartus ir ateityje jų bus dar daugiau. Karščiai užpildė net neseniai įrengtą Vilniuje nudistų pliažą. Nuogaliai dėkoja Šimašiui, kad jiems dabar nebereikia degintis pasislėpus kažkur krūmuose.

Orus Europoje rytoj lems viena iš vakarų į rytus nutįsusi aukšto slėgio sritis ir žemas slėgis šalia jos. Vakarų, Pietų ir Rytų Europos šalyse rytoj bus saulėta, kitur dangų dengs įvairaus storio debesys. Labai karšta rytoj bus žemyno pietuose, Balkanų šalyse ir Vengrijoje. Rytuose gana šilta, vakaruose – vidutiniškai šilta. Šiandien Lietuvoje buvo giedra ir saulėta, tačiau prie pajūrio artinosi nestorų debesų juosta.

Milžiniški gaisrai įsiliepsnoja vis naujose Europos šalyse. Su gaisrais jau kovoja ir Slovėnija bei Albanija. Savo ruožtu Prancūzijos prezidentas savo akimis pamatė, kaip atrodo liepsnų mirties žeme paverstos Žirondos apylinkės. Jam net teko raminti ašarų nesulaikančius prancūzus. Naktinis pragaras Ispanijos Saragosos provincijoje. Šalies ugniagesiai su kariniais daliniais bando malšinti gaisrą, tačiau sekasi sunkiai. Krūmynai ir miškai pleška, nes yra nualinti didelės kaitros.

Trečiadienį orus Lietuvoje lėmė aukšto slėgio sritis, todėl debesuotumas buvo labai menkas, plieskė saulė. Naktį slėgis buvo dar aukštesnis, todėl dangus buvo giedras ir žvaigždėtas. Ketvirtadienį aukšto slėgio srities ašis bus tiesiai virš Lietuvos, todėl irgi bus giedra ir saulėta. Šiandien Lietuvoje bus giedra ir sausa. Vėjas vakarinių krypčių, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 27–32 laipsniai.

Karščio alinama Europa liepsnoja vis labiau. Milžiniškai gaisrai aptemdė Atėnų ir Londono priemiesčius. Tūkstantinės pajėgos mestos malšinti įsiplieskusių liepsnų ir Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Ir nors dalyje Europos jau kiek vėsiau, karštis iš žemyno nesitraukia, tik keliauja šiauriau. Šiandien karščio rekordus fiksuoja Vokietija, Belgija, Nyderlandai. Pragaras Žemėje. Taip galima apibūdinti prie Graikijos sostinės įsiplieskusius gaisrus.

Dešimt dienų trukusi karščio banga Ispanijoje pareikalavo daugiau kaip 500 žmonių gyvybių, trečiadienį pranešė šalies ministras pirmininkas Pedro Sanchezas. „Remiantis statistiniais duomenimis, per šią karščio bangą dėl labai aukštos temperatūros mirė daugiau kaip 500 žmonių“, – sakė P. Sanchezas, remdamasis visuomenės sveikatos instituto skaičiavimais, pagrįstais mirčių perviršio rodikliais.

JAV prezidento Joe Bideno administracija antradienį sakė, kad rekordiniai karščiai Europoje rodo būtinybę imtis veiksmų dėl klimato kaitos, ir pažadėjo atlikti savąją darbo dalį nepaisant teisminių ir teisėkūros nesėkmių. „Grėsmingos perspėjimus, manau, patvirtina šiuo metu mūsų patiriamos orų sistemos“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as, Didžiojoje Britanijoje pirmą kartą užfiksavus 40 Celsijaus laipsnių oro temperatūrą.

Atsidarę meteo.lt puslapį, kauniečiai nustėro – penktadienį Kaune prognozuojamas net 36 laipsnių karštis. Vis dėlto, sinoptikai ramina ir primena, kaip pasiruošti dideliems karščiams. Jau kurį laiką kalbama, kad pagaliau vėl sulauksime šilumos, o atsidarius Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) internetinį puslapį meteo.

