įsiskolinimas

Vilniečio bauda nuo 14 eurų išaugo iki daugiau nei 18 tūkstančių. Taip nutiko Valstybinei mokesčių inspekcijai apie besikaupiančią skolą nepranešus beveik 4 metus. Tokią skolą užsidirbęs vilnietis kelerius metus varstė teismų duris, tačiau neradęs teisybės, galiausiai pateikė ieškinį valstybei. Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad dėl mokesčių inspekcijos klaidos vyrui skolos grąžinti nereikės. Verslininkas Pavelas atsidūrė kuriozinėje situacijoje.

Neįtikėtinas konfliktas užfiksuotas Leningrado srityje (Rusija) tarp vietinės komunalinės tarnybos ir Gynybos ministerijos atstovų, rašoma „Newsru“. Nesutarimas kilo dėl Agalatovo Vsevolžskio kaimo bendrabutyje įsikūrusio karininkų bendrabučio įsiskolinimų ir baigėsi ginkluotais kariais, neleidžiančiais komunalininkams atlikti savo pareigų, tikina regioninis leidinys „47 news“. Namus karininkų rajone administruojanti bendrovė komunalines paslaugas teikiančiai bendrovei nuo 2015-ųjų įsiskolino 31...

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas mano, jog pasiektas rekordinis pasaulio ne finansų sektoriaus įsiskolinimas gali tapti papildomu rizikos veiksniu finansų stabilumui bei stabdyti ūkio augimą. „Po finansų krizės išaugusios valstybių, verslo įmonių ir namų ūkių skolos pasiekė aukščiausią per visą pasaulio istoriją lygį, o kai kurių šalių įsiskolinimo kreivės ir toliau kyla.

 Siekiant mažinti šešėlį, gyventojų sąskaitų duomenys jau šiemet gali būti prieinami Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Jei Vyriausybė dėl to apsispręs, bankai ir kitos finansų institucijos automatiškai turėtų pateikti informaciją apie klientų pinigų likučius ir įsiskolinimus, jei jų sąskaitoje būtų ne mažiau nei 5 tūkst. eurų. VMI sako, kad tai padės nustatyti pajamas slepiančius ir mokesčių nesumokančius asmenis.

 Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama konsoliduoti su visuomenės saugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūra susijusias institucijų funkcijas ir pakeisti Ginklų fondo prie VRM pavaldumą, perduodant jį Ūkio ministerijai.

Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Neūkiškumas ir napoleoniški planai – tokius priekaištus dažnai pažeria kritikai, komentuodami savivaldybių įsiskolinimo klausimą. Tačiau toks požiūris – perdėm vienpusiškas ir paviršutiniškas situacijos supaprastinimas. Į skolas savivaldybes tebestumia ir krizės metais pakeista jų biudžetų sudarymo tvarka, pavertusi savivaldybes pašalpų gavėjomis.

Lapkričio mėnesį gyventojų pradelstos skolos padidėjo 7 mln. litų ir mėnesio pabaigoje sudarė 3,61 mlrd. litų. Iš viso 268 tūkst. gyventojų savo kredito istorijose šiuo metu turi įrašą apie bent vieną nepadengtą skolą, dar 550 tūkst. - įrašą apie istorinę skolą, kuri jau yra padengta, rodo „Manocreditinfo.lt“ sistemos duomenys.

Nenorintieji gauti greitojo kredito nuo šiandien gali parašyti prašymą ir būti įtraukti į registrą „Neteikit man kredito“. Registras skirtas padėti apsisaugoti žmonėms, turintiems tam tikrų priklausomybių, dėl kurių impulsyviai galėtų pasiimti smulkųjį vartojimo kreditą. Į šį registrą įrašytiems asmenims Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) įmonės besąlygiškai įsipareigoja neteikti kreditų.

Jungtinėms Valstijoms tebegresia potencialiai niokojantis valstybės bankrotas, senatoriams nesugebėjus susitarti dėl sąlygų, kurios leistų atnaujinti uždarytų federalinių institucijų darbą ir padidinti šalies skolinimosi ribą. Respublikonai ir demokratai, kariaujantys dėl šalies finansų jau ilgiau nei dvi savaites, sekmadienį mėgino teigiamai nušviesti savaitgalį vykusias derybas, nors nepavyko rasti jokio sprendinio, o pasaulinio ekonomikos sukrėtimo grėsmė išlieka.

