„Gaisras parodo virtinę [Graikijos] gaisrų prevencijos sistemos ydų“, – reporteriams sakė WWF Graikijos skyriaus aplinkosaugos programų vadovė Panagiota Marangu.
Praėjusį ketvirtadienį kilęs gaisras Dadijos nacionaliniame parke Graikijos šiaurės rytuose, kaip manoma, jau išdegino 3,4 tūkst. ha pušynų ir ąžuolynų, nurodo WWF.
Dadijos parkas yra viena svarbiausių Europos saugomų teritorijų, jame gyvena retų paukščių ir yra vienintelė Balkanuose besiveisianti tamsiųjų grifų populiacija.
Parke aptinkamos trys iš keturių Europos grifų rūšių – tamsusis grifas, palšasis grifas ir egiptinis maitgrifis, tai pat 36 iš 38 Europos plėšriųjų paukščių rūšių, 104 drugių, 13 varliagyvių, 29 roplių ir maždaug 65 žinduolių rūšys, įskaitant 24 šikšnosparnių rūšis.
Nors parkas teisiniu požiūriu yra tarp geriausiai saugomų Graikijoje, jis neturi savo ugniagesių pajėgų, sakė P. Marangu.
„Akivaizdu, kad reikės pokyčių“, – pridūrė ji.
Graikijos aplinkos ministerija šią savaitę paskelbė, kad šiemet Dadijos parke išleido pusę milijono eurų priešgaisrinėms proskynoms įrengti ir kelių būklei palaikyti.
Dar 72 mln. eurų nuo gegužės buvo išleisti panašiems gaisrų prevencijos projektams visoje šalyje, nurodė ministerija.
WWF, Dadijos parke dirbantis pastaruosius 30 metų, ketvirtadienį pripažino, kad būta pažangos finansavimo ir koordinavimo srityse, tačiau tvirtino, kad kovoti su gaisrais labai trukdo trūkumas ir prastas planavimas.
„Bendro gaisrų prevencijos plano nėra. [Vietos tarybos, ugniagesių departamentas ir miškų ūkis] kiekvienas turi savo“, – sakė WWF kovos su miškų gaisrais koordinatorius Elijas Ciritis.
Miškininkystės departamentas, prižiūrintis 428 kv. km plotą užimantį Dadijos parką, turi tik tris miškininkus, sakė WWF miškotvarkos pareigūnas Nikas Georgiadis.
Aplinkosaugos grupės taip pat kritikavo Graikijos konservatorių vyriausybę dėl įstatymo, esą leidžiančio pernelyg intensyvų turizmą ir pramoninę veiklą saugomose teritorijose ir šalia jų.
Ketvirtadienį premjero biuras paskelbė atšaukiantis pluoštą naujų aplinkos įstatymų, sulaukusių prieštaringų vertinimų. Šiais įstatymais būtų buvę leista vykdyti papildomą veiklą saugomose teritorijose, įskaitant kelių tiesimą ir elektros energijos kaupimo objektų statybas.
Europos Teisingumo Teismas 2020 metais nusprendė, kad Graikija tinkamai neapsaugojo biologinės įvairovės nustatydama apsaugos tikslus ir priemones savo ekologiniam tinklui pagal Europos projektą „Natura 2000“.