Graikija, veikiama didelę dalį Europos apėmusios karščių bangos, anksti trečiadienį pasiuntė lėktuvų ir sraigtasparnių malšinti gaisrus, liepsnojančius kalnuotose vietovėse į šiaurę nuo Atėnų. Beveik 500 ugniagesių, 120 mašinų, trys lėktuvai ir keturi sraigtasparniai nuo paryčių kovoja su liepsnomis, kad gaisrai nepasiektų gyvenamųjų teritorijų, tokių kaip Gerakas, turintis apie 29 tūkst. gyventojų. Ši karščių banga yra jau antra, apėmusi dalį Europos per pastarąsias kelias savaites.

Alinanti karščio banga Europos pietuose nusinešė jau maždaug tūkstantį gyvybių. Ispanijoje vos nesudegė liepsnų apsuptas keleivinis traukinys. O Jungtinėje Karalystėje dėl karščio ėmė lydytis Liutono oro uosto pakilimo tako danga. Dėl to sutriko oro uosto darbas. Karščio ir liepsnų apokalipsė – taip žmonės apibūdina šiomis dienomis pietines Europos šalis alinančią karščio bangą.

Europą sekinanti karščio banga lemia labai didelę taršą kenksmingu ozonu, be to, daug kur Vakarų Europoje iškilęs itin didelis gamtinių gaisrų pavojus, antradienį įspėjo regiono atmosferos stebėsenos tarnyba. Rekordinės oro temperatūros, kurias, pasak mokslininkų, lemia klimato kaita, antradienį prognozuojamos Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje, Pietvakarių Europą apėmusiems ir daug gaisrų jau sukėlusiems dusinantiems karščiams slenkant į šiaurę.

Karščio bangai Prancūzijoje pasiekus piką, 64 skirtinguose šalies rajonuose pirmadienį buvo užregistruoti vietiniai oro temperatūros rekordai, antradienį patvirtino nacionalinė meteorologijos tarnyba. Dauguma karščio rekordų užfiksuoti vakarinėse Atlanto pakrantėse, kur oro temperatūra viršijo 40 Celsijaus laipsnių ir kur siaučia keli miškų gaisrai.

Kol lietuviai tenkinasi šiomis dienomis vėsia lietuviška vasara, europiečius užplūdo alinantys karščiai. Ispanijoje termometro stulpelis šoktelėjo iki 40-ies laipsnių karščio, prasidėjo didžiuliai gaisrai, su jais kovoja šimtai ugniagesių, o tūkstančiams ispanų tenka palikti savo namus ir ieškotis saugesnės vietos. Kaitra pasiekė ir Didžiąją Britaniją – šalyje užfiksuotas ir karščio rekordas.

Keliuose Prancūzijos miestuose pirmadienį užfiksuota rekordiškai aukšta temperatūra, o Jungtinėje Karalystėje besitęsianti sunki karščio banga irgi gali atnešti rekordinę oro temperatūrą. Tuo metu Pietvakarių Europoje, taip pat apimtoje sekinančios kaitros, siaučiantys gamtiniai gaisrai sunaikino dar daugiau miškų. Britų meteorologai įspėjo dėl sumaišties itin dideliems karščiams nepasirengusioje šalyje. Pareigūnai sako, kad iškilo pavojus net žmonių gyvybėms.

Orams Europoje didžiausią įtaką rytoj darys viena didelė aukšto slėgio sritis. Žemas slėgis bus aplink ją. Beveik visoje Vakarų ir Vidurio Europoje rytoj bus saulėta. Įvairaus storio debesys telksis daugiausia rytuose. Labai smarki kaitra plaukia nuo Vakarų Afrikos į Vakarų ir Vidurio Europą, o mūsų link – gaivūs orai nuo Skandinavijos. Šiandien Lietuvoje vyravo debesuoti orai, kai kur lijo.

Pietvakarių Europoje ugniagesiai sekmadienį kovojo su miškų gaisrais, regione neslopstant karščių bangai ir Jungtinėje Karalystėje baiminantis, kad šią savaitę bus užfiksuotas naujas kaitros rekordas. Prancūzijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje liepsnojantys gaisrai išdegino tūkstančius hektarų ir privertė sprukti tūkstančius gyventojų bei atostogautojų. Didelę dalį Europos apėmusi kaitros banga yra jau antra per kelias pastarąsias savaites.

