Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko ir bendrovės „Civitta“ konsultantų pristatytoje galimybių studijoje, Vilnius kitų didžiųjų miestų kontekste pagal komunalinius mokėjimus už centralizuotai teikiamas paslaugas atrodo itin patraukliai. Pavyzdžiui , Rygoje gyventojai vidutiniškai moka 100, Taline – 53 litus per mėnesį, kauniečiai 48, vilniečiai – 44 litus.
„Atsižvelgiant į pajamų lygį, vilniečiai moka mažiausius komunalinius mokesčius, tai yra, vilniečių atlyginimai Lietuvoje yra didžiausi, o mokėjimai už komunalinius mokesčius – mažiausi“, - sakė A. Zuokas. Anot jo, panaikinus ar pakoregavus kai kuriuos mokėjimus, atsirastų galimybė sutaupyti dar daugiau, o sutaupytas lėšas skirti namo būklei gerinti.
Studijos, kurios metu buvo analizuojami visi 15-os daugiabučių pastatų administratorių administruojami mokėjimai (administravimo, techninės priežiūros, šiukšlių išvežimo), tikslas buvo išsiaiškinti, ar mokesčiai už komunalines paslaugas nėra per dideli ir kaip būtų galima patobulinti sistemą.
A. Zuoko teigimu, siekiant sutaupyti ir sutaupytas lėšas skirti pastatų priežiūrai ir jų būklei gerinti pirmiausia bus atsižvelgiama į studijos rekomendacijas, siekiama skaidresnių ir efektyvesnių komunalinių mokėjimų.
Studija parodė, kad optimizavus veiklos išlaidas, standartinis 50 kv. m butas galėtų sutaupyti iki 12 litų per mėnesį, arba nuo 60 iki 140 litų per metus. Priklausomai nuo namo galimybių, standartinio 60 butų, maždaug 2400 kv. m ploto daugiabučio gyventojai galėtų sutaupyti apie 6600 litų per metus.
Pasak Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio, dauguma dalykų priklauso nuo pačių gyventojų, todėl Vilniaus miesto savivaldybė ragina gyventojus burtis į bendrijas bei patiems priimti sprendimus.
Viena iš galimybių sutaupyti – atsisakyti kasmėnesinės namo apžiūros. Namų būklė gali būti kontroliuojama pagal kiekvieno namo individualius poreikius, todėl tvarkingų, veiklias bendruomenes turinčių namų sąnaudos gali mažėti, šiukšlių šalintuvų priežiūros, administruoti ir rinkti mokesčius už bendrijų patalpų elektrą 2–4 kartus per metus bei atsisakyti metrologinės karšto vandens skaitiklių apžiūros. Priklausomai nuo namo, sutaupyti galima iki 24 ct/kv. m per mėnesį.
Taip pat rekomenduojama atsisakyti „bendrojo katilo“ principo, nes didesnių namų išlaikymas kainuoja mažiau ir šiuo metu didesnieji remia mažesnius.
Remiantis užsienio praktika, siūloma sprendimo priėmimo teisę, santykius su paslaugų tiekėjais bei visą atsakomybė už namo būklę perleisti patiems gyventojams, kaip tai daroma, pavyzdžiui Frankfurte.
„Reikia pamiršti sovietinius laikus, kai viskas būdavo paduodama ir padaroma. Reikia imti geriausius pavyzdžius iš Vakarų Europos, kad ir iš tos pačios Vokietijos, kur namų administravimas yra kito lygio“, – sakė A. Zuokas.
Apklausus gyventojus, paaiškėjo, kad labiausiai jiems trūksta informacijos apie sukauptas lėšas ir jų panaudojimą, planuojamus atlikti darbus, paaiškinimų, kokiu principu skaičiuojami mokesčiai, kokios paslaugos į traukiamos į kiekvieną mokestį.
