kariuomenė

Situacija Ukrainoje išlieka įtempta. Nors NATO valstybės, Ukraina ir Rusija bando ieškoti kompromisų, Lietuvoje vis dažniau girdimos kalbos apie galimo karo grėsmę. Žmonės jau svarsto galimybę kaupti maisto atsargas, pinigus. Į tai sureagavo ir Lietuvos kariuomenė. Savo „Facebook“ paskyroje Lietuvos kariuomenė pasidalijo įrašu, kuriame siekiama paaiškinti, kad panikuoti ar imtis kraštutinių priemonių – neverta. „Žmonės, stop.

Rusijos kariškiai antradienį pranešė šalies pietuose netoli Ukrainos ir aneksuotame Kryme pradėję pratybas ir nurodė, kad jose dalyvauja apie 6 tūkst. karių ir mažiausiai 60 naikintuvų. Rusijos naujienų agentūros citavo Pietinės karinės apygardos informaciją, kad šios pratybos yra kovinio pasirengimo patikrinimas. Pratybos surengtos tarp Maskvos ir Vakarų tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos ir nuo jos atplėšto Krymo.

Auga visuomenės pasitikėjimas kariuomene, kario profesija, palankiau vertinama ir narystė NATO, rodo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. „Didžioji dauguma šalies gyventojų pasitiki Lietuvos kariuomene ir turi teigiamą nuomonę apie kario profesiją, o toks tvirtas visuomenės mandatas yra labai svarbus.

Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad karo Ukrainoje tikimybė yra didelė.  Valdemaras Rupšys taip pat pabrėžė, kad ginklų perdavimo Ukrainai procesas dar tęsiasi –  Lietuva dar tariasi su Jungtinėmis Valstijomis.  „Aišku, karo tikimybė Ukrainoje yra didelė ir dabar eskaluojama padėtis daugiausia susijusi su ja, bet arčiau Lietuvos sienų taip pat yra Rusijos ir Baltarusijos ženklų arba veiksmų, kurie kelia daugiau nei susirūpinimą.

Burkina Faso kariai per valstybinę televiziją pirmadienį pareiškė, kad perėmė šios Vakarų Afrikos šalies valdžią ir paleido jos vyriausybę bei parlamentą. Jie taip pat sakė uždarę šalies sienas ir pažadėjo „grąžinti konstitucinę tvarką“ per „protingą laiką“. Anksčiau pirmadienį Burkina Faso prezidento Rocho Marco Christiano Kabore partija „Žmonių judėjimas už pažangą“ pareiškė, kad jį bandyta nužudyti, bet jis išgyveno.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) inicijuoja viešas diskusijas dėl visuotinio šaukimo. „Šią savaitę Krašto apsaugos ministerija rengs pristatymą ir diskusiją per socialinius tinklus, bus diskutuojama dėl to. Tai yra klausimas, kuris nuolat keliamas ir demografinė situacija apie tai verčia kalbėti“, – žurnalistams pirmadienį Vilniuje sakė A. Anušauskas.

Lietuva Ukrainos specialiosioms karinėms pajėgoms planuoja perduoti nešiojamų termovizorių. Krašto apsaugos ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte numatyta Ukrainos kariuomenei neatlygintinai perduoti 24 termovizualinius įrenginius, šiuo metu juos turi Lietuvos kariuomenė.    Jų likutinė vertė – per 342 tūkst. eurų.

JAV valstybės departamentas leido Lietuvai, Latvijai ir Estijai siųsti Ukrainai amerikiečių gamybos raketų ir kitų ginklų, remdamasi trimis apie šį sprendimą informuotais šaltiniais pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas BNS ketvirtadienį šios žinios nepatvirtino, tačiau pripažino, kad planuojama Ukrainai siųsti ginklų. „Nieko netvirtinu ir nieko nepatvirtinu“, – sakė jis. „Pradėsime procesą dėl ginkluotės perdavimo.

Kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pirmąkart išbandytos pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ prieštankinės sistemos „Spike“ raketos. Kaip antradienį pranešė kariuomenė, Izraelio gamybos ginklų sistema išmėginta sausio 14-18 dienomis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kovinio šaudymo pratybų metu, prieš tankus imituojančius taikinius.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos 31-ąsias metines pasitinka su nauja ginkluote ir technika, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime spaudai. Sausio 17 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minės 31-ąsias pajėgų įkūrimo metines. 12 val. Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo įvyks iškilminga rikiuotė, kurioje kariai savanoriai šiais metais stovės su moderniais ginklais, ant kurių sumontuota nauja optika, bei naujomis transporto priemonėmis.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys sako, kad karo grėsmė Europoje yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Taip jis kalbėjo Vakarų šalims baiminantis dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Maskva prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkusi iki 100 tūkst. karių. „Žiūrint iš karinės perspektyvos arba kario akimis, turbūt, dabar grėsmė Europai dėl karo yra pati aukščiausia po 1945 metų.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys trečiadienį nuotoliniu būdu dalyvauja NATO karinio komiteto konferencijoje, skirtoje aptarti įtampai prie Ukrainos sienos, kur Rusija sutelkė tūkstančius karių. Dvi dienas truksiančios konferencijos metu 30 NATO šalių kariuomenių vadai, vadovaujant komiteto pirmininkui admirolui Robui Baueriui, aptars saugumo situaciją ir Aljansui svarbius strateginius klausimus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Dezinformacijos srautas pernai gruodį Lietuvos informacinėje erdvėje kryptingai augo, antradienį skelbia Lietuvos kariuomenė. Jos Strateginės komunikacijos departamento analitikai gruodžio 1-31 dienomis identifikavo 507 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų – 20 daugiau nei lapkritį. Anot kariuomenės, itin išaugo gynybos ir saugumo temų eskalacija.

Įtempta padėtis Ukrainos pasienyje verčia Lietuvą sparčiau stiprinti savo kariuomenę. Valstybės gynimo taryba nusprendė anksčiau, nei planuota, įsigyti salvines raketų ugnies sistemas. Negana to, nuo kitų metų Lietuvoje daugės šauktinių. Krašto apsaugos ministerija šauks 4400 jaunuolių, tai 600-ais daugiau nei šiemet. Salvinė raktų ugnies sistema Lietuvoje turėjo atsirasti 2028-aisiais.

Visuotinis šaukimas į kariuomenę, jaunuoliams vos baigus mokyklą, galėtų atsirasti 2027 arba 2029 metais, jis atsieitų šimtus milijonų eurų, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atliktoje Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studijoje. Dokumente, kurį matė BNS, teigiama, kad pasiruošimas visuotiniam šaukimui priklausytų nuo to, kas būtų šaukiami į kariuomenę.

Šveicarijos kariuomenė uždraudė jos nariams tarnybos metu naudotis susirašinėjimo platforma „WhatsApp“, ketvirtadienį patvirtino kariuomenės atstovas spaudai. Vietoj to pasiūlyta naudoti Šveicarijos susirašinėjimo paslaugą, kuri laikoma saugesne duomenų apsaugos požiūriu. Draudimas taip pat taikomas kitų platformų, tokių kaip „Signal“ ir „Telegram“, naudojimui karių privačiuose telefonuose tarnybos ir operacijų metu. Gruodžio pabaigoje vadai ir štabų viršininkai gavo el.

Ketvirtadienį, sausio 6 d., sudaryti 2022 m. karo prievolininkų sąrašai. Jie skelbiami interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos karo prievolininko pavardės yra nurodytas tikslus terminas iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu.

Sudaryti šauktinių sąrašai – juose 54 tūkstančiai pavardžių. Tiesa, privalomąją karo tarnybą realiai turės atlikti tik maždaug 4 tūkstančiai. Pasitikrinti, ar jų pavardės yra šauktinių sąrašuose jaunuoliai galės jau šią savaitę.  Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus paleidžia sistemą, kuri atsitiktiniu būdu sudaro šauktinių sąrašą 2022 metams.

