2022-ųjų vasara buvo karščiausia per visą registruotą Europos istoriją. Žemynas patyrė alinančius karščius ir didžiausią per šimtmečius sausrą, nes dėl klimato kaitos karščiai vis ilgėja ir stiprėja.
Dėl to susidarė palankios sąlygos miškams labai greitai užsiliepsnoti, o tai padidino viską niokojančių ir kartais mirtinai pavojingų gaisrų riziką.
„Vasarą Europą užklupusių karščio bangų trukmė ir intensyvumas, taip pat bendras sausringas klimatas žemyne 2022-aisiais prisidėjo prie rekordinio miškų gaisrų aktyvumo“, – teigė Koperniko atmosferos stebėjimo tarnyba (CAMS).
Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (EFFIS) duomenys rodo, kad nuo metų pradžios iki lapkričio vidurio 27 Europos Sąjungos šalyse iš viso išdegė daugiau kaip 785 tūkst. hektarų.
Tai daugiau nei dukart didesnis plotas lyginant su 2006-2021 metų laikotarpiu, kuomet išdegė 317 tūkst. hektarų.
CAMS teigia, kad šis rezultatas sutampa su jos duomenimis, pagal kuriuos nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 dienos ES ir Jungtinėje Karalystėje iš viso buvo išmesta 6,4 megatonų anglies dioksido – daugiausiai per šiuos mėnesius nuo pat 2007-ųjų vasaros.
Nors pasaulinė tendencija yra tokia, kad dėl atogrąžų regionuose mažėjančio savanų gaisrų skaičiaus išmetamų teršalų kiekis mažėja, kai kuriose pasaulio dalyse jis vis tik didėja, teigė CAMS.
„Mes taip pat toliau nustatome ir stebime gerokai padidėjusią gaisrų emisiją įvairiose pasaulio dalyse, kur dėl karštesnių ir sausesnių sąlygų padidėja augmenijos degumas“, – sakė CAMS vyresnysis mokslininkas Markas Parringtonas (Markas Paringtonas).
Ispanijoje ir Prancūzijoje siautėję didžiuliai gaisrai lėmė, kad birželio–rugpjūčio mėnesiais šiose šalyse buvo išmestas didžiausias anglies dioksido kiekis nuo 2023-ųjų, kai palydovai pradėjo rinkti duomenis.
„Tai turėjo didelę įtaką regiono oro kokybei“, – sakė CAMS.
EFFIS teigė, kad 2022-aisiais Europoje greičiausiai bus užfiksuotas didžiausias gaisrų skaičius nuo 2006-ųjų.
„Laukiniai gaisrai, siautėjantys iš vakarų į rytus, šiaurės, vidurio ir pietų Europos šalyse, yra aiškus klimato kaitos poveikio įrodymas“, – teigiama lapkričio mėnesį paskelbtoje ataskaitoje apie 2021 metų gaisrus. Joje taip pat pateikiama išsami informacija apie 2022-aisiais išdegusį plotą.
EFFIS sakė, kad žmonijai teks pasiruošti „gyventi su miškų gaisrais, nes dėl klimato kaitos jie tampa dažnesni ir intensyvesni“.
Rugsėjo mėnesį Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO) pareiškė, kad taršos ir klimato kaitos sąveika per ateinantį šimtmetį paveiks šimtus milijonų žmonių, ir paragino imtis veiksmų žalai sumažinti.
