infliacija

Liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 procento, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo atpigę drabužiai ir avalynė, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai ir pabrangę būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės bei transporto prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių kainos liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 0,4 procento, paslaugų kainos padidėjo 0,4 procento.

Estijoje metinis kainų augimas liepą augo iki 5,2 proc. nuo 4,9 proc. birželį, nors buvo tikėtasi infliacijos sumažėjimo iki 4,6 proc. Tokį infliacijos padidėjimą lėmė netikėtai paaugusios maisto ir degalų kainos. Kaip rodo Estijos statistika, liepą santykinai šoktelėjo alkoholio, cukraus, vaisių ir kai kurių daržovių kainos. Kol kas sunku pasakyti, ar infliacijos padidėjimas yra daugiau trumpalaikė tendencija, ar tai rodo vidaus paklausos, o kartu ir ekonomikos atsigavimą.

Ketvirtadienį Europos akcijų rinka dienos prekyboje nusmuko iki žemiausio lygio per 11 mėnesių, kai kalnakasybos akcijos smarkiai atpigo dėl krintančių vario ir kitų metalų kainų. Investuotojai baiminasi, kad metalų paklausa sumažės dėl silpnų ekonominių duomenų. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ ketvirtadienį sumažėjo 0,94 proc. iki 1018,01 punkto.

Visi ekonominiai rodikliai gerėja, išskyrus tas sritis, už kurias atsakinga Vyriausybė, pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). LLRI, atlikęs rinkos dalyvių tyrimą, pateikė 2011 ir 2012 metų ekonomikos prognozę. Joje teigiama, kad ateinančiais metais BVP augs sparčiau, šiemet prognozuojamas 4,9 BVP augimas, kitąmet – 4,6. Taip pat tikimasi, kad ir toliau gerus rodiklius rodys eksportas ir importas.

Birželį vartotojų kainos Estijoje augo sparčiausiai iš visų euro zonos šalių. Birželį, palyginus su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos Estijoje išaugo 4,7 proc. Nuo sausio infliacija Estijoje nuolat buvo didžiausia iš visų euro zonos šalių. Būtent nuo sausio Estija įsivedė eurą. Šių metų birželį, palyginti su geguže, metinė infliacija euro zonoje išliko nepakitusi ir siekė 2,7 proc. Lietuvoje kainos augo 3,2 proc., Latvijoje - 2,4 proc.

Šių metų birželį palyginti su 2010 metų birželiu, metinė infliacija Baltarusijoje sudarė 43,8 procento. Tai sakoma Baltarusijos statistikos valdybos pranešime. 2011 metų birželį infliacija sudarė 8,6 procento. Nuo metų pradžios vartotojų kainos išaugo 36,2 procento. Šis rodiklis viršijo Baltarusijos ekonomikos ministerijos prognozes. Per pirmąjį pusmetį maisto prekės pabrango 36,8 procento, birželį – 8,6 procento.

Vyriausybės nariai skėsčioja rankomis – nieko negalime padaryti, nes infliaciją augina ne nuo mūsų veiklos priklausantys veiksniai. Tačiau ekonomistai tikina, kad kai kuriose srityse infliaciją dirbtinai sukuria ieškantys progos daugiau pelno užsidirbti gamintojai. Galime paskaičiuoti patys Oficialiai teigiama, kad metinė infliacija siekia 5 proc., o nuo metų pradžios – 3,3 proc.

Kartą jau pasakęs, kad infliacija gali pakišti koją Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas dar kartą, šįkart kalbėdamas Seimo salėje, pažymėjo kainų didėjimo pavojų. „Kalbant apie perspektyvą, šiuo metu mes dar tenkiname vidutinį infliacijos rodiklį, tai yra Mastrichto kriterijų, kuris yra 3 proc. Mūsų metinė vidutinė infliacija šiuo metu yra 2,8 proc.

Rusijoje bliūkšta viltys, kad 2008–2009 metų krizė paskatins reformas šalyje ir ves prie ūkio modernizavimo. Kaip rašoma Tarptautinio valiutos fondo (TVF) praėjusią savaitę pateiktoje ataskaitoje, dabartinė Rusijos politika nėra ,,pakankamai ambicinga ir koncentruota". TVF misijos atstovai įspėja, kad nesugebėjimas reformuoti Rusijos ekonomikos, paremtos naudingųjų išteklių eksportu, gali vesti į naują krizę, vos kris naftos kainos.