Eleni Myrivili, Atėnų vyriausioji karščio pareigūnė, yra pirmoji tokia. Mažai tikėtina, kad ji bus paskutinė. Kodėl miestuose paprastai būna 5–10 laipsnių šilčiau nei aplinkiniuose kaimuose ir susidaro „šilumos salos“, bei kaip to išvengti?  Praėjus dviem savaitėms po to, kai Eleni Myrivili pradėjo dirbti Atėnų vyriausiąja karščio pareigūne, Graikiją užklupo viena baisiausių karščio bangų per visą jos istoriją. Temperatūra šalyje pasiekė 47 laipsnius Celsijaus.

Vasaros karščių banga, sukėlusi Europos pietvakariuose niokojančių gamtinių gaisrų, sekmadienį nesiliovė, o kai kurios žemyno dalys tebesiruošė naujiems temperatūros rekordams kitos savaitės pradžioje. Prancūzijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Graikijoje ugniagesiai grumiasi su miškų gaisrais, pastarosiomis dienomis prarijusiais tūkstančius hektarų žemės ir pareikalavusiais kelių gaisrininkų gyvybių.

Jungtinės Karalystės meteorologijos agentūra penktadienį pirmą kartą istorijoje paskelbė „raudonąjį“ įspėjimą dėl ypatingų karščių, prognozuodama, kad oro temperatūra kitą savaitę pasieks rekordinę 40 laipsnių pagal Celsijų ribą. „Kitos savaitės pradžioje tikėtina išskirtinė, galbūt rekordinė temperatūra“, – pranešė tarnybos vyriausiasis meteorologas Paulas Gundersenas. Sinoptikų duomenimis, yra 50 proc.

Vakarų Europoje įsibėgėjus karščio bangai – įsisiautėjo miškų ir krūmynų gaisrai. Tūkstančiai hektarų miškų dega ir Ispanijoje, ir Portugalijoje, ir Prancūzijoje. Karštyje leipsta ir britai, kuriems sinoptikai dar didesnių siurprizų žada ir artimiausiomis dienomis. O šiaurės Ispanijoje termometrų stulpeliai vietomis pasiekė ir 47°C karščio ribą. Ugniagesiai su mišką ryjančiomis liepsnomis kovoja Ispanijoje. Karšta dienos pradžia vakariniame Estremadūros regione.

Jungtinės Tautos antradienį nurodė neplanuojančios pradėti teikti pavadinimų karščių bangoms, panašiai kaip yra įvardijami uraganai, į Europą šią savaitę atslinkus svilinančiai kaitrai. Atlanto vandenyno uraganų sezono audros gauna pavadinimus pagal nustatytas taisykles. Tai padeda jas identifikuoti perspėjimo žinutėse ir užtikrinti aiškia komunikaciją. Tačiau JT Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) sako, kad panašios sistemos kaitros bangoms įvardyti kol kas neplanuojama.

Jungtinėje Karalystėje pirmadienį paskelbtas perspėjimas dėl ekstremalaus karščio, sinoptikams prognozuojant, kad didžiojoje Anglijos ir Velso dalyje termometrų stulpeliai pakils virš 30 laipsnių ribos. Pasak meteorologų, šilti orai vyraus kone visą savaitę, ypač pietų ir vidurio Anglijoje bei Velse, o antradienį pietryčių Anglijoje temperatūra gali šoktelėti iki 33 laipsnių.

Lietuvoje beveik visą savaitę prognozuojamas didesnis ar mažesnis lietus, o Ispanijoje atvirkščiai – žmones svilina antra šiemet karščio banga. Temperatūros pietinėje šalies dalyje jau pasiekė 43 laipsnius, o ryt ir poryt Ispanija gali prikaisti dar labiau. Karščio banga dabar ritasi per visą Vakarų Europą ir piką turėtų pasiekti savaitės viduryje.  Karšta ne tik žmonėms, bet ir keturkojams – Ispaniją svilina antra šiemet karščio banga.

Darbo inspekciją užplūdo darbuotojų skundai – plušėti per karščius kai kuriose įmonėse tapo misija neįmanoma. Žmonės skundžiasi oro trūkumu, tvankuma, mat kai kur neveikia kondicionieriai. Inspektoriai tokias įmones ketina ir įspėti, ir bausti, o visus kitus darbdavius ragina šiomis dienomis pasirūpint ne tik vėsinimu darbo vietoje, bet kad būtų pakankamai vandens, darbuotojams būtina organizuoti ir papildomas poilsio pertraukėles.

