karštis

Šią savaitę pagaliau prasidės tikra vasara, rodo naujausia sinoptikų prognozė. Trečiadienį termometrų stulpeliai turėtų pašokti iki 29 laipsnių. Pirmadienio dieną vėjas besikeičiančios krypties 5–10 m/s, šils iki 18–23, pajūryje 15–17 laipsnių. Antradienį lietaus nenumatoma. Vėjas naktį silpnas, dieną nepastovios krypties, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 5–10, Kuršių nerijoje 11–13 laipsnių šilumos, dieną šils iki 22–27, pajūryje 19–21 laipsnio. Trečiadienį be lietaus.

Anglijos Notingamšyro ugniagesių gelbėtojų tarnybos darbuotojai skubėjo gesinti liepsnojančio automobilio. Gaisras kilo dėl neįprastos priežasties – automobilio savininkas nė neįtarė, kad ant panelės palikti akiniai nuo saulės gali pridaryti tiek žalos. Saulės spindulių išsiilgusiems ir jų lepinamiems žmonėms ugniagesiai gelbėtojai turi įspėjimą – niekada nepalikti akinių nuo saulės ant automobilio panelės, nes savaitgalį automobilyje palikti akiniai nuo saulės sukėlė gaisrą.

Beveik neabejotina, kad 2023–2027 metai bus karščiausias penkerių metų periodas per visą stebėjimų istoriją, trečiadienį įspėjo Jungtinės Tautos. Prognozuojama, kad temperatūrą didins šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir meteorologinis reiškinys „El Nino“. Pasaulio temperatūra netrukus turi niekais paversti ambicingesnįjį iš tikslų, numatytų Paryžiaus klimato susitarimuose, nurodo JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO). Aštuoneri karščiausi per stebėjimų istoriją metai buvo 2015-iej...

Po karščio bangos sinoptikai praneša naujausią informaciją. Artimiausiu metu Lietuvoje žadami audringi orai, kai kur siaus perkūnija, vėjo gūsiai.  Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba „Facebook“ paskyroje praneša, kad didžiojoje šalies dalyje pirmadienis buvo dar šiltesnis už sekmadienį. Aukščiausia oro temperatūra 18–24 °C. Šilčiausia buvo Kazlų Rūdoje.

Praėjusiais metais Europa išgyveno pačią karščiausią vasarą per visą skaičiavimo istoriją. Meteorologai vis labiau įsitikinę, kad gamtos stichija kartosis ir šiais metais, skelbia BBC. Sausra ir karščiai Europoje grasina vaisių derliui, didinti kainas parduotuvėse, o upes paversti netinkamas jūreivystei. Maža to, yra ir dar liūdnesnė karščių pasekmė – neabejotinai išaugsiantis žmonių mirtingumas.

Lietuvių pamėgtos Ispanijos Kanarų salos fiksuoja rekordinius karščius. Nors kovo mėnesį įprasta temperatūra Gran Kanarijoje dažniausiai siekia 16 laipsnių, dabar termometro stulpeliai šoktelėjo net iki 40-ies laipsnių. Gran Kanarijos salos paplūdimys – pustuštis, nors žmones ir lepina saulės spinduliai. Mat daugeliui tiesiog per karšta. Laikrodis muša vidurdienį, o termometro stulpelis Kanarų saloje rodo net 40 laipsnių karščio. „Mums per karštą.

Kol mes niekaip neišsivaduojame iš sniego gniaužtų, Ispanijos paplūdimiuose sunkiai rasi vietos. Kai kuriuose šalies regionuose spigina net 30-ies laipsnių karštis. Deginimosi ir maudynių sezoną ispanai ir šalį lankantys turistai šiemet pradeda gerokai anksčiau. Štai matyti, kad pietuose esantis Malaguetos paplūdimys sausakimšas, mat žmones čia džiugina net ne pavasariški, o vasariški orai. Temperatūra siekia net 26 laipsnius. „Oras labai geras.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį patvirtino, kad pastarieji aštuoneri metai buvo karščiausio nuo tada, kai buvo pradėti registruoti duomenys, nepaisant užsitęsusio „La Nina“ meteorologinio reiškinio vėsinančio poveikio.