Antradienio rytą pareigūnus ant kojų sukėlęs pranešimas apie galbūt Rinktinės gatvėje, netoli Vilniaus rajono savivaldybės pastato, rastą karo laikų sprogmenį nepasitvirtino. Atliekant kasinėjimo darbus, policija gavo pranešimą, kad rastas daiktas, panašus į aviacinę bombą, iškviesti kariuomenės išminuotojai, 8.32 val. toje vietoje įvestas planas „Skydas“.  Po valandos šis planas atšauktas.

Sausio 3 d. pavakarę Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos narai-išminuotojai, vykdydami rekonstruojamos Klaipėdos uosto krantinės povandeninės dalies žvalgybos užduotį, 4 metrų gylyje aptiko du II-ojo pasaulinio karo laikų 105 mm artilerijos sviedinius ir artilerinio sviedinio sprogdiklį. Buvo aktyvuotas planas „Skydas“, ištrauktų sprogmenų laikiną saugojimą vietoje perėmė policijos pareigūnai.

Praėjusių metų pabaigoje įtariant nusižudžius du šauktinius, tiek kariuomenė, tiek ekspertai sako, kad tai atspindi bendras tendencijas šalyje, o kariuomenės didesnės rizikos erdve bent jau kol kas laikyti nereikėtų. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba šalyje sugrąžinta 2015-aisiais, per šį laiką fiksuoti penki jaunuolių savižudybės atvejai, tačiau du iš jų įvyko pernai spalio pradžioje ir lapkričio pabaigoje.

Rusijos vakaruose ateinančiais metais bus surengtos dviejų armijų štabų pratybos ir operatyvinės Baltijos laivyno grupės pratybos, pranešė Vakarų karinės apygardos pajėgų vadas Aleksandras Žuravliovas. „Kovinės ir operatyvinės parengties viršūnė 2022 metais bus dvišalės štabų pratybos dalyvaujant dviem apygardos junginiams ir operatyvinės pratybos su Baltijos laivyno pajėgų grupe“, – interviu laikraščiui „Krasnaja zvezda“ sakė A. Žuravliovas.

Rusijos kariuomenė į Ukrainą gali įsiveržti bet kada – taip tvirtina akylai Kremliaus veiksmus stebintys specialistai. O Lietuvoje pastaruoju metu pagausėjo užsienio politikų vizitų, visi jie – apie įtemptą saugumo situaciją mūsų regione. Ar tai reiškia, kad ir Lietuvos kariuomenė telkia pajėgumus gynybai? Krašto apsaugos ministras neslepia, kad mūsų šalies ir sąjungininkų karių parengtis yra padidinta.

Į Lietuvą prieš Kalėdas atgabenta 830 optinių taikiklių Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Modernizuodami Lietuvos kariuomenę, pagrindinį dėmesį skiriame kariui, o siekdami užtikrinti jo užduočių įvykdymą, norime jį tinkamai aprūpinti ir modernia ginkluote. Optiniai taikikliai – dar vienas žingsnis šio tikslo link“, – sako krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.

Lietuvos kariuomenę papildė nauji sunkvežimiai ir mikroautobusai, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Lietuvos kariuomenei šią savaitę perduoti Vokietijos gamintojo „Daimler AG“ specialiosios paskirties „Arocs“ sunkvežimiai ir pristatyta paskutinė partija padidinto pravažumo multifunkcinių mikroautobusų „Peugeot Dangel Expert“. Bendra įsigijimų sutarčių vertė – apie 16 mln. eurų. Iš viso už šią sumą įsigyti 25 sunkvežimiai ir 127 mikroautobusai.

