Civitta

Konstitucinis teismas (KT) antradienį paskelbė, kad urėdijų pertvarką įteisinusios įstatymo pataisos priimtos pažeidžiant Konstituciją. BNS pateikia „valstiečių“ inicijuotos urėdijų reformos chronologiją. 2017 metai Sausis. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas inicijuoja urėdijų reformą, kuria 42 Lietuvoje veikiančios miškų urėdijos būtų sujungtos į vieną valstybinę įmonę. Kovo 8 diena. Vyriausybė pritarė miškų urėdijų pertvarkai, galutinį sprendimą dėl reformos perduodama Seimui. Kovo 16 diena.

Šešėlis Lietuvoje yra panašus tiek pasienio, tiek kituose šalies miestuose, o pagrindinė jo priežastis yra prastas švietimas, teigia 45 pasienio miestų aštuoniose šalyse tyrimą atlikusi konsultacijų bendrovė „Civitta“. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutinis pasienio savivaldybių šešėlinės ekonomikos rodiklis siekia 24 proc. ir sutampa su likusių savivaldybių vidurkiu.

Rankų drebulį mažinantis kamuoliukas, anglies juosta šildomos pirštinės, prietaisas, padedantis akliesiems orientuotis aplinkoje, virtualios realybės terapija scenos baimei nugalėti, „mandagusis robotas“ – tai tik keletas inovatyvių produktų ir prototipų, kurie KTU „Santakos“ slėnyje pristatyti jau septynioliktą kartą vykusiame jaunųjų išradėjų ir mokslininkų konkurse-parodoje „Technorama 2018“. Šiais metais kūrybingi jaunuoliai savo darbus pristatė cheminių technologijų, energetikos ir elek...

Tris šalies oro uostus valdančios bendrovės Lietuvos oro uostai vykdomasis direktorius Donatas Voveris traukiasi iš pareigų. „Praėję metai visiems Lietuvoms oro uostams buvo įspūdingi dėl pasiektų laimėjimų ir atliktų darbų. Išties skyrėme labai daug tiek fizinių, tiek emocinių jėgų, kad galėtume didžiuotis savo darbu. Šiuo metu jaučiu, kad man jau metas dairytis naujų iššūkių ir perspektyvų“, – BNS sakė D. Voveris. Jis darbą Lietuvos oro uostuose baigs gegužės 1 dieną.

Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas tikisi, kad įstaigos pertvarka ne tik pagerins jos darbą, bet ir sumažins korupciją. Nuo balandžio tarnybai vadovaujantis Darius Remeika sako, kad pertvarka, kurios metu bus stambinami teritoriniai padaliniai ir mažės darbuotojų, gali užtrukti iki dvejų metų. „Šiandien yra 52 teritorinės tarnybos – tikrai nemažai. Mes atlikome analizę, funkcijų peržiūrą ir įvertinome, ką visos teritorinės tarnybos veikia.

Urėdijų reformos planas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad įgyvendinus siūlomą miškų ūkio pertvarkos planą bus pasiekti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nustatyti veiksmingo išteklių paskirstymo tikslai ir įgyvendinti aukšti valdymo bei skaidrumo standartai, tvirtina reformos vertinimą atlikęs Lietuvos miškininkų sąjungos nusamdytas ekspertas.

Aplinkos ministerijos inicijuojama urėdijų reforma sudarys prielaidas sukurti teigiamą poveikį, bet gali neigiamai paveikti smulkiojo verslo konkurencingumą, konstatavo viena konsultacijų bendrovė „Civitta“. Šios bendrovės teisininkai laimėjo Seimo kanceliarijos skelbtą konkursą teisiniu, vadybiniu bei viešojo administravimo požiūriais įvertinti Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo pataisas ir devynių Seimo narių pasiūlymus dėl urėdijų reformos.

Besibaigiančius 2015 metus telekomunikacijų rinkos dalyviai vadina 4G metais, nes daugiausiai dėmesio skirta spartaus mobilaus interneto ryšio tinklo plėtrai bei modernių išmaniųjų telefonų sklaidai. Prognozuojama, kad 2016-aisiais rinkoje tęsis mobiliojo interneto vartojimo augimas, kurį skatins ne tik išplėsta infrastruktūra, bet ir vis didesnė išmaniųjų telefonų skvarba.

Švedijos koncerno „TeliaSonera“ valdomų mobiliojo ryšio bendrovės „Omnitel“ ir integruotų telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ susijungimas gali paskatinti konsolidaciją rinkoje, sako konsultacijų įmonės „Civitta“ analitikas. Roko Šalaševičiaus teigimu, tai gali būti bendros paslaugos ar įsigijimo sandoriai.

Vilniaus miesto savivaldybė, įsigaliojus naujoms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, nustatė naujas maksimalias ribas daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrai. Apie 2700 Vilniaus mieste esančių daugiabučių su modernizuotais šilumos punktais, reguliuojamais automatiniu būdu, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros kaina mažėtų nuo 23 iki 19 ct/kv.m. arba 16 proc. Tokių daugiabučių Vilniuje yra apie 60 proc.

 Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba Vilniaus valdžia panoro sužinoti, ar vilniečiai nepermoka už vadinamąsias kitas paslaugas. Daugiau nei 100 tūkst. kainavusi studija parodė, kad ne tik nepermoka, bet ir gali sutaupyti, praneša LRT televizijos laida „Panorama“. Vilnietis vidutiniškai už kitas paslaugas moka 44 litus, keliais litais mažiau – klaipėdietis, o kaunietis – virš 48 litų.

Tyrimas parodė, kad Vilniuje mokėjimai už komunalines paslaugas yra pigesni nei bet kuriame kitame mieste Lietuvoje, taip pat ir kitose Baltijos šalių sostinėse. Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko ir bendrovės „Civitta“ konsultantų pristatytoje galimybių studijoje, Vilnius kitų didžiųjų miestų kontekste pagal komunalinius mokėjimus už centralizuotai teikiamas paslaugas atrodo itin patraukliai.

Kauno medicinos studentės įkurtai „Laimės ir džiaugsmo ministerijai“ atiteko verslo konsultacijų įmonės „Civitta“ pilietiškumo apdovanojimas ir piniginis 500 eurų prizas. Iniciatyva, skatinanti džiaugtis nedideliais dalykais ir perimti mažiau neigiamų emocijų, sparčiai plinta tarp studentų. „Mums reikia išmokti džiaugtis paprasčiausiais kasdieniais dalykais – mus supa per daug negatyvių žinių, jos vargina.