Karštos dienos veja gyventojus ne tik prie upių ar ežerų, bet ir į parduotuves. Prekybininkai skaičiuoja išaugusius ledų, vandens, kefyro pardavimus. Už ledų porciją gyventojams tenka pakloti ir iki 2,59 euro. Norintiems sutaupyti  prekybininkai siūlo nuolaidas, pataria pirkti daugiau. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė sakė, kad kaip ir visada per karščius pirkėjai suskubo pirkti prekes, padedančias atsigaivinti – ledus, gaiviuosius gėrimus ir vandenį.

Karščiai vargina ir sveikus žmones, tačiau sergantiems lėtinėmis, širdies bei kraujagyslių ligomis aukšta oro temperatūra gali būti pražūtinga. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės prof. Jelenos Čelutkienės, esant karščio bangoms, paprastai išauga tiek širdies įvykių, tiek ir mirčių nuo jų skaičiai. „Karščiai pavojingi dėl daugelio veiksnių. Svarbiausias yra poveikis organizmo skysčių balansui – per karščius padidėja prakaitavimas, vadinasi, ir skysčių netekimas per odą.

Artimiausiomis dienomis karštis nesitrauks, kai kur nušniokš pavienės trumpos liūtys su perkūnija. Ketvirtadienio dieną kai kur trumpas lietus, perkūnija. Vėjas rytinių krypčių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra sieks 27–32 laipsnius.  Pietinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyje ketvirtadienio rytą eismą vietomis sunkina rūkas, įspėja kelininkai. Pasak Automobilių kelių direkcijos, valstybinės reikšmės kelių dangos sausos Penktadienį vakariniuose rajonuose kai kur trumpas lietus, perkūnija.

Grįžo vasara ir prasidėjo šiluma, peraugusi į stichinį karštį. Jau pasiektas kritinis lygis, kai dėl alinančių karščių daugėja sveikatos sutrikimų ir didėja ligonių srautas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos, Kardiologijos, Neurologijos, net Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Ypač karščiai tampa pavojingi, kai oro drėgmė didesnė, tuomet ir jutiminė temperatūra dar didėja.

Skaudūs nudegimai, greičiau senstanti oda ar netgi odos vėžys – tai dažniausiai įvardijami neatsargaus būvimo saulėje padariniai. Tačiau farmacininkė Jelena Deksnienė teigia, kad godus deginimasis saulėje be apsaugos priemonių kai kuriems gali išprovokuoti ir vitiligo ligą, lydimą baltų bei dažnai besiplečiančių dėmių ant odos. Ji dalinasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo jų, ir ką daryti nespėjus šioms užkirsti kelio.

Antradienį Lietuvoje vyravo lietuviškai vasarai nebūdingi orai. Varginanti kaitra niekur nesitraukė, tačiau antroje dienos pusėje kai kur prasidėjo liūtys. Jos tęsiasi ir trečiadienio rytą. Sinoptikai pasakoja, kad lietus su perkūnija galimi ir artimiausiomis dienomis. Išsilaikys labai karšti, tvankūs su trumpais lietumis ir perkūnijomis orai. Birželio 29-os dieną nepastoviai debesuota. Daug kur trumpas lietus (vietomis smarkus), perkūnija. Kai kur galima kruša.

Vis naujus rekordus mušantys Lietuvą užplūdę karščiai sukėlė daug bėdų ne tik žmonėms, o ir gyvūnams. Veterinarai vieną po kito gelbėja perkaitusius keturkojus ir griežtai rekomenduoja gyvūnų nevežti maudytis į ežerus, upes ar jūrą. Taip keturkojui šeimininkas ne padės, o tik pakenks. Eva su savo šunimi Pablo atvyko išsimaudyti prie jūros į auginiams skirtą pliažo ruožą prie Klaipėdos. Sako, jos keturkojis šeimos narys per tokius karščius tik kankinasi.

