josifas stalinas

Kovo pradžioje pasibaigus Rusijos prezidento rinkimams Vladimiras Putinas „iškovojo“ dar vieną pergalę su triuškinančiu rezultatu – 87 proc. Tačiau V. Putinas nėra vienintelis autokratas, kuris siekia įtvirtinti savo valdžią rinkimais – ši tradicija tęsiasi bent nuo 1950 m. Josifas Stalinas Vienas žinomiausių Sovietų Sąjungos valdytojų buvo Josifas Stalinas.

Rusijos opozicijos žurnalistai, išanalizavę baudžiamąsias ir administracines bylas Rusijos teismuose 2018–2023 m., apskaičiavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagal represijų mastą jau seniai pranoko beveik visus sovietų vadovus, išskyrus vieną – Josifą Staliną. Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasi didelio masto tyrimu, paskelbtu Rusijos opozicinio leidinio „Projektas“ interneto svetainėje.

Šri Lankos teismas pirmadienį paleido už užstatą įtakingą kairuolį profsąjungos lyderį Josephą Staliną, kurio areštą, išprovokavusį plataus masto protestus, pasmerkė tarptautinė bendruomenė. Per kelis mėnesius trukusias demonstracijas, pasiekusias kulminaciją liepą, kai pabėgo ir atsistatydino prezidentas Gotabaja Rajapaksa (Gotabaja Radžapakša), policija sulaikė dešimtis asmenų, kaltinamų viešosios nuosavybės gadinimu.

Įsiveržimas į Ukrainą nemaloniai nustebino daugybę Rusijos stebėtojų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau seniai yra vertinamas kaip grubus, stiprus ir brutalus, tačiau kartu viską apskaičiuojantis ir atsargus lyderis. Todėl staigus ir neapgalvotas Ukrainos užpuolimas daug kam atrodė nebūdingas V. Putino asmenybei, „Foreign Policy“ rašo Williamas Taubmanas. Kai kurie ekspertai mano, kad V. Putiną smarkiai paveikė jo atsiribojimas nuo likusio pasaulio per Covid-19 pandemiją.

Iki šiol žinojome, jog dėl Antrojo pasaulinio karo daugiausiai kalti Vakarai, kurie neatsiuntė į Maskvą rimtos derybų delegacijos prieš II Pasaulinį karą ir dėl to nebuvo kitos išeities rusams, kaip tik pasirašyti sutartį su Vokietija.

Rusijos tironas Josifas Stalinas (tikroji pavardė – Džiugašvilis) susilaukė trijų vaikų ir dešimties anūkų. Jam valdant SSRS susidūrė su milžiniškomis išorės ir vidaus problemomis, ir tai galimai atsispindi jo šeimos istorijoje. Dalies anūkų jis net nematė, o santykiai su vaikais buvo toli gražu ne idealūs.  Josifo Stalino vaikai: Jakovas Vyriausiasis Stalino sūnus Jakovas (1907-1943) buvo vedęs triskart, tačiau žuvo Antrojo pasaulinio karo metu.

Lenkų ir diplomatai, rodosi, nesiruošia atsisakyti santykius tarp abiejų valstybių komplikuojančių akcentų dėl Vilniaus priklausymo Lenkijai. Minėdami 74-ąsias „Aušros vartų“ karinės operacijos metines lenkų politikai ir diplomatai išsakė ne tik pagarbą Lietuvos sostinėje žuvusiems lenkų kariams, tačiau, pabrėžė ir „Vilniaus neatskiriamumą nuo Lenkijos“. Į renginyje dėstomas mintis dėmesį atkreipė Konservatorių partijos Vilniaus rajono skyrius, pažymėjęs „labai iškalbingas kai kurių Lenkijos par...

Rusijos milijardieriaus Arkadijaus Rotenbergo darbuotojai skuba užbaigti tilto į Krymą statybas, o Vladimirui Putinui vaikystės draugui atsirado nauja užduotis, rašoma „Bloomberg“. Prieš 70 metų Josifas Stalinas nusprendė statyti tunelį, vedantį į Sachaliną, esantį į šiaurę nuo Japonijos, ir dabar Rusijos prezidentas nusprendė atgaivinti šį megaprojektą, kuris, jo vertinimais, atsieis 286 milijardus rublių.

Dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Krymo totorių atžvilgiu siekia to paties kaip ir buvęs Sovietų sąjungos diktatorius Josifas Stalinas – išguiti juos iš pusiasalio, sako Vilniuje viešintis Pasaulio Krymo totorių kongreso pirmininkas ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Refatas Čubarovas. „Praėjusiame šimtmetyje Rusijos imperijos vykdyti veiksmai praktiškai identiški tiems, kurių šiandien imasi Putino Rusija.

Maždaug prieš 10 metų „Stratfor“ išspausdino seriją straipsnių apie istorinį Rusijos pakilimų ir nuosmukių ciklą. Tuo metu Rusija buvo aukščiausiame savo pakilimo lygmenyje, laikydama save stabilia ir tvirta valstybe. Šiandien ji sparčiai juda link kito, nemalonesnio lygmens. Ta strategija, kuri kadaise atgaivino šalį, darosi vis mažiau efektyvi, tai verčia Rusiją ir jos lyderius šalies viduje ir užsienyje veikti agresyviau. Nors vis dar jaučiasi stipri, ji nebegali veikti iš jėgos pozicijų.

„Eurovizijos“ nugalėtoja Jamala šiuo metu džiaugiasi ypatingu laikotarpiu – moteris susižadėjo su savo mylimuoju, aktoriumi Bekiru Suleymanovu. Šią džiugią žinią žinoma atlikėja paskelbė savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje. Fotografiją su sužadėtuvių žiedu įkėlusi Jamala sulaukė gausių artimųjų, draugų ir gerbėjų sveikinimų. Tikrasis dainininkės ir tekstų autorės vardas – Susana Jamaladinova.

Nepaisant istorijoje buvusio ne vieno JAV ir Rusijos (ar Sovietų Sąjungos) bendradarbiavimo atvejų, yra buvę ir kuriozinių nutikimų. Vienas įdomiausių – kaip Antrojo pasaulinio karo metais sovietų tironas Josifas Stalinas nuo savo karių bandė nuslėpti, kad jiems padeda amerikiečiai. Užtruko beveik šimtmetį, kol Rusijos ir JAV 1940-aisiais sugebėtų atstatyti (tuomet jau buvo įsibėgėjęs Antrasis pasaulinis karas), savo tarpusavio santykius.

Džiūgaujanti Ukraina sekmadienį naktį sveikino „neįtikėtiną“ Eurovizijos pergalę, kurią pasiekė jų šalies atstovė Susana Jamaladinova su daina „1944“, kalbančią apie Stalino vykdytą Krymo totorių deportaciją. Savo šalyje, gegužės 15-osios dieną, moteris buvo sutikta kaip didvyrė. Ašaros, bučiniai, apsikabinimai ir sveikinimai – būtent taip nugalėtoją pasitiko ukrainiečiai Kijevo oro uoste.

„Kai ateina svetimi, jie ateina į jūsų namus, jie išžudo jus visus ir sako „Mes nekalti, nekalti“, – tokiais šiurpiais žodžiais prasideda karo draskomos Ukrainos atstovės daina, su triumfu nugalėjusi šių metų Eurovizijos konkursą, kuris šiaip jau labiau asocijuojasi su blizgesiu, švente ir juoku, o ne ašaromis. Dainą „1944“ šeštadienį vykusiame Eurovizijos finale Stokholme atliko 32 metų Jamala, Krymo, kurį 2014 metais aneksavo Rusija, totorių musulmonų mažumos atstovė.

„Kai ateina svetimi, jie ateina į jūsų namus, jie išžudo jus visus ir sako „Mes nekalti, nekalti“, – tokiais šiurpiais žodžiais prasideda karo draskomos Ukrainos atstovės daina Eurovizijos konkurse, kuris šiaip jau labiau asocijuojasi su blizgesiu, švente ir juoku, o ne ašaromis. Dainą „1944“ šeštadienį įvyksiančiame Eurovizijos finale Stokholme atliks 32 metų Jamala, Krymo, kurį 2014 metais aneksavo Rusija, totorių musulmonų mažumos atstovė.