Lapkritį fiksuota išaugusi dezinformacija, suaktyvėjusi neigiama Kinijos komunikacija, antradienį skelbia Lietuvos kariuomenė. Jos teigimu, Strateginės komunikacijos departamento analitikai praėjusį mėnesį identifikavo 487 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų. Anot kariuomenės, tai – ženkliai daugiau, nei rugsėjo ir spalio mėnesiais, per kuriuos užfiksuota atitinkamai – 405 ir 430 atvejų.

NATO įdėmiai stebi situaciją rytiniame regione ir pasaulyje, teigia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, antradienį dalyvavęs Nyderlanduose ir nuotoliniu būdu vykusioje neeilinėje NATO karinio komiteto konferencijoje. „Buvo pristatytas bendras saugumo supratimas arba paveikslas. Situaciją matome vienodai – tiek Europoje, tiek plačiau“, – BNS telefonu iš NATO vadavietės Briunsiume sakė V. Rupšys.

Politinę karjerą baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį buvo pastebimai sujaudinta jai surengtos atsisveikinimo ceremonijos, per kurią nuskambėjo „pankų krikštamote“ vadinamos atlikėjos Ninos Hagen daina ir karių eitynėmis su deglais. Ceremonija buvo surengta likus vos kelioms dienoms iki A. Merkel, prie Vokietijos vyriausybės vairo stovėjusios 16 metų, darbo kanclerės poste pabaigos.

Lapkričio 30 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija.

Lietuvos kariuomenė mini 103-iąsias atkūrimo metines. Dalis karių šią sukaktį pasitinka šalies pasienyje, saugodami mūsų sieną su Baltarusija nuo nelegalų. Kariuomenės vadas sako, kad šiais laikais riba tarp karo ir taikos trinasi – kariams Lietuvos žmones tenka saugoti ne tik ginklu, bet ir iki šiol neįprastomis taktikomis. Dėl Aleksandro Lukašenkos atakos kariuomenė skubiai vykdo ir milijoninį technikos pirkimą.

Antradienį, lapkričio 23-ąją – Lietuvos kariuomenės diena. Šia proga savo sveikinimą perdavė ir pati premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies karius Lietuvos kariuomenės dienos proga ir linki išsaugoti vienybę ir stiprybę. „Šiandien mes galime didžiuotis savo kariais, kurie atitinka aukštus NATO valstybėms keliamus standartus, yra labai vertinami tarptautinėse misijose ir kuriais pasitiki Lietuvos visuomenė.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį lankėsi Druskininkuose, kur yra dislokuota kariuomenė, pasirengusi padėti pasieniečiams kontroliuoti padėti pasienyje su Baltarusija. Maždaug trys šimtai karių įsikūrė privačioje žmonių teritorijoje, nes, anot kariuomenės vado, Druskininkų kurorto savivaldybė atsisakė padėti kariams ir suteikti savo teritoriją. Druskininkų meras tai vadina nesusikalbėjimu, esą į juos net nebuvo kreiptąsi.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba SVR pirmadienį atmetė Vakarų įtarimus, kad Maskva planuoja invaziją į Ukrainą. „Amerikiečiai piešia bauginamą rusų tankų ordų, pradėsiančių traiškyti Ukrainos miestus, paveikslą ir sako turintys „patikimos informacijos“ apie tokius rusų ketinimus“, – sakoma SVR pareiškime Rusijos naujienų agentūroms. Tokie kaltinimai yra „absoliučiai neteisingi“, teigiama pareiškime.