Šveicarijoje į šiaurę nuo Alpių buvo užfiksuota aukščiausia šiai vietovei sausio mėnesio temperatūra – Delemono mieste termometrai rodė 20,2 laipsnio Celsijaus.  Šveicarijos nacionalinė meteorologijos ir klimato tarnyba „MeteoSwiss“ pranešė, kad dėl šiltų pietvakarių vėjų keliose stebėjimo stotyse, esančiose šiaurinėje Alpių kalnų masyvo pusėje, buvo pasiektas sausio mėnesio šilumos rekordas.

Šiemet visoje Europoje siautėję miškų gaisrai išdegino rekordinį plotą ir padidino anglies dioksido emisijas, teigiama antradienį paskelbtoje atnaujintoje Europos miškų gaisrų informacijos sistemos ir atmosferos stebėjimo tarnybos ataskaitoje.  2022-ųjų vasara buvo karščiausia per visą registruotą Europos istoriją. Žemynas patyrė alinančius karščius ir didžiausią per šimtmečius sausrą, nes dėl klimato kaitos karščiai vis ilgėja ir stiprėja.

Per ateinančius dešimtmečius karščio bangos kai kuriuose pasaulio regionuose taps tokios ekstremalios, kad gyventi ten taps nebeįmanoma, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius.

2022 metų vasara buvo karščiausia per visą Europos stebėjimų istoriją – žemyną buvo apėmusios rekordinės karščio bangos ir didžiausia per šimtmečius sausra, ketvirtadienį pranešė Europos Sąjungos Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S). Mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos karščio bangos ir sausros tampa vis dažnesnės ir intensyvesnės.

Per karščius Lietuvoje sunaudojama kur kas daugiau geriamojo vandens, tačiau jo tiekimo riboti nereikia – vandens atsargos yra kelis kartus didesnės nei jo poreikis, sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas.   „Šiemet tikrai nėra jokių vandens tiekimo ribojimų, pernai per sausras buvo Kauno pakraščiuose, bet tik todėl, kad žmonės labai daug laistė pieveles“, – BNS sakė  Bronius Miežutavičius.

Karščiausia planetos vieta – Mirties slėnis. Ketvirtadienį ten atvykę turistai tapo karščio rekordo liudininkais. Temperatūrai įkaitus iki 53-ijų laipsnių, pagerintas karščiausios rugsėjo pirmosios rekordas. Karščiausia vieta mūsų planetoje – ekstremalia temperatūra ir įspūdingais vaizdais garsėjantis Mirties slėnis Kalifornijoje. Savo vardą šis dykumos ruožas pateisino ir pirmąją rugsėjo dieną.

Šių metų rugpjūtis Lietuvoje tapo karščiausiu mažiausiai nuo 1951 metų (kai šalyje plačiai atliekami detalūs meteorologiniai stebėjimai). Vidutinė mėnesio oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,4 °C, o tai yra net 2,8 laipsnio daugiau už vidutinę daugiametę (1991–2020 m.) šio mėnesio oro temperatūrą, rašoma meteo.lt pranešime.

Kada geriausia gerti vandenį: prieš maistą, valgant ar jau pavalgius? Ar tikrai geriant vandenį prieš valgį bus praskiedžiamos skrandžio sultys ir virškinimas sustos? Natūralaus mineralinio vandens žinovė Erika Šaltytė sako sulaukianti tokių klausimų iš vartotojų. „Visi žino, kad vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau vis dar netrūksta tikinčių įvairiais mitais“, – stebisi ji. „Affidea“ klinikos šeimos gydytoja Elena Šukė sutiko išsklaidyti visus mitus.

Besibaigiant vasarai plūstelėję karščiai išvargino ne vieną ir privertė ieškoti įvairių būdų atsivėsinti. Deja, neretai pasirenkamos priemonės tik dar labiau išsekina organizmą ir padaro įtaką balso netekimui, staiga užklupusiam gerklės skausmui ar slogai. BENU vaistinės ekspertė Laura Mockutė dalijasi patarimais, kaip atvėsinti įkaitusį kūną ir paaiškina apie perkaitimo sukeliamų pavojų.