Amžinų diktatorių nebūna. Apie tai Rusijos gyventojams galėjo priminti plakatas, kurį neįvardijami entuziastai nusprendė pakabinti vienoje iš Maskvos viešojo transporto stotelių. Plakatas buvo pakabintas kovo 5 d., jame pavaizduotas Josifas Stalinas, po juo – užrašas: „Mirė tas, mirs ir šitas.“ Čia verta akcentuoti, kad diena plakatui pakabinti buvo pasirinkta neatsitiktinai – tai Stalino mirties metinės. Ką plakate reiškia „šitas“ – irgi menka paslaptis.

XX a., trečiajame dešimtmetyje, ypač sustiprėjusi Vokietijos ir SSRS (Sovietų Sąjunga) militarizacija ir suagresyvėjusi užsienio politika Lietuvai kėlė vis didesnį nerimą. 1939 m. pavasarį praradus Klaipėdos kraštą, šis nerimas dar labiau sustiprėjo. Siekdama išsaugoti valstybingumą, Lietuva paskelbė apie savo neutralitetą. Deja, pati to dar nežinodama, šalis jau buvo pasmerkta.

Per paskutines 24 valandas gavau krūvą ironiškų kolegų-istorikų sveikinimų, rašo „The Guardian“ istorikas Antony Beevoras, kurio pavardė vakar buvo dažnai linksniuojama Rusijos spaudoje. Viso to pagrindas – Sverdlovsko srities Rusijoje švietimo ministerijos įsakymas pašalinti šio autoriaus knygas iš mokyklų ir mokymosi įstaigų.

Neadekvačią pasaulio ir Rusijos realijoms užsienio politiką vykdantis Vladimiras Putinas vis labiau rizikuoja, bandydamas įtakingų Kremliaus dvariškių ir šešėlinių savo rėmėjų kantrybę.   Ar pasikartos istorija? Isteriškos propagandos apkvailinta, vergiškai paklusni ir su visais įmanomais sunkumais susitaikyti pasirengusi Rusijos visuomenės dalis nekelia pavojaus prezidento V.Putino politinei ateičiai: nei rinkimai, nei mitingai ar alkanųjų maištai nesudrebins jo sosto.

Ellen Mickiewicz knygos „Be iliuzijų. Būsimų Rusijos lyderių balsai“ apžvalga (E. Mickiewicz. „No Illusions: The Voices of Russia’s Future Leaders“. „Oxford University Press“, 2014). „Prieš dvidešimt metų, dirbdama Chimkuose, Rusijoje, Nacionaliniame demokratiniame institute, stebėjau dirbančią tiriamąją grupę, – pasakoja E. Mickiewicz. – Sėdėdama niūriame bute, kartu su kolegomis bandžiau suprasti, ką vietos gyventojai mano apie asmenis, pretenduojančius į Rusijos parlamento narius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas svarsto galimybes 2018 metais siekti ketvirtos kadencijos Kremliuje, kuri reikštų, kad jis valdžioje liktų iki 2024-ųjų, sekmadienį pranešė naujienų agentūra TASS. „Taip, yra mano (kandidatūros) naujo iškėlimo galimybė. Ar ji bus išnaudota, kol kas nežinau“, – interviu sakė V.Putinas. Pasak jo, nors pagal konstituciją jis gali siekti dar vienos kadencijos, „tai visai nereiškia“, kad jis priims tokį sprendimą.

Dauguma agresorių kvailai rizikuoja tik tada, kai jaučia, kad vargu ar bus sustabdyti, teigia vyresnysis Hoover instituto bendradarbis Victoras Davis Hansonas. „Per civilizuoto gyvenimo šimtmečius neatsirado geresnio būdo užkirsti kelią neandertalietiškiems karams, nei priminti neandertaliečiams, kad turime didesnį vėzdą ir panaudosime jį, jei mus išprovokuos“, – savo tekste „Tik atgrasymas gali užkirsti kelią karui“ rašo V. Hansonas. Atrodo, pasaulis griūva.

Per daugybės skrydžių istoriją lėktuvai yra patyrę įvairiausių katastrofų. Ne vienas keleivinis lėktuvas buvo numuštas kariškių. Praėjusiame „Akistatos“ numeryje rašėme apie rusų numuštą korėjiečių ir ukrainiečių numuštą rusų keleivinius lėktuvus. Tokių įvykių būta ir virš mūsų Baltijos jūros. Rusai neprisipažįsta Vieną suomių keleivinį lėktuvą vadinamieji Josifo Stalino sakalai numušė 1940-aisiais, birželio 14-ąją, tačiau rusai iki šiol nepripažįsta, kad buvo numuštas keleivinis lėktuvas.