Šalį toliau alinant kaitrai antradienį buvo pagerintas dar vienas, net 82 metų senumo karščio rekordas, praneša Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). „Šiandien – dar karščiau nei buvo vakar, o karščio centras ir vėl susiformavo šiaurės vakariniuose rajonuose. Remiantis preliminariais 15–16 val. duomenimis, Kretingos meteorologijos stotyje oras įkaito iki įspūdingų 33,6 laipsnių karščio“, – skelbiama tarnybos Facebook paskyroje.

Lietuvą užplūdusi kaitra veja žmones atsigaivinti į gamtą, prie vandens telkinių arba slėptis gerai kondicionuojamose patalpose. Medikai turi žinutę gyventojams – stichinė kaitra daliai žmonių ypač pavojinga. Šiomis dienomis ne tik jau lėtinių ligų turintiems pacientams, bet ir sveikiems žmonėms didėja rizika pakliūti į ligoninę. Juo labiau mirtinų pasekmių gali turėti tokiomis dienomis vartojamas alkoholis.

Pastarosiomis dienomis lauko termometrų stulpeliams viršijant 30 laipsnių temperatūrą, reikėtų nepamiršti rūpintis savimi, savo sveikata tam, kad išvengtumėme negailestingo ir klastingo saulės arba šiluminio smūgio, primena Lietuvos Raudonojo Kryžiaus specialistai. Šiluminis smūgis ištinka tada, kai kūnas jau nebepajėgia išgarinti pernelyg didelio šilumos kiekio, nors ir prakaituoja.

Pirmadienį Lietuvoje buvo ramūs, saulėti ir tvankiai karšti orai. Vakare danguje visi debesys tirpo, sklaidėsi ir atsivėrė vis didesni giedro dangaus plotai. Antradienį bus saulėta, tačiau atsiras ir pavienių vasariško lietaus debesų. Perkūnija irgi galima. Lietuvoje įsitvirtins labai karšti ir tvankūs orai, praslinks trumpos liūtys su perkūnija. Antradienį vietomis trumpas lietus, perkūnija.

Lietuvą užplūdus tropiniams karščiams ligonines užgriuvo ketvirtadaliu daugiau pacientų nei įprastai. Ir bent kol kas ne dėl nudegimų ar saulės smūgių – daug kam paaštrėjo ir iki tol kamavusios lėtinės ligos. Sinoptikai sako fiksuojantys rekordinius karščius, kokių neturėjome daugiau nei septyniasdešimt metų. O artimiausiomis dienomis žada dar pragariškesnius orus. Tad medikai ragina žmones saikingiau mėgautis saule. Ypač vyresnius.

Ne tik liūtys, bet ir dideli karščiai pridaro miesto gatvėms nemažai žalos. Oro temperatūrai pakilus iki daugiau nei 30 laipsnių karščio, „plaukiantis“ bitumas bei provėžuota kelio danga – viena iš itin dažnų problemų. Norėdami išgelbėti gatves, kad visiškai neišsilydytų asfaltas, Panevėžio miesto savivaldybės valdininkai planuoja jas laistyti. Tokia priemonė buvo taikoma karštą 2021 metų vasarą. Apžiūrės gatves Alinantys karščiai trauktis neplanuoja ir kamuos dar visą šią savaitę.

Remiantis preliminariais 15 val. duomenimis, Kretingos automatinėje meteorologijos stotyje oras įkaito net iki 32,6 laipsnių karščio. Ankstesnis šios paros rekordas buvo užfiksuotas 1947 metų birželio 27 d. Vilniuje, kuomet sušilo iki 31,2 °C. Tad buvęs rekordas pagerintas daugiau nei 1 laipsniu, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.  Pranešama, kad šiuo metu (15:30 val.) oro temperatūra vis dar tebekyla, tad galutinė rekordo reikšmė, greičiausiai, bus dar šiek tiek aukštesnė.

Ekspertų teigimu, aukšta oro temperatūra gali padidinti kelių širdies ligų riziką, nes širdis gali pervargti. Siekiant sumažinti perkaitimo riziką, karštu oru geriausia vengti trijų gėrimų. Perkaitimas dažniausiai atsiranda dėl ilgalaikio fizinio krūvio esant aukštai temperatūrai, o tai padidina potencialiai mirtinų šilumos smūgių riziką. Tačiau, pasak ekspertų, tai taip pat gali stipriai apkrauti širdį.