Pusę Kinijos teritorijos apėmė didžiulė sausra, kurią paaštrino rekordinių karščių banga, pasiekusi net paprastai vėsų Tibeto kalnyną, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, šalyje toliau kylant oro temperatūrai. Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika kenčia nuo karščio bangų, staigių potvynių ir sausrų – reiškinių, kurie, pasak mokslininkų, tampa vis dažnesni ir intensyvesni dėl klimato kaitos.

Sinoptikai praneša, kad aritmiausiomis dienomis kaitra ir toliau svilins Lietuvą. Tiesa, kai kurie regionai sulauks pokyčių – ten iškris smarkus lietus, kai kur su perkūnija. Šiandien trumpas lietus suteiks gaivos, tačiau neilgam. Ketvirtadienį – vietomis trumpas lietus, perkūnija. Besikeičiančios krypties vėjo gūsiai per perkūniją kai kur sieks 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra 26–31, pietiniuose rajonuose  iki 33 laipsnių karščio.

Karšta vasara Jungtinėje Karalystėje ne tik išsausino žemę, išdžiovino upes, ežerus ir rezervuarus, bet ir paskatino medžius pradėti anksčiau mesti savo lapus. Daugelyje sodų, parkų ir miškų vietoj žalios spalvos dabar vyrauja oranžinė, geltona, raudona ir ruda spalvos, o žemę dengia stori lapų kilimai. Ankstyvas lapų kritimas, dar vadinamas „netikru rudeniu“, yra streso ženklas – medžiai meta lapus, bandydami išsaugoti drėgmę.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba įspėja, kad įsivyravus karštiems orams Lietuvoje miškų gaisringumas artimiausiomis dienomis pasieks aukščiausią lygį bei prašo poilsiautojų elgtis atsargiai su ugnimi. „Pranešama, kad artimiausiomis dienomis Lietuvoje vyraus III ir IV klasės miškų gaisringumas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prašo poilsiautojų būti atsakingiems ir saugiai elgtis su ugnimi.

Ruošiantis dar vienai kaitrai, meteorologai prognozuoja viena karščiausių rugpjūčių Lietuvos istorijoje. „Rugpjūtis šiemet labai karštas. Jis gali būti net karščiausias šitame amžiuje ir apskritai vienas karščiausių istorijoje, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) atstovas Gytis Valaika. – Bent jau dešimtuke šitas rugpjūtis tai tikrai bus.“ Trečioji kaitra šiemet ir antroji šį mėnesį greičiausiai bus fiksuojama šią savaitę ir truks iki rugpjūčio galo.

Savaitgalis Lietuvoje priminė apie mums įprastas ir būdingas vasaras. Karštis trumpam atsitraukė, kai kur pasirodė ir krituliai. Sinoptikai prognozuoja, kad kaitra artimiausiomis dienomis sugrįš, tačiau bus ir lietaus, ir perkūnijos. Artimiausiomis dienomis sugrįš kaitra, lietaus debesys telksis arčiau jūros. Pirmadienio dieną daug kur trumpai palis, vietomis smarkiai ir su perkūnija.

Vyras, kuris vos nenumirė po to, kai norėdamas atvėsti karštą dieną išgėrė ledinio vandens, įspėja kitus nekartoti jo klaidos. Adamas Schaubas, dirbdamas 37 laipsnių karštyje, nusprendė atsikvėpti. Jis išgėrė du butelius ledinio vandens ir atsisėdo į sunkvežimį, kuriame veikė oro kondicionierius. Tačiau įlipęs į kabiną, Adamas staiga ėmė jaustis „keistai“, o paskui pradėjo matyti dėmes.

Karštis savaitgalį šiek tiek atsitrauks, tačiau kai kur sulauksime lietaus. Šiandien vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, trumpas lietus, kai kur perkūnija, per perkūniją vėjo gūsiai sieks 15 m/s. Aukščiausia temperatūra sieks 26–31, rytiniuose rajonuose – kai kur 23–25 laipsnius.

