Tuo metu taip pat urėdiju reformos ekspertinį vertinimą atlikusi konsultacijų bendrovė „Civitta“ tvirtina, kad miškų ūkio pertvarka sudarys prielaidas sukurti teigiamą poveikį, bet gali neigiamai paveikti smulkiojo verslo konkurencingumą.
Miškininkų sąjunga ir „Civitta“ yra laimėjusios Seimo kanceliarijos skelbtą konkursą atlikti Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo pataisas ir devynių Seimo narių pasiūlymus dėl urėdijų reformos, kuri turėtų prasidėti nuo 2018 metų.
„Pasirinktas modelis steigti naują valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ negali būti laikomas pateisinamu tol, kol nebus sistemiškai išspręsti projekte neaptarti klausimai, susiję su veiksmingu išteklių paskirstymu ir aukštų valdymo ir skaidrumo standartų įgyvendinimu. Tol, kol nebus išspręstas centralizuoto miškų valdytojo bei jo struktūrinių padalinių efektyvaus valdymo klausimas“, - teigia bendrovės „Confidence“ partneris Paulius Miliauskas, Miškininkų sąjungos nusamdytas atlikti urėdijų reformos ekspertizę.
Pasak P.Miliausko, siekiama įgyvendinti reforma nėra teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu, nes pateikti pasiūlymai nėra pagrįsti tvirtais ekonominiais, vadybiniais, socialiniais ar kitais skaičiavimais, o paremti tik teoriniais teiginiais, o valstybinio miško ūkio reformą rekomenduojama įgyvendinti tik iš anksto parengtais įgyvendinimo etapais - priešingu atveju, kyla neigiamų ekonominių ir socialinių pasekmių grėsmė.
Eksperto teigimu, miškų ūkio strateginiai tikslai neatitinka reformoje deklaruojamų tikslų.
„Lietuvos valstybinio miško ūkio pagrindinė paskirtis turėtų būti suprantama kaip tenkinti viešuosius interesus. Tokios pastabos taip pat išsakytos ir EBPO atliktoje apžvalgoje“, - Seimui pateiktoje ekspertizėje teigia P.Miliauskas.
Projekte jis taip pat pasigenda konkrečių ketinamos įkurti įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ valdymo kriterijų.
„Todėl yra sudėtinga numatyti, ar iš tiesų naujai steigiama valstybės įmonė bus valdoma efektyviau ir skaidriau“, - pabrėžė P.Miliauskas.
Tuo metu „Civitta“ Seimui rekomenduoja priimti urėdijų reformą numatančias pataisas bei siūlo „aiškiai atskirti urėdijų ir juridinių asmenų skaičiaus nustatymo klausimus“. Tuo pačiu „Civittos“ teisininkai pripažįsta, kad urėdijų apjungimas į vieną įmonę gali pakenkti smulkiam verslui.
„Medienos pardavimų centralizavimas galimai didina riziką neigiamai paveikti smulkiojo verslo konkurencingumą, nes jų įsigijami medienos kiekiai bus nepakankami dalyvavimui masto aukcionuose. Atsižvelgiant į visas išvardintas priežastis, vertiname, kad, nepaisant visų teigiamų aspektų, dėl rizikos pakenkti smulkiajam verslui įstatymo projektas neturės jokio poveikio medienos pardavimams“, - teigiama „Civittos“ ekspertų išvadose.
„Civittos“ teisininkai be kita ko nurodo, kad projekto „turinys neapima ekonominio valstybinio miškų ūkio reguliavimo“.
„Atitinkamai, vertiname kad įstatymo projektas neturi poveikio ekonominio valstybinio miškų ūkio reguliavimui. Visgi, atkreipiame dėmesį, kad šis neapibrėžtumas kuria riziką iš kontrolės ir priežiūros perspektyvos“, - nurodė „Civitta“ ekspertai.
Seimui nepriklausomų ekspertų išvados teikiamos, nes to pareikalavo beveik penkios dešimtys parlamentarų. Miškininkai teigia, kad Seimas su jais reformos nederino ir neaptarė, todėl jie rengė mitingus ir grasina streikais. Dėl urėdijų reformos Seimas planuoja apsispręsti iki atostogų.
K.Navickas dar neatskleidžia, kurios urėdijos bus naikinamos
Valstiečių deleguotasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas dar nežino, kokios urėdijos iš dabar esančių 42-jų nuo kitų metų bus naikinamos, o kokios taps žadamos sukurti valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ filialais.
Tačiau ministras teigia esantis visiškai tikras, kad išlikusios urėdijos nebus atskiri juridiniai vienetai, ko, anot jo, reikalauja streikus ir mitingus rengiantys miškininkai.
„Tuo esame įsitikinę tvirtai (kad urėdijos nebus atskiri juridiniai vienetai - BNS). Net ir Generalinė urėdija nesuvaldo atskirų juridinių vienetų - pažeidimų yra krūvos, nėra suinteresuotumo, nekalbant apie efektyvumą ir kontrolę medienos pardavimo“, - penktadienį Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariams teigė ministras.
K.Navickas pridūrė, kad kol kas tik Vengrijoje ir Lietuvoje urėdijos turi juridinio asmens statusą.
„Mes esame unikumai, kad turime atskirus juridinius vienetus, valdančius valstybinius miškus, išskyrus Vengriją. Visur kitur yra viena įmonė, centralizuotai valdomi miškai“, - tvirtino ministras.
Pasak jo, kriterijai, pagal kuriuos bus atrenkamos išliksiančios urėdijos, bus nustatyti tada, kai Seimas pritars miškų ūkio reformai.
„Vyriausybė parengs restruktūrizavimo planą, tada bus įvardinti tie filialai, kurie išliks“, - sakė K.Navickas.
Jis parlamentarams neatsakė, kokiame mieste bus įkurta visas urėdijas apjungsiančios įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ būstinė, tačiau patikino, kad „tai nebus Vilnius“.
K.Navickas prognozuoja, kad urėdijų restruktūrizacija užtruks visus 2018-uosius metus.
Pagal pertvarką, visus valstybinius miškus Lietuvoje valdytų „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją. Skaičiuojama, tokiu būdu kasmet būtų sutaupyta 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų - valstybės biudžeto pinigų.
Parlamentinę daugumą su „valstiečiais“ sudarę socialdemokratai kritikuoja „valstiečių“ deleguoto aplinkos ministro Kęstučio Navicko planus visas miškų urėdijas sujungti į vieną įmonę. Konservatoriai yra išreiškę „principinę paramą strateginei reformai“. Liberalų nuomonės dėl reformos išsiskyrė. Socialdemokratai reformą remia su sąlyga, kad liktų 25 urėdijos ne sujungtos į vieną bendrovę, o kaip atskiros įmonės.
