Po ekonomikos krizės šiemet pirmąkart verslo skolos nustojo augusios. Įmonių turto areštų skaičius pasiekė prieškrizinį lygį. Tačiau tiek finansų ekspertai, tiek verslo atstovai tvirtina artimiausius kelerius metus nesitikintys buvusio ekonomikos pakilimo, praneša LTV naujienų laida „Panorama“.
Vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas teigia, kad iki 2008-ųjų vidurio, kol buvo ekonominis pakilimas, steigėsi daug naujų įmonių bei plėtėsi senbuvės. Dabar didžiausia šios verslo šakos problema – apyvartinių lėšų stoka, turto areštas gresia ir už mažus neatsiskaitymus. O įmonės naujas transporto priemones dažniausiai įsigyja lizingu.
„Galiu atsakingai pasakyti, kad bankai sužlugdė kai kurias įmones, kurios galėjo gyvuoti, užtikrinti darbo vietas ir būti rinkose. Bet dėl grobuoniškos politikos buvo sužlugdyta ne viena dešimtis Lietuvos įmonių“, – tvirtina Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas.
Vežėjų atstovas teigia, kad kai kurios per krizę nukentėjusios įmonės dabar vėl stengiasi grįšti į verslą, tačiau nelengva tai padaryti praradus transporto priemones ir išbarsčius komandą.
Pasak įmonių finansinę padėtį vertinančių bendrovių, liepos mėnesį įmonių turto areštų skaičius pasiekė prieškrizinį lygį: beveik 700-ams įmonių užregistruota per 800 turto areštų. Per krizę jų buvo pusantro karto daugiau. Daugiausia nuostolių patyrė statybos sektoriaus, pramonės ir transporto įmonės.
„Tose šakose, kur buvo daug turto areštų, labai sumažėjo įmonių, kurios gauna turto areštus, kurios yra rizikingos. Kita priežastis – sumažėjo kreditavimo mastas. Jei anksčiau kiekvienas, kuris norėdavo parduoti, atidėdavo apmokėjimą, tai dabar kreditavimo mastas sumažėjęs“, – sako Romualdas Trumpa, „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas.
Dabar tarp turto areštus patiriančiųjų daugiausia mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo, įvairias paslaugas teikiančios įmonės.
„Tose šakose, kuriose vyksta naujų įmonių steigimas, pavyzdžiui, teisė, apskaita, kompiuteriai, yra įvairių įmonių – taip pat vienadienių. Jos nespėja įsisteigti ir jau prasideda problemos. O, tarkim, transporto ir statybų sektoriuje įvyko skausmingas rinkos apsivalymas“, – teigia R. Trumpa.
Įmonės „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė sako, kad po krizės tik šiemet verslo įsiskolinimai nustojo augti. Bendra įmonių skola dabar siekia 4 mlrd. litų.
„Yra sektorių, kurių skolų portfelių dalis visame bendrų skolų porfelyje sudaro gan didelę dalį, ir tai kol kas yra sunki padėtis. Konkrečiai – tai nekilnojamojo turto sektorius, jo bendras įsiskolinimas dabar sudaro beveik 1,8 mlrd. litų arba daugiau nei 40 proc. viso skolų portfelio.
Turim ir finansinių rodiklių pagerėjimą, pajėgumas stiprėja, bet tokio prieškrizinio ekonominio augimo dar nematyti ir nėra prielaidų to tikėtis“, – tvirtina „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Bueman.
„Žiūrėjom pirmo ketvirčio finansinius rodiklius, labai įdomus skaičius, kad turto ciklas apsisuko, pinigų padaugėjo, bet įmonės neskuba jų išleisti. Jos tuos pinigus laiko pas save ir žiūri, kas čia dedasi, mes irgi žiūrim, kas čia, Amerikoj dedasi, nežinai, kas bus paskui“, – sako R. Trumpa.
Patirtis rodo, kad ekonomikos pakilimus bei nuopolius pirmieji pajunta vežėjai. Jų atstovai taip pat atsargūs vertindami perspektyvą.
„Šiandien tos tendencijos nėra labai geros. Aš nenoriu gąsdinti, tačiau tie, kurie nori ateiti į mūsų sektorių, taip pat ir bankininkų, vis dėlto labai atsargiai turi elgtis šitoje situacijoje, nes yra netikrumo jausmas. O netikrumo jausmas verslui yra labai negera tendencija“, – įsitikinęs A. Kondrusevičius.
Verslininkai prognozuoja netrukus prasidėsiančią ekonomikos stagnaciją, ir sako, kad ūkis aukštyn kils beveik nepastebimai.