Penktadienis Lietuvoje – vis dar egzotiškai karštas. Sinoptikai tikina, kad pamažu kaitra ims trauktis, didės lietaus tikimybė. Tad galima sakyti, kad artimiausios dienos Lietuvoje bus kiek gaivesnės. Artimiausiomis dienomis karštis po truputį slūgs, didės lietaus tikimybė.

Vaistininkai pastebi, kad atšilus orams sulaukia daugiau pacientų, kuriuos kamuoja kojų tinimas. Dažniausiai šia problema skundžiasi stovimą darbą dirbančios moterys. Vaistininkė Laima Liaugotienė pataria, kaip padėti sau, kad tinstančios kojos netaptų rimtų ligų priežastimi.

Ketvirtadienį Lietuvoje – alinantis karštis. Sinoptikai tikina, kad tropinės naktys ir kaitra alins dar keliais dienas. Rugpjūčio 19 d. lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas rytų, pietryčių, naktį nestiprus, dieną vidutinis. Žemiausia temperatūra naktį 17–22, aukščiausia dieną 29–34 laipsniai karščio. Rugpjūčio 20 d. lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas rytų, pietryčių, naktį silpnas, dieną vidutinis. Temperatūra naktį 17–22, dieną 26–31 laipsnis karščio.

Kad ir kaip maloniai džiugintų orai, termometrų stulpeliams staigiai šoktelėjus, karštis gali tapti labai pavojingu. Vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad esant karštam orui, net ir pats sveikiausias žmogus gali nukentėti nuo perkaitimo, saulės smūgio, gali ištikti dehidratacija, sutrikti širdies ir kraujagyslių veikla. Visgi sunkiausiai karštas dienas priima vyresnio amžiaus žmonės ir maži vaikai.

Sinoptikai praneša, kad Lietuvoje buvo pagerintas 33 metų senumo karščio rekordas. „Remiantis preliminariais duomenimis, vakar Ventės rage buvo išmatuota net 32,0 °C, o Vilniaus oro uosto meteorologijos stotyje net 32,8 °C oro temperatūra, todėl preliminariai (skaičius dar turės peržiūrėti mūsų specialistai) buvo pagerintas ankstesnis prieš 33 metus užfiksuotas rugpjūčio 17-osios rekordas (31,8 °C, Varėna, 1989-08-17; buvo likus nepilna savaitė iki garsiojo Baltijos kelio). Šiandie...

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras, įvertinęs gautus rugpjūčio mėnesio pirmos pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad keletoje maudyklų buvo nustatyta trumpalaikė tarša. Gauti 104 maudyklų iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens tyrimų rezultatai.

Toks oras tampa iššūkiu ir sveikiems žmonėms

Lietuvoje antrą kartą šiemet registruojamas stichinis reiškinys – kaitra, trečiadienį pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Kaitra visoje šalyje registruojama, kai daugiau nei trečdalyje šalies teritorijos temperatūra tris ir daugiau dienų siekia 30 ar daugiau laipsnių karščio. LHMT duomenimis, kai kuriose stotyse kaitra tęsiasi keturias, penkias dienas. Trečiadienį aukščiausia dienos temperatūra didesnėje šalies dalyje pasieks 30–32 laipsnius.

Tropiniai karščiai iš Lietuvos trauktis neketina. Sinoptikai ir artimiausiomis dienomis žada per trisdešimt karščio, tad sveikatos specialistai ragina pasisaugoti ir neperkaisti. Mat per karščius maždaug trečdaliu padaugėja kviečiančiųjų greitąją pagalbą. Prasta savijauta skundžiasi ne tik širdininkai, bet ir sergantieji inkstų ar psichikos ligomis.  Saulė pašviečia ryškiau, ir sostinės paplūdimiai tuoj ima pildytis poilsiautojais.

