Salvinė raktų ugnies sistema Lietuvoje turėjo atsirasti 2028-aisiais. Universali raketų paleidimo sistema per trumpą laiką 350-ies kilometrų atstumu gali padaryti daug žalos priešo artilerijai, oro gynybos sistemoms, kitiems taikiniams. Vienos sistemos kaina gali siekti dešimtis milijonų eurų.
Šiandien Prezidentūroje posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba nusprendė paspartinti šių sistemų įsigijimą iki 2026-ųjų.
„Pritarta ankstinti turėtus planus ir kartu su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis įsigyti salvinių raketų sistemas. Oro gynybos sprendimai yra vienas iš Lietuvos prioritetų. Ši sistema ryškiai sustiprins Lietuvos gynybinę galią“, – teigia prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius.
„Norėtume, kad gaunami pinigai būtų pilnai išnaudojami mūsų pajėgų stiprinimui. Galime turėti pinigų, o Lietuva jų turi, tačiau atkreipsiu dėmesį, tai, ką mes norime įsigyti, ką mes norime turėti kariuomenėje ir įtraukti į realius kariuomenės pajėgumus, nėra visada taip greitai, kaip mes norime, pagaminama“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Lietuva sparčiau, nei planuota, plečia savo kariuomenės galimybės dėl įtemptos situacijos Ukrainoje.
„Svarbiausias tikslas šiandien dienai: neleisti atgrasyti nuo blogiausio scenarijaus. Visame šitame fone matome augančias grėsmes, įtampas. Matome Rusijos kariuomenės tolimesnį telkimą prie Ukrainos sienų“, – tikina D. Kuliešius.
Krašto apsaugos ministerija perka ne tik salvines raketų ugnies sistemas, bet ir nuo kitų metų didina šauktinių skaičių: nuo 3800-ių iki 4400 jaunuolių.
„Bus didinamas šauktinių skaičius, civilinių darbuotojų ir kariūnų karo akademijoje skaičius“, – kalba A. Anušauskas.
„Situacija bloga Ukrainos pasienyje, bet tai yra galimybė Lietuvai atgrasymo principą, kuris yra labai veiksmingas Rusijos atžvilgiu, tik sustiprinti. Geriausias būdas išvengti potencialaus konflikto, didesnio konflikto tarp NATO ir Rusijos, yra sustiprinti atgrasymą mūsų regione“, – komentuoja Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Lietuva ne tik ruošiasi pati, bet ir Ukrainai siunčia materialinę pagalbą, kurios dalį sudaro ginklai.
„Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, remia Ukrainą, norinčią apginti savo suverenumą, savo valstybę nuo bet kokios agresijos. Ta materialinė parama tai ir letalinė ir neletalinė, humanitarinė parama. Pavyzdžiui, Ukrainos karių gydymo reabilitacijos tęsimas Lietuvoje. Šiuo metu mes esame numatę parduoti termo vizualinius stebėjimo įrenginius“, – kalba A. Anušauskas.
Dėl paaštrėjusių santykių su Kinija Seimo valdantieji ir opozicija nuolat ginčijasi, klausimai susiję su Ukraina sprendžiami ypač vieningai.
„Ir mūsų Vyriausybė tą darė, ir dabartinė Vyriausybė. Visokeriopa parama Ukrainai nuo politinės iki labai realios gynybos srityje ir tą reikia tęsti. Visos politinės partijos dėl Ukrainos požiūrio išsiskyrimo nėra“, – teigia nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis.
„Reikia demonstruoti lyderystę ir rodyti, kad Ukraina ginasi ne tik pati, ji iš esmės gina ir tą patį NATO aljansą, nes yra užkarda tiesioginė tolimesniam Rusijos judėjimui“, – aiškina L. Kojala.
Anot krašto apsaugos ministro, Lietuvos Vyriausybė yra įsipareigojusi kiekvienais metais nemažiau už 1 milijoną eurų perduoti reikalingos įrangos Ukrainai.