 Eduardas Ševardnadzė Vakaruose buvo didvyris, kuris dirbdamas sovietų užsienio reikalų ministro poste padėjo užbaigti Šaltąjį karą, bet paskui, būdamas savo gimtosios Gruzijos prezidentu, jis buvo dramatiškai nuvainikuotas.

Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei aiškinantis dėl tariamos lenkų tautybės asmenų diskriminacijos Lietuvoje, tautininkai ir kiti nacionalistinių pažiūrų žmonės ginčijasi su liberalais, o istorikas primena: atskirų teisinių normų tautinėms mažumoms Smetonos laikais būta mažai.

Beveik kiekviename teisme vis teisiasi po keletą maniakiškai bylinėtis įnikusių piliečių. Kas jie – atkaklūs principingi kovotojai ar ligoti žmonės? Netoli Naujosios Akmenės, prie Pakalniškių miško, atokiau nuo kitų sodybų, stovi pora prieš šimtmetį statytų medinių namų, kuriuose dienas stumia du nebe jauni kaimynai. Pirmajame medinuke įsikūręs 55 metų buvęs kariškis Vladas Jurgutis, antrajame – už jį kiek vyresnė pensininkė Eliutė Bijanskienė. Be kita ko, vienas kitam – tolimi giminės.

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas Vakarų pasaulyje yra laikomas ikonine persona, Rusijoje jis nėra mėgstamas, o Lietuvoje vertinamas itin kontroversiškai. Vis dėlto pripažįstama, kad M. Gorbačiovas – svarbi, daug lemtingų sprendimų priėmusi asmenybė. Jis iki šiol nepasitraukia iš politinio ir viešo gyvenimo – praeitų metų rudenį pristatė knygą „Vienas su savimi“, kuri netrukus pasirodys ir lietuvių kalba.

Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos inžinieriai pastatė milžinišką miestą Kaspijos jūroje, netoli Azerbaidžano krantų. Tai buvo naftos platformų tinklas, sujungtas šimtais kilometrų kelių ir galėjęs apgyvendinti 5 tūkst. darbuotojų. Mieste buvo įrengtas kino teatras, parkas, gyvenamieji namai ir kita miesto infrastruktūra. Pamažu griūnantis, tačiau vis dar griežtai saugomas miestas net įkvėpė vieną Džeimso Bondo sceną, rašo „Spiegel Online“ istorijos portalas einestages.de.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis prieš gerą savaitę pagąsdino Europos parlamentą: atseit, jeigu dabar euro zona sužlugs, už 10 metų Europoje gali kilti ginkluotas konfliktas. Paskalos prilygintos Everestui Kadangi J. Rostowskio prognozės plačiai nuskambėjo, verta jas tiksliai perteikti.

Josifo Stalino anūkas Jevgenijus Džiugašvilis ruošiasi paduoti Rusijos parlamentą į teismą, praneša thenews.pl. Jis kaltina Dūmą jo „garbingo senelio šmeižtu“, po to, kai parlamentas patvirtino rezoliuciją, kurioje diktatorius kaltinamas dėl 1940 m. vykusių Katynės žudynių. Jų metu išžudyta daugiau nei 20 tūkst. lenkų belaisvių, skelbia thenews.pl. Pasak Rusijos Federacijos Komunistų partijos atstovų, Jevgenijus Džiugašvilis penktadienį Aukščiausiajam teismui įteikė ieškinį.

Rusijos užsienio reikalų ministerijai nuolat primenant, kad už Vilnių Lietuva turėtų dėkoti sovietų premjerui Josifui Stalinui, nemažai mūsų politikų bei istorikų pamažu tuo patikėjo.

Gruzijos valdžia svarsto galimybę šalyje minėti Okupacijos dieną ir Totalitarinio režimo aukų atminimo dieną. Tokius siūlymus pateikė šalies vyriausybė. Liepos 21 dieną šie siūlymai turėtų būti svarstomi parlamente. Okupacijos dieną norima minėti vasario 25-ąją. Būtent šią dieną 1921 metais į Tbilisį įžengė sovietų kariai, o netrukus po to Gruzija buvo įjungta į Sovietų Sąjungos teritoriją. Totalitarinio režimo aukų paminėjimo dieną rengiamasi minėti rugpjūčio 23-iąją.