Sinoptikai praneša, kad Lietuvą ir toliau alins kaitra, tačiau galiausiai pasirodys nemalonūs reiškiainiai – kai kur pradės trankytis perkūnija, kils didelis vėjas. Piramdienį bus be lietaus. Aukščiausia temperatūra 28–33 laipsniai karščio. Antradienį dieną vietomis trumpas lietus, perkūnija, per perkūniją vėjo gūsiai kai kur sieks 15–18 m/s. Temperatūra naktį 15–20, vakariniame šalies pakraštyje vietomis 21–23, dieną 28–33 laipsniai.

Sinoptikai praneša, kad puikus Joninių savaitgalis orų prasme tęsis ir sekmadienį. Sekmadienį lietaus nebus, vėjas pietryčių, rytų, 4–9 m/s. Temperatūra kils iki 26–31 laipsnio šilumos. Panašūs orai išliks ir pirmadienį, mat lietaus tikimybė maža. Vėjas rytų, pietryčių, naktį silpnas, dieną 4–9 m/s. Temperatūra naktį 14–19, dieną 27–32 laipsniai šilumos. Visą šį savaitgalį derėtų būti atsargiems saulėje. Ultravioletinių spindulių lygis siekia 6–7 balus iš 11-os, tad saulė bus kandi.

Nors vasariškos šilumos laukia kiekvienas, tačiau alinant karščiui gali būti sunku užmigti. Tačiau net ir tokiu atveju nereikėtų atsisakyti pižamos ir miegoti nuogiems, nes tai tik gali pabloginti situaciją.  Thesleepscientist.com miego ekspertė daktarė Sophie Bostock „Women's Health Magazine“ sakė: „Mačiau daug patarimų, kaip miegoti nuogai.

Lietuvoje artimiausią parą dangus bus giedras, tad lietaus nebus. Naktį bus gera proga pasidairyti po žvaigždėtą dangų. Dieną ta pati situacija, tik vietoj žvaigždžių danguje ryškiai švies saulė. Šeštadienis – be lietaus. Vėjas naktį silpnas, dieną pietryčių, rytų, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 13–18, dieną 26–31 laipsnis šilumos. Puikus Joninių savaitgalis orų prasme tęsis ir sekmadienį.

Artėjant karščiams, daugelis jau traukia ventiliatorius, kad karštą dieną galėtų atsivėsinti. Bet ar žinojote, kad iš tiesų darydami vieną nedidelę klaidą tik dar labiau kaitinate kambarį ir taip sau kenkiate?  Daugelis daro klaidą, kuri ne tik nepadeda atsivėsinti, bet dar labiau pakelia temperatūrą kambaryje. Ventiliatoriaus mentys turėtų suktis ne pagal, o prieš laikrodžio rodyklę, tik taip atsivėsinsite.

Šilti orai gena mėgautis saule, tačiau staigus patekimas į gerokai karštesnę, nei įprasta, temperatūrą, organizmui gali būti traumuojantis. Ypač dažnai su tuo tenka susidurti išvykus atostogauti į šiltesnius kraštus.

Lietuvoje šiandien buvo debesuota, daug kur pylė lietus. Šį vakarą lietaus debesys pradės savo pasitraukimą į rytus ir tuo pat metu ims didėti giedro dangaus plotai šalies vakaruose. Rytoj orai bus jau šviesūs, saulėti, lietaus debesys nei iš šalies ateis, nei vietoje susidarys. Oro temperatūra šią naktį bus įprasta, niekuo nenustebins. Paryčiais bus nuo 8 – 9 laipsnių šilumos Žemaitijoje iki 11 – 12 laipsnių rytuose, pietryčiuose.

Ispanijos ir Vokietijos ugniagesiai sekmadienį grūmėsi su miškų gaisrais, Vakarų Europą užklupus karščio bangai. Didžiausią žalą Ispanijoje patyrė šiaurės vakarinė Samoros provincija, kur ugnis nusiaubė didesnę nei 30 tūkst. ha teritoriją, informavo regiono tarnybos. Tuo metu Vokietijos pareigūnai pranešė, kad trijų netoli Berlyno esančių kaimų gyventojams liepta palikti namus dėl sekmadienį artėjusio gaisro.