Birželį britų finansai sumažėjo labiausiai nuo recesijos laikų, nes žmonės vis daugiau skolinosi norėdami padengti augančias išlaidas, informuoja „telegraph.co.uk“. Kas mėnesį „Markit“ sudaromas namų ūkių finansų indeksas parodė, kad birželį, palyginti su geguže, šešis kartus daugiau (36 proc.) namų ūkių skundėsi pablogėjusia finansine padėtimi nei džiaugėsi jos pagerėjimu (6 proc.). Duomenys buvo surinkti birželio 8-14 dienomis.

Krizės netektis Estija kompensuos 2011–2013 metais, įsitikinęs šalies Centrinio banko prezidentas Andresas Lipstokas, atvedęs Estiją į euro zoną. „Augant ekonomikai, privalome būti budrūs“, – pažymėjo A. Lipstokas, pristatydamas Estijos banko finansinių metų ataskaitą praneša Estijos verslo portalas dv.ee. „Taigi, per artimiausius metus bus svarbu, kad aukšta, 5 proc. viršijanti infliacija Estijoje neprovokuotų atlyginimų augimo, kas savo ruožtu skatintų kainų augimą“, – pridėjo jis.

Prognozuojama, kad birželį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija bus nulinė. Lietuvos statistikos departamento prognozėmis, metinė infliacija birželio gali siekti 5,0, o vidutinė metinė - 3,2 procento. Gegužės mėnesį užfiksuota metinė infliacija buvo 5,0, o vidutinė metinė - 2,8 procento. Tikėtina, kad didžiausią įtaką birželio mėn. infliacijai turės sumažėjęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų kilimas.

Nors skundžiamės brangstančiu maistu ir didėjančiais mokesčiais, kainos Lietuvoje vis dar yra 40 proc. mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, atskleidė „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Vyriausiasis banko ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis pristatydamas tyrimą pabrėžė ir tai, kad gegužės mėnesį infliacija pasiekė 5 proc. Tai aukščiausias kainų lygis per dvejus metus, tačiau kainų augimas mūsų šalyje nėra išskirtinis lyginant su kaimyninėmis valstybėmis.

Infliacija Kinijoje gegužę paspartėjo iki 5,5 proc. - aukščiausio lygio per 34 mėnesius, daugiau nei prognozuota. Manoma, kad tokie duomenys gali paskatinti valdžią toliau griežtinti monetarinę politiką, net nepaisant požymių apie sulėtėjusį ekonomikos augimą. Kinijos pramonės gamyba gegužę išaugo 13,3 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai tuo tarpu analitikai prognozavo 13,2 proc. prieaugį. Analitikai prognozuoja, kad infliacija birželį dar paspartės.

Naujausio „Swedbank“ tyrimo duomenimis, Lietuva kartu su kaimynėmis Latvija ir Estija pirmauja Europos Sąjungoje pagal tai, kiek yra išleidžiama maisto produktų krepšeliui. Lietuviai maistui išleidžia daugiau nei ketvirtį savo pajamų, vidutinis europietis – tik apie 16 proc. Rekordininkai – duona ir pienas Mėsos produktai Lietuvoje yra vis dar pigesni nei prieš dvejus metus, tačiau dideliais žingsniais į priekį šuoliuoja duonos, grūdų ir pieno kainos. „Swedbank“ vyr.

Jeigu nori pažaboti infliaciją ir įsivesti eurą, Latvija ir Lietuva turi išlaikyti krizės metu nustatytus atlyginimų apkarpymus, teigia Pasaulio banko vadybininkas Baltijos šalims Thomas Laursenas. Varšuvoje Th. Laursenas žurnalistams sakė, kad euras abiem šioms šalims tebėra „puikus inkaras“. Latvijai ir Lietuvai gali nepavykti įsivesti euro 2014-aisias, prekių brangimas didina infliaciją. Gegužę vartotojų kainų augimas šiose šalyse pasiekė 5 proc.

Gegužės mėn. metinė vartotojų kainų infliacija (VKI) Lietuvoje ir toliau augo iki 5,0 proc. ir buvo nežymiai didesnė nei mūsų prognozes (4,9 proc.) Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią poveikį infliacijai darė brangstantys maisto produktai. Tačiau gegužės mėn. taip pat ženkliai brango būsto išlaikymas bei drabužiai ir avalynė. Šių tendencijų, deja, nekompensavo atpigusios transporto prekės ir paslaugos.