Gruzijos Kultūros ministerija birželio 30 dieną paskelbė atvirą konkursą memorialo, skirto stalininių represijų ir rusų okupacijos aukoms, sukūrimui. Memorialą planuojama pastatyti toje vietoje, kur anksčiau Gorio mieste stovėjo paminklas Josifui Stalinui. Gruzijos Kultūros ministerija skelbia, kad konkurse galės dalyvauti ne tik skulptoriai iš Gruzijos, bet ir iš kitų valstybių.

Gruzijos teritorijoje ir toliau tęsiasi „destalinizacija“. Šįkart sovietinio tirono statula buvo nugriauta Tkibulio mieste. Kiek anksčiau Josifo Stalino statula dingo ir iš jo gimtojo Gorio miesto centrinės aikštės. Gruzijos žiniasklaida teigia, kad Tkibulyje paminklas J. Stalinui buvo nugriautas naktį, kad būtų išvengta galimų protestų. Artimiausiu metu Gruzijos vyriausybė žada pakeisti ir gatvių ir aikščių, pavadintų J. Stalino garbei, pavadinimus.

Birželio 22-oji – ilgiausia metų diena, ankstų jos rytą fašistinė Vokietija įsiveržė į sovietų okupuotas SSRS vakarines žemes, ir prasidėjo vadinamasis Didysis Tėvynės karas, nors tada buvo neįmanoma suvokti, kur tos tariamos ir sovietų Tėvynės ribos. Tas saulėgrįžos virsmas, kai nakties tamsos telikę vos keletas valandų, buvo pragaištingas persilaužimo metas – nuo vienos okupacijos prie kitos.

Bedforde (Virdžinijos valstija) esančiame memoriale, skirtame Antrojo pasaulinio karo metu vykusiai invazijai į Normandiją paminėti, išdygo sovietų diktatoriaus Josifo Stalino biustas. J. Stalino monumentas pastatytas artėjant 66-osioms išsilaipinimo Normandijoje metinėms, kurios bus žymimo sekmadienį. J. Stalinas memoriale pasodintas greta JAV prezidentų Franklino Roosvelto, Harry Truman ir britų premjero Vinstono Churchillio.

Sovietų Sąjunga turėjo dvi puikias galimybes pasikėsinti į nacistinės Vokietijos lyderį Adolfą Hitlerį, tačiau planams kelią užkirto Josifas Stalinas baimindamasis, kad po A. Hitlerio žūties Vokietija gali sudaryti atskirą taikos susitarimą su Vakarais.

Rusijos teismas atmetė buvusio Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino anūko ieškinį dėl senelio šmeižto. Anūkas buvo padavęs į teismą radijo stotį „Ekho Moskvy“, kuri esą apšmeižė J. Staliną teigdama, kad šis per ketvirtajame dešimtmetyje vykdytus valymus įsakė žudyti ir vaikus, kurie nebuvo vyresni nei 12 metų.

Praėjus 65 metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas prisipažino, kad negalėtų nuneigti naujo visuotinio konflikto grėsmės. Interviu dienraščiui „Izvestija“, duotame artėjant gegužės 9-osios dienos paradui Maskvoje, Rusijos vadovas sakė, kad valstybei būtina stipri armija ir moderni ginkluotė, ypač branduolinė.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas penktadienį pasmerkė totalitarinį Sovietų Sąjungos režimą, kuris visiškai nepaisė žmogaus teisių. Tai – pats griežčiausias sovietinės patirties įvertinimas kokį tik kada yra išsakęs kuris nors iš Rusijos vadovų. Interviu, duotame dienraščiui „Izvestija“, D. Medvedevas taip pat pareiškė, kad už nusikaltimus, kuriuos įvykdė Josifas Stalinas, niekada negali būti atleista.

Rusijoje pirmą kartą viešai buvo parodytas interviu, kuriame sovietinės kariuomenės vadas pripažino, kad Sovietų Sąjunga buvo arti pralaimėjimo nacistinei Vokietijai Antrojo pasaulinio karo metais. Maršalas Georgijus Žukovas interviu teigia, kad Raudonoji armija 1941 metais buvo arti pralaimėjimo nacių kariams ir itin kentėjo nuo prasto planavimo. Minėtasis G. Žukovo interviu Rusijoje buvo draudžiamas nuo pat 1966 metų, kai buvo įrašytas.