Grąžindami skolas bankams, telekomunikacijų, vartojimo ar greitųjų kreditų bendrovėms Lietuvos gyventojai pirmiausia dengia daugiausia kainuojančius įsiskolinimus, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ alikta analizė.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors per pastarąjį pusmetį gyventojai apmokėjo 401 mln. Lt skolų, o tai – kone dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, įsiskolinimas komunalinio sektoriaus bendrovėms didėjo. Asmeninių finansų ekspertės Odetos Bložienės teigimu, gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija artimiausiu metu nesumažins lietuvių skolų komunalininkams.

Per gegužės mėnesį Lietuvos gyventojų pradelsti mokėjimai padidėjo 16 mln. litų, o bendra skolų suma mėnesio pabaigoje pasiekė 3,33 mlrd. litų. Didžiausiu tempu gyventojų skolos išaugo telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų bendrovėms, o skolos bankams praėjusį mėnesį praktiškai nepakito, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Praėjusį mėnesį fiziniai asmenys taip pat padengė 63 mln. litų anksčiau susidariusių skolų – panašiai tiek pat kiek ir balandžio mėnesį.

Danai yra labiausiai įsiskolinę pasaulyje piliečiai, tačiau ir jų apetitas paskoloms mažėja. Anot Danijos būsto paskolas teikiančių bankų asociacijos, gyventojų skolos yra triskart didesnės nei jų pajamos, taigi paklausa paskoloms paskutinį ketvirtį kilo lėčiausiai nuo 2000 metų.

Panevėžyje, penktame pagal dydį Lietuvos mieste, vidutinis darbo užmokestis gerokai atsilieka nuo šalies vidurkio. Be to, įsiskolinimai bankams, greitųjų kreditų bendrovėms ar už komunalines paslaugas mieste ir rajone augo sparčiausiai šalyje, o vidutinė vieno skolininko pradelsta suma siekė daugiau nei 11 tūkst. litų.

Mažėjant gyventojų, savivaldybės surenka mažiau mokesčių, todėl kai kurie miestai ir rajonai jau skolinasi tam, kad grąžintų pradelstas skolas. Nors Lietuva pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) sparčiai kyla iš ekonominės krizės duobės, miestų ir rajonų merai teigia, kad savivaldybėse dabar prasčiausia finansinė situacija, kokia tik yra buvusi. Savivaldybių skolos viršija 1,73 mlrd.

Teismas išlaisvino šveicarų šeimą nuo kasmečių įmokų Romos katalikų bažnyčiai. Įmokas šeima turėjo reguliariai mokėti nuo XIV a. vidurio. Istorija prasidėjo 1357-ais metais, kai vienas iš Miulerių šeimos protėvių, po įvykdytos žmogžudystės, siekdamas išgelbėti savo sielą, bažnyčiai padovanojo aliejinę lempą ir pažadėjo, kad lempa niekada neužges, o jo šeima visada mokės už lempos aliejaus keitimą, praneša „BBC Rossija“. Miulerių šeima kelis šimtmečius kruopščiai rūpinosi, kad ugnis degtų ir prot...

Kaip teigia Registrų centras, po Lietuvą apėmusios ketvirtus metus trunkančios krizės būstų rinka pradeda atsigauti, o nekilnojamojo turto pardavimai beveik siekia prieškrizinį laikotarpį. Deja, nekilnojamojo turto prekyba besiverčiančios agentūros kalba priešingai: pirmosios kregždės suaktyvėjimo dar nepranašauja, nes dauguma butų parduodama sostinėje, likusieji Lietuvos gyventojai būstus tik keičia ir mėgina išbristi iš prieš krizę būsto pirkimui paimtų paskolų.

Siūloma įteisinti, kad socialinis būstas nesuteikiamas, o jau sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininkas turi daugiau kaip 10 tūkst. litų skolos valstybei už administracinius teisės pažeidimus. Tokį Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Evaldas Jurkevičius.

