„Buvo pristatytas bendras saugumo supratimas arba paveikslas. Situaciją matome vienodai – tiek Europoje, tiek plačiau“, – BNS telefonu iš NATO vadavietės Briunsiume sakė V. Rupšys.
„Apžvelgėme ir atskirus regionus, aptarėme savo pagrindinių pratybų veiksmus, atgrasymo veiksmus, pasidalinome nuomonėmis. Pagrindinė žinia tai, kad bendrai į situacija, kuri yra susiklosčiusi, NATO žiūri itin įdėmiai“, – teigė jis.
Anot jo, Aljanso valstybėms keliamos grėsmės yra kompleksinės, situacija prie Ukrainos, kur Rusija telkia karines pajėgas, yra viena iš sudedamųjų dalių.
„Grėsmės – kompleksinės tiek savo apimtimis, tiek geografija, tiek priemonėmis, kurias naudoja tiek Rusija. Tai neapsiriboja vienu regionu (...) Situacija prie Ukrainos – viena iš sudedamųjų dalių. Aišku, ji labai aktuali“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
Jo teigimu, grėsmės kelia didelį susirūpinimą, jos nemažėja, tačiau yra visos priemonės, kurios reikalingos grėsmes sekti, stebėti, imtis deeskalavimo ir atitinkamai į jas reaguoti.
Kariuomenės vadas taip pat teigė, kad Aljansas „turi aiškų paveikslą“ ir to, kas vyksta Baltijos regione bei visame rytiniame flange.
„NATO supranta, kas vyksta, tikrai turi aišku paveikslą to, kas vyksta Baltijos regione ir visame rytiniame flange bei turi aiškų sumanymą, kaip mes turime veikti atsakant į šias grėsmes“, – teigė V. Rupšys.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš dvi savaites viešėdamas Vilniuje teigė, kad nerimą kelia ne tik Minsko režimo sukelta migrantų krizė, bet ir Rusijos karinių pajėgų telkimas prie sienos su Ukraina.
Kijevas teigia, kad Maskva sutelkė 115 tūkst. karių aplink Ukrainą, 2014 metais Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje ir dviejuose rytiniuose Ukrainos regionuose, kontroliuojamuose Maskvos remiamų separatistų.
Kremlius, savo ruožtu, Vakarų pareiškimus vadina „isterija“ ir atmeta kaltinimus, kad planuoja įsiveržti į Ukrainą, kurios vieną dalį – Krymo pusiasalį – jau aneksavo 2014 metais.