Estijos metinė infliacija gegužės mėn. išliko nepakitusi ir sudarė 5,4 proc. Kilusias šildymo ir apgyvendinimo paslaugų kainas nusvėrė pigę maisto produktai ir degalai. Tai ženklas, kad kainų pasiutpolkė išsikvepia, o panašių tendencijų ateityje galime tikėtis ir Lietuvoje. Stabilesnės Estijos infliacijos tendencijos atitinka prognozes. Pagal mūsų pagrindinį scenarijų infliacijos spaudimas turėtų pradėti stabilizuotis po antrojo šių metų ketvirčio.

Abejojantieji Kinija vėl įgavo jėgų. Panašu, kad jie aktyvėja bangomis – maždaug kas metus. Vis dėlto metai iš metų Kinija paneigė visų skeptikų nuogąstavimus ir išliko savo kelyje, įamžindama įspūdingą moderniųjų laikų plėtros stebuklą. Panašu, kad tai truks ir toliau. Šiandienis karštligiškas rašymas atspindi nerimo antplūdį, ypač susirūpinimą infliacija, perteklinėmis investicijomis, augančiais atlyginimais ir negrąžintomis bankų paskolomis.

Šiomis dienomis bankai dažnai paskelbia naujienas, kad didina ir terminuotojų, ir kaupiamųjų indėlių palūkanas. Augant infliacijai, tai labai gera žinia ir sveikintinas žingsnis. Didžiausios palūkanos mokamos už indėlius, padėtus ilgiausiam laikotarpiui. Šiuo metu didžiausiuose komerciniuose bankuose tokių indėlių palūkanos svyruoja nuo 2,1 iki 3,7 proc. Kartu bankai, amortizuodami augančius paslaugų įkainius, pradėjo siūlyti lojalumo programas ar mėnesinius mokėjimo planus.

Alaus daryklos „Švyturys-Utenos alus“ įmonėje planuojamas streikas, rašo „Verslo žinios“. Streikuoti ketinama dėl darbdavio atsisakymo kelti įšaldytų algų. Profsąjungos teigia, kad tokiu būdu yra pažeidžiama kolektyvinė sutartis, nes  joje numatyta didinti atlyginimus pagal infliacijos rodiklius. Darbuotojai suskaičiavo, kad trejų metų infliacija sudarė 12,4 proc., o kelti yra iš ko – pernai bendrovė uždirbo 54 mln. litų grynojo pelno.

Nuo birželio 1 d. Baltarusija didins bazinę palūkanų normą nuo 14 proc. iki 16 proc. ir taip bandys kovoti su infliacija, informuoja BBC. Baltarusijos centrinis bankas teigia, kad padidinus bazinę palūkanų normą padidės investicijų Baltarusijos rubliais vertė, o žmonių santaupos bus apsaugotos nuo infliacijos. Antradienį Baltarusijos vyriausybė išplėtė sąrašą „socialiai jautrių“ prekių, kurių kainos bus laikinai reguliuojamos.

Išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje gyventojų sumažėjo 84,4 tūkst. Gyventojų skaičius mažėjo dėl neigiamos neto migracijos ir neigiamos natūralios kaitos. Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastis buvo neigiama neto migracija. Pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo 83,2 tūkst. emigrantų.

Baltarusijoje nuo gegužės 28 d. smulkaus cukraus mažmeninė kaina didinama beveik 40 procentų. Tokį sprendimą penktadienį priėmė šalies Ekonomikos ministerija. Dabar 1 kilogramas fasuoto smulkaus cukraus kainuos 5 tūkstančius Baltarusijos rublių (apie 2,43 Lt). Baltarusijoje nuo šių metų pradžios cukraus kainos didinamos jau trečią kartą. Sausio pabaigoje jis pabrango 10 procentų, po kelių dienų - vasario pradžioje - dar 10 procentų.

Prieš porą mėnesių Baltarusijoje kilusi valiutos krizė perauga į degalų krizę. Po nacionalinės valiutos devalvacijos gegužės 24 d. degalų kainos šalyje šoktelėjo iškart 25 proc., o netrukus naftos perdirbimo įmonės apskritai nustojo tiekti benziną degalinėms, nes joms tai nebenaudinga. Kaip praneša degalinių tinklo „A–100“ direktorė Irina Voldoko, beveik visuose degalinių tinkluose trūksta benzino.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs padidinti bazinę palūkanų normą, jeigu kiltų tokia būtinybė, trečiadienį pranešė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jurgenas Štarkas (Juergen Stark). Atsakydamas į Graikijos laikraščio „Kathimerini“ žurnalistų klausimą, ar ECB pasirengęs vėl didinti bazinę palūkanų normą, prieš tai balandį ją pakėlęs iki 1,25 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, dėl euro įvedimo Estijoje sausį kainos šalyje pirmą šių metų ketvirtį išaugo 0,2-0,3 proc. Taip pat buvo ir kitose anksčiau eurą įsivedusiose šalyse. "Eurostat" mano, kad euro įsivedimo padariniai Estijoje buvo jaučiami, tačiau ne tokio dydžio, kad smarkiai paskatintų infliaciją", - teigiama "Eurostat" tinklapyje.