Teismas  patenkino bendrovės „Vilniaus energija“  prašymą ir  iš parlamentaro priteisė daugiau kaip 2,1 tūkst. Lt įsiskolinimą už šildymą, rašo delfi.lt. Žinia apie teismo priimtą įsakymą dėl skolos pribloškė E. Zingerį. „Aš pirmą sykį apie tai girdžiu – už šildymą mano sūnus moka, gal čia kokia klaida? Na, fantastika, negi sūnus nesumokėjo – kaip tai gali būti“, – emociškai reagavo parlamentaras.

Nors Šiauliuose beveik kas trečio socialinio būsto nuomininkai yra prasiskolinę Savivaldybei, jų padėtis yra geresnė nei šiauliečių, tokių būstų laukiančių. Skolininkų niekas į gatvę nemeta, o iš naujo apgyvendina Savivaldybės nuomojamuose bendrabučiuose ar nakvynės namuose, nes nesumokėtos tūkstantinės skolos ar simboliškai mokama nuoma nėra pagrindas iš jų atimti teisę vėl gauti socialinį būstą.

Ofi­cia­liai bai­giantis šil­dy­mo se­zo­nui, var­to­to­jai už ši­lu­mą lieka sko­lin­gi milijonus litų. Pakruojo gyventojai po šio šildymo sezono už šildymą įsiskolino per 1,21 mi­li­jo­no li­tų. Ši­lu­ma li­ko vie­na bran­giau­sių ša­ly­je, nors iš 2-osios pa­kruo­jie­čiai ši­lu­mi­nin­kai ir nu­si­lei­do į ketvir­tą­ją to­kios sta­tis­ti­kos vie­tą.

Per sausį Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo beveik 38 mln. litų ir siekia 2,8 mlrd. litų. Sparčiausiai gyventojų pradelstos skolos didėjo bankams. Lėčiau uždelsti mokėjimai augo išperkamosios nuomos, vartojimo kreditų, komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms. Šiuo metu pradelstų skolų turi 230 tūkst. fizinių asmenų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis, suderinęs su Lietuvos banku, atnaujina įmokų už paskolas priėmimą. Nuo šiandien banko klientai gali pradėti mokėti įmokas, kurios pagal paskolų mokėjimo grafikus turėjo būti pervestos nuo šių metų lapkričio 16 iki 2011 m. gruodžio 28 d. Banko „Snoras“ bankroto administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad klientai neturėjo galimybės mokėti įmokų ir kitų mokėtinų sumų už suteiktas paskolas sutartyse numatytu laiku, priėmė sprendimą netaiky...

Kiek galima įsiskolinti už stovėjimą municipalinėje automobilių stovėjimo aikštelėje? Pasirodo, labai daug. Vienoje iš uždarų Liuksemburgo aikštelių stovi automobilis, kurio šeimininkas turėtų už stovėjimą sumokėti 30 tūkst. eurų. Prieš tris metus mokamoje aikštelėje buvo paliktas senas, dar 1990 pagamintas „Citroen BXTRD Turbo“ universalas, nuo to laiko automobilio šeimininko niekas nematė. O diena stovėjimo minėtoje aikštelėje kainuoja 26,9 euro.Taigi, per tris metus susikaupė net 30 tūkst.

Po ekonomikos krizės šiemet pirmąkart verslo skolos nustojo augusios. Įmonių turto areštų skaičius pasiekė prieškrizinį lygį. Tačiau tiek finansų ekspertai, tiek verslo atstovai tvirtina artimiausius kelerius metus nesitikintys buvusio ekonomikos pakilimo, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas teigia, kad iki 2008-ųjų vidurio, kol buvo ekonominis pakilimas, steigėsi daug naujų įmonių bei plėtėsi senbuvės.

Asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenimis, daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos gyventojų pradelstos skolos siekia 20 tūkst. arba daugiau litų, o bendra tokių įsiskolinimų suma sudaro 1,96 mlrd. litų. Minėtas asmenų skaičius galėtų pasinaudoti galimybe bankrutuoti, jeigu Seimas priimtų Fizinių asmenų bankroto įstatymą, pagal kurį bankrutuoti Lietuvoje galėtų tik tie asmenys, kurių skolos siekia 20 tūkst. arba daugiau litų. „Gyventojų, kurių pradelstos skolos sudaro 20 tūkst.

Po šalčių šoktelėjusios sąskaitos už šildymą didina Lietuvos gyventojų, įmonių ir įstaigų skolas už šilumą. Kai kuriuose šalies miestuose įsiskolinimai, palyginti su pernykščiais, pašoko nuo 10 proc. iki ketvirtadalio. Dalis skolų tempiasi dar nuo praėjusio šildymo sezono, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pasak sostinei šilumą tiekiančios „Vilniaus energijos“, šiemet nuo šildymo sezono praždios iki dabar susikaupusios skolos ūgtelėjo maždaug 10 procentų.

Į skolų liūną klimpsta ne tik valstybė, bet ir jos piliečiai. Šiuo metu vidutinė gyventojų pradelstų mokėjimų suma kai kuriose savivaldybėse jau siekia metų uždarbio dydį. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelsto mokėjimo, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad šiemet atsikratyti skolų kupros daug kam nepavyks.

1990-aisiais nepriklausomybę susigrąžinusi Lietuva dvejus metus sugebėjo išgyventi nesiskolindama, o vien per 2009-2010 metus Vyriausybė tautai užvertė 25 mlrd. 600 mln. litų skolos naštą. Kol Vyriausybė džiaugiasi, kad šiandienės Lietuvos skola yra viena mažiausių ES, „Respublika“ išsiaiškino, kad po Kovo 11-osios Akto paskelbimo mūsų šalis be įsiskolinimų gyveno iki 1992 metų gegužės.

Skolos smaugia Lietuvos ūkininkus – Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad pradelstos skolos siekia apie 300 mln. litų. Prekybininkai ir gamintojai pastebi, jog vieni ūkininkai iš tiesų neturi iš ko mokėti, o kiti nemato reikalo laikytis sutarčių. Ir kaltas esą ne tik blogas derlius, bet ir ūkininkų nemokėjimas skaičiuoti. Ūkininkų skolos – ir už plėvelę, ir už kelis šimtus tūkstančių litų kainuojančius traktorius.

Nuo penktadienio Rygos tarptautinis oro uostas reikalaus, kad Latvijos nacionalinės avialinijos „Air Baltic Corporation“ („airBaltic“) už joms teikiamas paslaugas mokėtų iš anksto, kitu atveju paslaugos „airBaltic“ nebus teikiamos, verslo naujienų portalui Nozare.lv pareiškė oro uosto atstovai. Jei „airBaltic“ iki penktadienio 12.00 val. nesusimokės už jai teikiamas paslaugas, nuo 16.00 val. oro uostas avialinijų nebeaptarnaus.

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, rugsėjį įmonių pradelsti įsiskolinimai padidėjo 2 proc. (50 mln. Lt), lyginant su rugpjūčiu, ir siekė 4,05 mlrd. Lt. Tačiau trečiojo šių metų ketvirčio įmonių pradelstų skolų augimo tempai buvo vieni mažiausių, lyginant su kitais ketvirčiais. Rugsėjo mėnesį įmonės padengė įsiskolinimų už 128 mln. litų arba 11 proc. daugiau nei rugpjūčio mėnesį. „Remiantis verslo įsiskolinimų duomenimis tikėtina, kad metų pabaigoje skolų pokyčiai pasieks nulinį augimą.

Rihanna (22) į teismą padavė jos buvusi asmeninė trenerė. Dainininkė Cindy Percival skolinga apie 26 000 $. Fitneso trenerė sako, kad pernai ji buvo atsakinga už kelių savaičių Rihanna treniruotes jos turo metu. Tačiau už tai jai nė karto nebuvo sumokėta. Vasario 26 d. Cindy teismui pristatė dokumentus. Rihanna nuo komentarų susilaikė. Beje, Rihanna rengia naują albumą. Dainininkė teigia, kad jis skambės visiškai kitaip nei pirmtakai.