Nuo vidurnakčio pasienyje su Baltarusija įvedus nepaprastąją padėtį, gyvenvietėse, kaimuose pradėjo veikti patikros postai. Pasieniečiai ir kariai tikrina žmonės ir automobilius, ar nėra vežami nelegalai. Į pasienį išsiųstos ir gausios kariuomenės pajėgos. Ginkluotiems kariams suteikta daugiau galių nei įprastai. Jie gali sulaikyti, o nepaklusus – panaudoti ginklą. Į Lazdijų rajoną, Kapčiamiestį šiandien atvažiavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Tauragėje į pusmečio trukmės misiją Irake išlydėti Lietuvos kariai. Tolimoje ir pavojingoje šalyje jie saugos NATO partnerius, kurie apmoko irakiečius kautis su savo šalies priešais bei teroristais. Išlydėti mūsų karius susirinkę jų artimieji sunkiai tvardė emocijas. Į misiją Irake išlydimi 34 Lietuvos kariai. Visi jie tarnauja Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione šalia Tauragės.

Lapkričio 8 d. reaguojant į situaciją šalies pasienyje pakeltas Vidaus reikalų ministerijos institucijoms pasirengusių padėti Lietuvos kariuomenės padalinių budrumo lygis – sutrumpintas reakcijos laikas, per kurį papildomos karių pajėgos (be tų, kurios jau ir taip remia VRM padalinius) atvyktų į pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Dalis karių taip pat perkelta į kitas dislokacijos vietas, iš kurių greičiau galėtų pasiekti galimas neteisėtų sienos kirtimų vietas.

Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų batalionas tęsia kovą su bepiločiais orlaiviais. Naujam įrangos komplektui numatoma išleisti iki 40 tūkst. eurų (su PVM).  Kariuomenė išsamiau nekomentavo būsimo pirkinio detalių motyvuodama noru apsaugoti techniką nuo kontrpriemonių. Pasak jos, kovos su dronais pajėgumus ji vysto jau ne pirmus metus.  „Pagrindinė priežastis – bepiločių skraidyklių išpopuliarėjimas, prieinamumas bet kuriam žmogui ir iš to kylančios rizikos.

Naujos komercinės palydovinės nuotraukos, darytos pirmadienį, patvirtina naujausius pranešimus, kad Rusija pasienyje su Ukraina vėl telkia karius ir karinę techniką. Paskutinis toks karinių pajėgų sutelkimas buvo užfiksuotas šį pavasarį. Naujose „Maxar Technologies“ nuotraukose, kurias peržiūrėjo ir „Politico“, matyti šarvuotų vienetų, tankų, savaeigės artilerijos ir karių sutelkimas netoli Rusijos Jelnios miesto, esančio prie Baltarusijos sienos.

NATO planuoja kurti ir ginkluotėje naudoti saulės energiją naudojančias baterijas. Tai ne tik turėtų sumažinti žalą gamtai ir kariuomenės išlaikymo kaštus, tačiau ir paverstų karinę techniką ne tokią priklausomą nuo atsargų papildymo, kas ypač aktualu sunkiai prieinamuose „karštuosiuose taškuose“. Dar šių metų pradžioje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas karinių inovacijų forume pareiškė, kad jau iki 2030-ųjų aljansas gali sukurti „ekologiškus“ laivus, lėktuvus ir tankus, varomus saulės energija...

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija kariuomenės įgaliojimus pasienyje su Baltarusija siūlo pratęsti dar trims mėnesiams, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Vidaus reikalų ministrė, komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė teigė, kad situacija pasienyje nesikeičia ir išlieka sudėtinga. „Vidaus reikalų sistemos pareigūnai nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios saugo ir gina Lietuvos sieną nuo migrantų antplūdžio, kurį organizuoja nedemokratinis Baltarusijos režimas.

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis antradienį pristatė planus dėl krašto gynybos įstatymo projekto, parengto siekiant „radikaliai stiprinti“ migracijos spaudimą iš Baltarusijos patiriančios šalies kariuomenę. Vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis, neabejotinai įtakingiausias Lenkijos politikas, sakė, kad tokio įstatymo reikia prastėjant tarptautinei situacijai, taip pat dėl Lenkijos geopolitinės padėties.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tęsiantis neteisėtos migracijos antplūdžiui šalies kariai ir toliau padės užtikrinti apsaugą pasienyje su Baltarusija. „Kariuomenė, kai pradėjo liepos mėnesio pradžioje teikti paramą, taip tebeteikia ją ir tęs toliau paramos teikimą. Kadangi sutartas laikotarpis baigiasi šį mėnesį, tai bus pratęsta dar keliems mėnesiams tol, kol galios ekstremali situacija, kol situacija iš esmės nepasikeis“, – antradienį LRT sakė A. Anušauskas.