Vasarą sportuoti lauke – daug maloniau nei sporto salėje, tad daugelis aktyvia veikla mieliau užsiima gryname ore. Tačiau sportuojantiems lauke, ypač termometro stulpeliui šoktelėjus į viršų, bėgikė Ingrida Voicechovska pataria dažniau atsigaivinti vandeniu, neužmiršti galvos apdangalų, o jei yra galimybė – bėgimo treniruotę perkelti arba į ankstyvą rytą, arba į pavakarę.

Į aukštos oro temperatūros prognozes daugelis žmonių žvelgia su nerimu, tad tvieskiant saulei jie į lauką išeina tik nešini gertuve su vandeniu ar dėvėdami kepurę. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad varginanti kaitra yra kur kas pavojingesnė vaikams nei suaugusiesiems. Anot Panevėžio „MediCA klinika“ vaikų ligų gydytojos Aidos Gurevičienės, vaikams prisitaikyti prie temperatūros pokyčių yra sudėtingiau, todėl jiems kyla didesnė rizika perkaisti, rašoma pranešime spaudai.

Europa ir toliau kepa ir dega. Ispanijos Valensijos regione vakar kilęs gaisras jau išdegino apie pusketvirto tūkstančio hektarų žemės, o Vokietijos Reino upe pradėta riboti laivyba. Kai kur upės gylis nesiekia nė pusės metro. Milžiniškas gaisras prie Valensijos įsiplieskė po to, kai vietovėje plykstelėjo bent keli žaibai. Ugnis čia ėmė plisti labai greitai ir per mažiau nei parą išdegė apie pusketvirto tūkstančio hektarų miškų ir krūmynų.

Didėjant energijos kainoms, sunkumų patiriantys namų ūkiai turėtų būti atsargūs ir per ilgai nelaikyti įjungto ventiliatoriaus. Bet jei jums reikia naudoti ventiliatorių ilgą laiką, pavyzdžiui, naktį, yra būdų sumažinti išlaidas. „The Sun” portalas pasidomėjo, kokias klaidas žmonės padaro dažniausiai, kai naudojasi ventiliatoriumi, kad jų nebedarytumėte ir jūsų sąskaitos nešoktų į viršų dėl karšto oro, rašo thesun.co.uk.

Prancūzijos pareigūnai ketvirtadienį perspėjo, kad šalies pietvakariuose, kur siautė intensyviausi šios savaitės gaisrai, vienas didžiulis gaisras gali dar labiau išplisti. Premjerė Elisabeth Borne turi susitikti su pareigūnais, bandančiais suvaldyti Landiraso gaisrą į pietus nuo Bordo, o 1,1 tūkst. ten dirbančių ugniagesių turi sulaukti naujo pastiprinimo, pranešė Žirondos departamento prefektūra.

Pietvakarių Prancūzijoje gaisras, sunaikinęs tūkstančius hektarų sauso miško, vėl įsiplieskė dėl didelės sausros ir naujausios vasaros karščių bangos, trečiadienį pranešė pareigūnai. „Nuo antradienio popietės per vadinamąjį Landiraso gaisrą išdegė dar 6 tūkst. ha pušyno, todėl teko evakuoti apie 3 800 žmonių“, – sakoma Žirondos regiono pareigūnų pranešime.

Antradienį Lietuvoje orai beveik nesikeitė. Protarpiais kai kur pasirodė lietus, tačiau oro temperatūra liko tokia pati, kaip ir pastarosiomis dienomis. Sinoptikai atskleidžia, kad netrukus tikra vasara sugrįš. Šią naktį vietomis numatomas rūkas. Pūs šiaurinių krypčių vėjas. Paryčiais temperatūra bus apie 8–13 laipsnių šilumos. Įdienojus termometrų stulpeliai vietomis pakils iki 25 laipsnių. Vakarinėje šalies dalyje bus debesuota.

Į Lietuvą atkeliavo karščiai – termometro stulpelis perkopė 30 laipsnių karščio temperatūrą. Karštos ne tik dienos, bet ir naktys, o kad būtų lengviau užmigti, pasinaudokite paprasta gudrybe. Daugelis nakčiai įsijungia ventiliatorių, tačiau kylant kainoms, tai nėra pats ekonomiškiausias variantas. Vis dėlto, galimai namuose jau turite daiktą, kuris gali padėti atsivėsinti ir jis, greičiausiai, padėtas toli – tai guminė šildyklė, rašo mirror.co.uk.

