Kai lauke karšta, didžiausias pavojus sveikatai tyko sergantiems lėtinėmis ligomis (diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, onkologiniai susirgimai ir kt.), taip pat senyviems žmonėms, vaikams ir nėščiosiomis. Visi turėtų suklusti, jei tarp savo artimųjų turi asmenų, patenkančių į šias grupes ir žinoti, kaip pasirūpinti jų sveikata, rašoma pranešime spaudai.
Venkite saulės ir gaivinkitės
Jei turite galimybių, kai karšta, į lauką geriau neikite, venkite tiesioginių saulės spindulių. „Jei neturite pasirinkimo ir lauke būti reikia, nepamirškite galvos apdangalo bei kremo nuo saulės, vilkėkite šviesiais, lengvais rūbais. Jei reikia dirbti lauke, kiek įmanoma dažniau darykite pertraukas, pasislėpkite pavėsyje ar vėsioje patalpoje, būtinai gausiai atsigerkite“, – pataria „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė.
Senyviems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, vaikams, nėščiosioms, geriau likti namuose ir saugiai gaivintis. Dažnai vėsinamės oro kondicionieriumi, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad dideli temperatūrų pokyčiai gali sukelti sveikatos problemų – peršalimą, gerklės, kaklo, ausų, nugaros skausmą, užkimimą, dantų uždegimą, kvėpavimo takų pažeidimus, net susirgimą plaučių uždegimu.
„Temperatūros svyravimas tarp lauko ir vidaus patalpų negali skirtis daugiau kaip 4–6 laipsniai. Žemiausios temperatūros ribos neskubėkite nustatyti, ją reikėtų mažinti nuosekliai, – akcentuoja vaistininkė ir priduria, jei vėsinatės ventiliatoriumi, nenukreipkite jo tiesiai į save ar artimuosius.
Pasirūpinkite skysčiais ir mineralais
Kai lauke karšta, intensyviai prakaituojame, taip iš organizmo pašaliname daug skysčių, o taip pat ir mūsų gerai sveikatai būtinų mineralų. Jei įprastai per dieną išgeriate 2–3 litrus vandens, tai karštomis dienomis, kai gausiau prakaituojate ar dirbate fizinį darbą, suvartojamų skysčių kiekį, atsižvelgiant į situaciją, žmogaus sudėjimą ir sveikatą, reikėtų padidinti net ir 2 kartus. Šiomis dienomis būtina ne tik daugiau gerti vandens, tačiau ir užtikrinti kalcio, magnio ir kalio pakankamą kiekį mityboje.
„Niekas nenori blogai jaustis, tad atėjus karščiams svarbu atsižvelgti į pasikeitusias aplinkybes ir savo organizmą aprūpinti skysčiais bei mineralinėmis medžiagomis. Taip pat reikėtų vengti alkoholio bei kavos, valgyti daug šviežių vaisių, uogų ir daržovių. Jei jaučiate tam tikrus kūno siunčiamus signalus apie magnio, kalio ar kalcio trūkumą, svarbu prireikus vartoti maisto papildus“, – sako vaistininkė J. Jankauskienė.
Magnis reikalingas gerai nervų, širdies, plaučių ir raumenų sistemos veiklai palaikyti. Senstant ar sergant lėtinėmis ligomis, magnio pasisavinimas mažėja. Kalis būtinas organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti, normaliai nervų sistemos ir širdies raumenų veiklai. Kalcis svarbus gerai kaulų ir dantų sveikatai, gerai širdies ir nervų sistemos veiklai.
Kai labai karšta, specialistai pataria vengti fizinio krūvio. Jei sportuojate ir gausiai prakaituojate, skysčių ir gaunamų mineralų kiekį, atsižvelgiant į situaciją, reikėtų dar padidinti.
Ką daryti, jei perkaitote?
Jei pajutote, kad perkaitote (galvos skausmas, svaigulys), skubėkite atsigaivinti, tačiau darykite tai atsargiai ir atsakingai. „Mažais gurkšneliais gerkite vandenį, siekite, kad jus supanti oro temperatūra po truputį mažėtų, tačiau nepersistenkite. Rinkitės sveikos alternatyvos ledus ir jais naudingai bei efektyviai gaivinkitės, – pataria vaistininkė. – Jei savijauta negerėja ir simptomų daugėja – pykina, vemiate, silpna, padidėjęs kraujo spaudimas, skubiai kreipkitės į medikus.“
Jei artimasis, sergantis lėtinėmis ligomis ar senyvo amžiaus, pasidarė vangus, mieguistas, pasirūpinkite jo atvėsinimu bei reikiamu skysčių balansu. Jei būklė sparčiai negerėja, pasireiškė iki šiol nebūdingi simptomai (karščiavimas, vėmimas, dažnas pulsas) skubiai kreipkitės į medikus.
