Rusijos gynybos ministerija kasdien viešina vaizdo įrašus, kaip treniruojasi jų kariai, Kremlius giriasi ginkluotės pajėgumais. Rusija pasauliui aiškina, kad raumenis mankština gynybos sumetimais, tačiau visam demokratiniam pasauliui aišku, kad Rusijos veiksmai gali baigtis dar viena invazija į Ukrainą. Nors iš tiesų dar nesibaigė 2014-aisiais prasidėjęs karas, kai Rusija aneksavo Krymą.
„Rusija visaip kaip rodo, kad yra pasiruošusi kariniams veiksmams, didina savo pajėgumus, testuojasi galimybes“, – teigia politologas Vytis Jurkonis.
Užsienio ir Lietuvos ekspertai mano, kad šimtą tūkstančių karių pasienyje su Ukraina sutelkusi Rusija į kaimynę gali veržtis sausį-vasarį, o gal ir anksčiau.
„Gali būti daug ir įvairių scenarijų – nuo politinio susitarimo iki, neduok Dieve, karinio scenarijaus“, – sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Nors mažai kas mano, kad Rusija drįstų pulti NATO nares – Baltijos šalis ir Lietuvą, – kariniai veiksmai Ukrainos pasienyje akivaizdžiai sumažintų saugumą regione. Kai kurie užsienio ekspertai viešai skelbia nepatvirtintą informaciją, kad NATO aktyvuoja keliasdešimt tūkstančių karių, jeigu staiga prireiktų ginti Baltijos šalis ir Lenkiją. Ar tai reiškia, kad ant kojų sukelta ir Lietuvos kariuomenė bei sąjungininkai?
„Lietuva ir yra NATO, mūsų pajėgų parengtis yra aukštesnio lygmens. Mes ruošiamės patiems įvairiausiems scenarijams, nors nenorėtume, kad jie būtų įgyvendinti“, – komentavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kaip smarkiai parengtis skiriasi nuo įprastos, ministras ir kariuomenė neatskleidžia.
„Parengties lygio apskritai nekomentuoju, yra mūsų vidinis dalykas ir ne kiekvienas turi jausti ir žinoti, kokioje mes parengtyje. Bet, jeigu reikėtų pademonstruoti mūsų pasirengimą, be abejo, Lietuvos kariuomenė pasirengusi tai padaryti“, – aiškina A. Anušauskas.
„Kad parengtis būtų pakelta taip, kaip visi supranta, taip nėra, nes mes turime pakankamai budinčių pajėgų, kurios šiuo metu yra parengtyje, labai trumpoje. Jie gali būti aktyvuoti iki paros ir netgi dar greičiau, kai kurios pajėgos – per kelias valandas. Ir tų pajėgų pilnai pakanka“, – teigė kariuomenės atstovas Gintautas Ciunis.
Majoras Gintautas Ciunis ramina, kad nė kiek ne mažesnės pajėgos valstybę ginti pasirengusios ir švenčių dienomis.
„Yra budintis personalas – bet kada, Kūčių vakarą taip pat. Visa kariuomenė budri, prie monitorių ir stebi situaciją“, – sako G. Ciunis.
Beje, pastaruoju metu kaip niekad padaugėjo užsienio pareigūnų ir politikų vizitų Lietuvoje. Rukloje lankėsi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ir pasiuntė skambią žinutę Kremliui, kad šis neturi jokios teisės nurodinėti NATO, kaip elgtis. Rusija pora dienų prieš tai pareikalavo, kad aljansas nepriimtų naujų narių ir nesteigtų karinių bazių buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse.
O Kaune buvo susirinkę Baltijos šalių gynybos ministrai. Dar lapkričio pabaigoje Lietuvoje viešėjo ir pats NATO generalinis sekretorius bei Europos Komisijos pirmininkė. Visų dėmesys – būtent saugumo situacijai. Tai irgi galima laikyti reakcija į Rusijos agresiją.
„Šita eskalacija siekiama primesti žaidimo taisykles Vakarams. Ultimatumas tiesiai šviesiai parašytų, ko siekia Rusijos federacija – sustabdyti NATO plėtrą į Rytus, gauti neformalią veto teisę. Uždėtų mums ribas, kad NATO karinis buvimas negalėtų būti toks didelis“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Didžiausia abejonė, kad pastaruoju metu Kremliaus veiksmai neatrodė kaip pagrįsti šaltu protu, racionaliu išskaičiavimu. Tai labiausiai neramina“, – teigė V. Jurkonis.
Deeskaluoti padėtį Maskvą dar sykį paragino Jungtinės Valstijos.
