Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Nors per pastarąjį pusmetį gyventojai apmokėjo 401 mln. Lt skolų, o tai – kone dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, įsiskolinimas komunalinio sektoriaus bendrovėms didėjo. Asmeninių finansų ekspertės Odetos Bložienės teigimu, gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija artimiausiu metu nesumažins lietuvių skolų komunalininkams. Padėties, ekspertų vertinimu, negelbsti ir iš mirties taško nejudantis dabartinės Vyriausybės žadėtos masinės daugiabučių renovacijos procesas.
Lietuvos gyventojų įsiskolinimo komunalinio sektoriaus bendrovėms suma pastarąjį pusmetį pakilo 28 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Sparčiausias pradelstų įsiskolinimų augimas buvo fiksuotas gyventojams mokant už žiemos sezono sąskaitas, t.y. vasarį ir kovą. Šaltuoju metų laiku skolos komunalininkams visada išauga, todėl minėtų laikotarpiu stebėtas skolų augimas buvo lauktas“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.
„Nors šalies ekonominė situacija gerėja, vidutines pajamas gaunantys asmenys to dar nėra pajutę savo kišenėje. Tad artimiausiu metu tikėtis reikšmingų pokyčių į gera, kalbant apie įsiskolinimus, tikrai nereikėtų“, – tvirtina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė O. Bložienė.
Optimistiškai nenuteikia ir neaiškumai dėl dujų kainos. „Šios gali kilti ne tik dėl ketinamo įvesti akcizo, tačiau ir dėl dujų tiekimo monopolijos. Tuo atveju, jei sulauktume dar vieno užsitęsusio žiemos sezono, įsiskolinimai komunalininkams gali didėti“, – prognozuoja O. Bložienė.
Atlyginimai augs, skolos – nemažės
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad komunalinių paslaugų segmente – daug neaiškumų dėl dalykų, galinčių daryti įtaką tiek komunalinių paslaugų kainoms, tiek gyventojų įsiskolinimų didėjimui.
„Esame įsipareigoję įvesti akcizą dujoms, ir tai turėsime padaryti neišvengiamai. Tačiau dar nėra tiksliai žinoma, kiek jos brangs. Bet kuriuo atveju tai lems didesnes šildymo ir elektros kainas“, – sako LRT.lt pašnekovė.
Pasak O. Bložienės, kainų šuoliai nėra vienintelė gyventojų įsiskolinimo priežastis: „Lietuvaičių taupymo įpročiai yra ydingi. Dėl to gerėjanti ekonominė situacija, augantys atlyginimai visai neužtikrina mažėjančių įsiskolinimų.“
„Žmogaus poreikiai auga kur kas greičiau nei galimybės. Didelis atlyginimas savaime nelemia, jog žmogus negyvens į skolą. Ir atvirkščiai: kartais mažesnį atlygį žmonės sugeba paskirstyti daug racionaliau. Tai, kad didės atlyginimai, visai nereiškia, jog žmonės turės daugiau santaupų ar bus padengti įsiskolinimai“, – apie asmeninių finansų valdymą kalba O. Bložienė.
Renovacija vis neįsibėgėja
LRT.lt pašnekovių teigimu, mažesnių sąskaitų už šildymą bei skolų mažėjimo galima tikėtis tik tuo atveju, jei renovacija taptų masiniu procesu, tačiau renovacijos darbai esą vyksta pagal principą „ilgai laukęs dar palauk“.
Aplinkos ministerija kalba apie tai, kad planuojamų 500 daugiabučių renovacijos darbai turėtų įsibėgėti spalį. Visgi oro sąlygos gali juos nukelti ir į pavasarį.
Žiemos šaltis nėra vienintelė kliūtis. Paskolas renovacijai išduodantys bankai reikalauja, kad name nebūtų daugiau kaip 10–15 proc. skolininkų, kurių skolos viršija 600 litų, o pradelsti įsiskolinimai – daugiau kaip už du mėnesius.
Finansų ekspertė O. Bložienė renovacijos darbų atidėliojimus vertina neigiamai, tačiau sako, kad iš mirties taško nejudantis procesas ir dar vienas didelių sąskaitų sezonas nerenovuotuose būstuose gyventojų nebenustebins: „Dar vieni metai namuose su milžiniškomis sąskaitomis turbūt jau nieko nebepakeis. Žmonės ir toliau gyvens mokėdami tas baisias sąskaitas. Artimiausiu metu didžiųjų skaudulių panaikinti tikėtis nereikia.“