Europą ir pasaulį ir toliau svilina didesnis nei 40-ies laipsnių karštis, tad ugniagesiams gelbėtojams tenka nenuilstamai gesinti gaisrus. Vis tik pasitaiko ir tyčia sukeltų gaisrų – būtent tokią priežastį svarsto vieną Čekijos nacionalinių parkų gesinantys ugniagesiai. O Jungtinėje Karalystėje karštis atskleidė vienoje grafystėje stūksančio dvaro paslaptį – jo sode slypi 300 metų nematyti žolės ornamentai.

Jau savaitę viename pagrindinių Graikijos parkų siaučiantis gaisras akivaizdžiai pademonstravo šalies aplinkos politikos ydas, ketvirtadienį pareiškė Pasaulio gamtos fondo (WWF) vietos skyrius. „Gaisras parodo virtinę [Graikijos] gaisrų prevencijos sistemos ydų“, – reporteriams sakė WWF Graikijos skyriaus aplinkosaugos programų vadovė Panagiota Marangu. Praėjusį ketvirtadienį kilęs gaisras Dadijos nacionaliniame parke Graikijos šiaurės rytuose, kaip manoma, jau išdegino 3,4 tūkst.

Kol lietuviai džiaugiasi gaiviu vasaros lietučiu, Misūrio valstijos gyventojai išgyveno tikrų tikriausią gamtos stichiją – per parą iškrito rekordinis kiekis kritulių. Kilo ir milžiniški potvyniai, kurie nusinešė vieno žmogaus gyvybę. Arizonos valstijos gyventojai kenčia nuo kaitros – ypatingai sunku benamiams, kurių nuo šilumos smūgio ten kasmet miršta šimtai.

Nors vasara daugeliui yra laukiamiausias sezonas, kai kuriems žmonėms – tai ne itin geras laikas, susijęs su sveikatos pablogėjimu. Karščio bangos – viena pagrindinių priežasčių, darančių neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) sergančių asmenų sveikatai. Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriaus kardiologė Julija Jurgaitytė pasakoja, ką daryti, kad vasarą sveikatos būklė išliktų stabili, ir koks pacientų elgesys gali uždegti raudoną šviesoforo signalą.

Profesinės sąjungos pirmadienį paragino Europos Komisiją nustatyti oro temperatūros ribą lauke dirbantiems darbuotojams, trims žmonėms Madride mirus darbo metu per praėjusios savaitės karščio bangą. Nors kelios Europos Sąjungos šalys narės įstatymais riboja darbo valandas itin didelių karščių metu, jų nustatyta temperatūros riba nėra vienoda, o daug narių nacionaliniu mastu išvis nereguliuoja šio klausimo. Kaip parodė agentūros „Eurofound“ apklausa, 23 proc.

Kinijos miestuose pirmadienį buvo paskelbtas pavojus dėl karščio, dešimtys milijonų žmonių įspėti likti namuose, o rekordinės oro temperatūros apsunkino energijos tiekimą. Pastaraisiais mėnesiais įvairūs pasaulio regionai nukentėjo nuo didžiulių karščio bangų, kurios pareikalavo ir gyvybių. Vakarų Europą karščiai vargino anksčiau šį mėnesį, o Indiją – pavasarį. Mokslininkai teigia, kad ekstremalių orų reiškinių dažnėja dėl klimato kaitos, o ilgainiui jie greičiausiai taps dar intensyvesni.

Ispanija ir toliau kovoja su gaisrais, kilusiais dėl didelių karščių. Tiesa, nors vieni gyventojai turi evakuotis iš pavojingų gyvenviečių, kiti jau gali grįžti į namus. Tačiau, deja, dažnai sugrįžę randa tik išdegusias gyvenvietes. O štai Meksikoje dėl sausrų ima trūkti vandens, tad valdžia pradeda jį riboti ir dalinti tik tam skirtuose punktuose, į kuriuos gyventojai skuba su kibirais rankose.