Lenkija iki 10 tūkst. padidins karių, dislokuotų siekiant padėti pasieniečiams stabdyti iš Baltarusijos plūstančių migrantų srautą, skaičių, pirmadienį pranešė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. Šis pranešimas nuskambėjo po virtinės incidentų pasienyje, per kuriuos didelės grupės migrantų bandė nutraukti pjaunančios vielos užtvarą, kurią neseniai pastatė lenkų pajėgos. „Karių, kurie padės pasieniečiams, skaičių padidiname 2,5 tūkstančio. Greitai maždaug 10 tūkst.

Etiopijos kariuomenė sekmadienį surengė aviacijos smūgį vienam sukilėlių objektui Tigrėjaus vakaruose, sakė vyriausybės atstovė. Tai septintas antskrydis regione per savaitę.

Neseniai išlydėję nelegalius migrantus, Rūdninkų miestelio gyventojai po keletos metų sulauks naujų kaimynų – karių. Nuspręsta, kad būtent toje vietoje atsiras naujas kariuomenės poligonas. Entuziastingai žinios kol kas nepriima nei rajono meras, nei dalis gyventojų. Jau po keletos metų tokie pabūklų gausmai skambės pietryčių Lietuvoje – greta Rūdninkų. Šiemet dėl ten atkeltų nelegalių migrantų išgarsėjęs miestelis sulaukė ir kariuomenės dėmesio.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad naujasis kariuomenės poligonas netoli Rūdninkų išspręstų visus kariuomenės klausimus, mat šiuo metu Lietuvoje trūksta vietų taktinėms lauko pratyboms. Valstybės gynimo taryba pirmadienį nusprendė, kad naujasis kariuomenės poligonas turėtų būti steigiamas netoli Rūdninkų kaimo Šalčininkų rajone, dabartinėje Viešojo saugumo tarnybos treniruočių vietoje. „Ten tikrai yra mišri teritorija. Ten yra atvirų vietovių.

Valstybės gynimo taryba pirmadienį patvirtino, kad Lietuva siųs karių į Prancūzijos vadovaujamą operaciją Malyje. „Mes atsižvelgėme į Prancūzijos poreikį ir prašymus, ši operacija yra mandatuojama“, – per spaudos konferenciją po tarybos posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Indėlis į ją priklausys nuo situacijos regione ir konkrečiai Malyje, ir nuo Prancūzijos bei sąjungininkų įsitraukimo į šią misiją ateityje“, – pridūrė jis.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį nusprendė, kad naujasis kariuomenės poligonas turėtų būti steigiamas netoli Rūdninkų kaimo Šalčininkų rajone, dabartinėje Viešojo saugumo tarnybos treniruočių vietoje. „Naujo karinio poligono steigimas, buvo keletas teritorijų vertinta, vertintos ir teritorijos kituose rajonuose, bet šiuo atveju buvo pasirinktas Rūdninkų poligono atkūrimas ir vystymas“, – per spaudos konferenciją po VGT posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvos kariuomenė privalo nutraukti priešmininio laivo „Skalvis“ bei paieškos ir gelbėjimo laivo „Šakiai“ remonto konkursą – jo sąlygas teismas pripažino neteisėtomis. Lietuvos apeliacinis teismas spalio 14 dieną patenkino koncerno „Achemos grupė“ bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) skundą ir panaikino kariuomenės balandį priimtą sprendimą konkurso laimėtoju paskelbti Lietuvos įmonės „Promar“ ir Latvijos LZK konsorciumą.