Nors Šiauliuose beveik kas trečio socialinio būsto nuomininkai yra prasiskolinę Savivaldybei, jų padėtis yra geresnė nei šiauliečių, tokių būstų laukiančių.
Skolininkų niekas į gatvę nemeta, o iš naujo apgyvendina Savivaldybės nuomojamuose bendrabučiuose ar nakvynės namuose, nes nesumokėtos tūkstantinės skolos ar simboliškai mokama nuoma nėra pagrindas iš jų atimti teisę vėl gauti socialinį būstą.
Tad socialinio būsto skolininkai suka užburtą ratą ir vargo nemato, o tūkstantis laukiančiųjų tokio būsto gali tikėtis tik po dešimties–dvidešimties metų.
Yra per du šimtus skolininkų
Šiaulių miesto savivaldybė turi daugiau kaip 800 socialinių būstų ir visi jie šiuo metu yra apgyvendinti. Norinčiųjų gauti Savivaldybės nuomojamų būstų yra daug ir visi kantriai laukia savo eilės, nors dalis socialiniuose būstuose gyvenančiųjų savivaldybei skolingi už jų nuomą daugiau kaip 180 tūkstančių litų.
Nuomos kainos nėra didelės, kad žmonės neišgalėtų susimokėti: dviejų kambarių nuoma yra apie 130 litų, o pritaikius 0,4 koeficientą, socialinio būsto nuomininkams bereikia sumokėti tik apie 60–70 litų, vieno kambario nuoma – 48 litai, o mokėti reikia apie 30 litų.
„Skolininkų yra daugiau nei 200, o tai sudaro apie 30 procentų visų Savivaldybės nuomojamų socialinių būstų. Įsiskolinimus mažinti labai sunku, nes atsiranda daugiau nenorinčių ar neišgalinčių mokėti“, – sako Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus Būsto fondo poskyrio vedėja Odeta Valungevičienė.
Pasak O. Valungevičienės, piktybiškai nemokančių už socialinį būstą šiuo metu nėra, bet yra nemažai tokių nuomininkų, kurie moka tik dalį nuomos mokesčių. Pavyzdžiui, jei už būsto nuomą per mėnesį reikia mokėti 50 litų, mokama tik po 5 ar 10 litų.
Nors taip didėja skolos, tačiau tokie gyventojai yra laikomi mokiais, todėl net teismai jų neiškeldina iš nuomojamų būstų.
Skolininkai į gatvę neišmetami
Dažniausiai skolininkai kviečiami į Savivaldybę, kur jie įspėjami ir kur tariamasi sudaryti skolų grąžinimo grafikus.
„Su mažas pajamas gaunančiais žmonėmis tariamės ypač geranoriškai. Tenka kreiptis ir į Socialinės paramos skyrių pagalbos, kad skirtų darbuotojų padėti gyventojams spręsti problemas. Stengiamės, kad ir gyventojams galėtumėme padėti, ir skolos Savivaldybei mažėtų“, – aiškina Odeta Valungevičienė.
Stengiasi savivaldybė su skolininkais kovoti ir teismuose, tačiau ten praėjusiais metais buvo priteista tik 13 tūkstančių litų nuomos skolų.
Be to, jei už socialinius būstus skolingi žmonės yra registruoti darbo biržoje, tai prieš juos bejėgiai yra ir antstoliai.
O jei ir pavyksta skolininkus iškeldinti iš socialinių būstų, po metų jie turi teisę pateikti prašymą būstui, nes skola... nepanaikina teisės vėl gauti socialinį būstą ir vėl didinti skolas.
„Niekas žmonių iš butų neišmeta, dažniausiai skolininkai susiranda gyvenamąjį būstą arba prisiglaudžia pas giminaičius. O jei yra laisvų vietų, skolininkas apgyvendinamas bendrabutyje Margių gatvėje“, – paaiškina O. Valungevičienė.
Eilėje būstui – per tūkstantį žmonių
Taigi teismuose sudarant taikos sutartis – tai yra, įpareigojant skolininkus kas mėnesį sumokėti po 50 litų, iš socialinių būstų gyventojai nėra iškeldinami. Tūkstančio laukiančiųjų, tarp kurių ir našlaičiai, ir besiglaudžiantys Nakvynės namuose, eilė beveik nejuda iš vietos – būstais per metus aprūpinama tik apie 20 šeimų.
Pernai Savivaldybės įsigyti keturiolika butų kaip mat buvo apgyvendinti, tad dabar kartkartėmis galima apgyvendinti laukiančiuosius tik Žalgirio ir Dvaro gatvių bendrabučių 12 kvadratinių metrų kambariuose.
Šeimoms tokių būstų Savivaldybė net nesiūlo, nes į juos dažniausiai pretenduoja vieniši ar laikinai gyvenantys Nakvynės namuose. O ir bendrabučiai dabar yra užimti – juose gyvena ir dalis skolininkų, todėl eilėje į šiuos būstus yra daugiau nei šimtas žmonių.
Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus Būsto fondo poskyrio vedėjos Odetos Valungevičienės teigimu, pakartotinai būstą žmonės galėtų gauti ne anksčiau kaip po penkiolikos metų.
Akivaizdu, kad tokia tvarka yra palanki skolininkams ir visiškai nepalanki laukiantiems socialinių būstų.
Lina ABROMAVIČIENĖ