Rusijos Sankt Peterburgo mieste pradėjo kursuoti autobusas, ant kurio puikuojasi buvusio Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino portretas. Žmogaus teises ginančios organizacijos jau pasmerkė tokį sprendimą puošti autobusą portretu žmogaus, atsakingo už dešimčių milijonų žmonių mirtis. Skelbiama, kad jau pirmąją autobuso kursavimo dieną jis buvo užpultas ir kol kas nenustatyti asmenys visiškai užpaišė J. Stalino veidą.

Nepaisant Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus protestų, šalies Komunistų partijos atstovai Zaporožės mieste trečiadienį atidengė monumentą, skirtą buvusiam Sovietų Sąjungos diktatoriui Josifui Stalinui. Skelbiama, kad paminklo atidarymo ceremonijoje dalyvavo apie 500 žmonių – Antrojo pasaulinio karo veteranai, Komunistų partijos nariai.

Rusijos sostinės Maskvos valdžia atsisakė planų, artėjant Pergalės dienos minėjimui, mieste iškabinėti Josifo Stalino portretus. Maskvos vicemerė Liudmila Ševcova dabar teigia, kad plakatai nebus kabinami lauke, o veikiausiai bus iškabinti uždarose vietose, tokiose kaip karo muziejai. „Plakatai bus pakabinti vietose, kuriose aktyviausiai ir dažniausiai renkasi karo veteranai. Be to, turint omenyje nepastovų orą, plakatams viduje bus žymiai geriau“ - teigė L. Ševcova.

Pietryčių Ukrainoje esančio Zaporožės miesto Komunistų partijos atstovai teigia gegužės pradžioje planuojantys mieste pastatyti paminklą buvusiam Sovietų Sąjungos diktatoriui Josifui Stalinui, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Zaporožės miesto tarybai priklausantis komunistas Oleksandras Zubčevskis teigia, kad idėją statyti paminklą J. Stalinui išreiškė Antrojo pasaulinio karo veteranai.

Kovo 16 dieną Sankt Peterburge gyvenantis rusų rašytojas Nikolajus Starikovas internete sukūrė peticiją, skirtą premjerui Vladimirui Putinui paremti. Ši peticija yra atsakas į opozicijos paskelbtą dokumentą, kuriuo reikalaujama V. Putino pasitraukimo. N. Starikovas pareiškė, kad V. Putino atsistatydinimo siekia asmenys, kurie idealizuoja Michailą Gorbačiovą ir Borisą Jelciną – žmones, kurie sunaikino Sovietų Sąjungą.

Irkutsko mieste paminklo Sovietų Sąjungos diktatoriui Josifui Stalinui nebus. Šio Rytų Sibire esančio miesto meras nepasidavė Antrojo pasaulinio karo veteranų ir Komunistų partijos atstovų spaudimui pagerbti milijonus žmonių pražudžiusį diktatorių. Irkustsko meras Jurijus Zabolijevas teigia, kad Komunistų partijos atstovai jį itin spaudė ir net kaltino spjaudant ant Rusijos istorijos.

Plakatai su Sovietų Sąjungos diktatoriumi Josifu Stalinu Rusijos sostinėje Maskvoje bus iškabinti ne tik minint Pergalės dieną, tačiau ir pažymint kitas sukaktis, antradienį pareiškė Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Maskvos valdžia dar vasario 17 dieną prakalbo apie savo planus, švenčiant pergalę Antrajame pasauliniame kare, išpuošti miestą diktatoriaus, atsakingo už milijonų žmonių nužudymą, plakatais. Pergalės diena Rusijoje bus minima gegužės 9 dieną.

Rusija ginčijasi dėl to, kas laimėjo Antrąjį pasaulinį karą – Josifas Stalinas ar rusų tauta. Tokio ginčo pagrindu tapo Maskvos valdžios sprendimas sostinėje Pergalės dienos proga iškabinėti diktatoriaus portretus. Toks sprendimas tarsi reiškia tai, kad Maskvos valdžia mano, jog karą Sovietų Sąjunga laimėjo tik J. Stalino dėka. Rusijos žmogaus teisių gynėjai smerkia Maskvos valdžios sprendimą miesto gatvėse iškabinti plakatus su J. Stalino atvaizdu.