Penktadienį JAV doleris sustiprėjo iki penkių savaičių aukštumų prieš pagrindines valiutas. Vien EUR/USD kursas per kelias savaites smuktelėjo daugiau nei 7,3% ir tai buvo pačios prasčiausios savaitės euro pozicijoms per vienerius metus. Praėjusios savaitės pabaigoje pagrindinės valiutų poros kursas dienos prekybą baigė svyruodamas ties 1,4110. Rinkos dalyviai šiuo metu labiausiai baiminasi galimos euro zonos skolų restruktūrizavimo galimybės.

Statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 procentu. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, drabužiai ir avalynė bei transporto prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių kainos 2011 m. balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., padidėjo 1,3, paslaugų kainos – 0,2 procento. Toliau išlieka maisto prekių kainų augimo tendencija.

Rusijos ekonomika tradiciškai lieka priklausoma nuo savo pagrindinio eksportuojamo resurso – naftos – kainų. Dėl tokio ūkio nediversifikuotumo šalis yra kritikuojama nuolatos, nes tai ją daro itin priklausomą nuo svyravimų pasaulio rinkose, rašoma AB banko „Finasta“ apžvalgoje. Pastarojo meto naftos kainų augimas sudarė prielaidas šalies BVP plėtrai. 2010 metais Rusijos BVP didėjo 4,0 proc., 2011 metais analitikai taip pat prognozuoja artimą 4-5 proc. ūkio plėtrą.

Didžiosios Britanijos svaras sterlingų jau nebe toks, koks buvo prieš 50 metų. Šios valiutos vertė per minėtą laikotarpį smuko 94 proc. Prie tokio išvados priėjo kompanijos „BM Savings“ specialistai, išanalizavę Didžiosios Britanijos nacionalinio statistikos biuro duomenis. Pinigų vertės smukimą atspindi kasdienių prekių ir maisto produktų kainos. Kaip rašo britų dienraštis „The Guardian“, per praėjusią pusę amžiaus mažmeninės kainos Didžiojoje Britanijoje išaugo vidutiniškai 18 kartų.

Po ekonominio sunkmečio Lietuvos ūkis pamažu atsigauna – pagrindiniu ūkio stimulu išlieka geri eksporto rezultatai, tačiau pagreitį įgauna ir vidaus vartojimas. Tiesa, šiemet šalis neišvengs infliacijos šuolio, kurį paskatino brangstančios žaliavos. Tokias Lietuvos ekonomikos tendencijas prognozuoja vienos didžiausių Europos bankininkystės grupių „UniCredit Group“ analitikai, pristatę naujausią tradicinę Vidurio ir Rytų Europos makroekonomikos apžvalgą.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2011 m. balandžio mėn., palyginti su 2011 m. kovo mėn., pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija gali sudaryti 0,5 procento. Metinė infliacija balandžio mėn., tikėtina, gali siekti 3,8, o vidutinė metinė – 2,4 procento. Kovo mėnesį užfiksuota metinė infliacija buvo 3,7, o vidutinė metinė – 2,1 procento. Tikėtina, kad didžiausią įtaką balandžio mėn.

2010 m. maisto produktai labiausiai brango Estijoje – 10,4 proc., tačiau brangiausiai maistas vis dar kainuoja Latvijoje. Nors Lietuvoje maistas 2010-aisiais taip pat brango, šiuo metu čia maistas bendrai ir pagal atskirų produktų grupes yra pigesnis negu Latvijoje ar Estijoje.

Šalies ekonomika atsigauna sparčiau nei numatyta ir didelė tikimybė, kad reikšmingas augimas šiais metais tęsis. Esant tokioms tendencijoms, prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika augs nuo 3,6 iki 3,9–4,2 proc. Tai, pasak Violetos Klyvienės, Danske banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims, daugiau nei Latvijos ekonomika, kuriai prognozuojamas 3,2 proc. augimas, tačiau mažiau nei Estija, kuri augs 5,0-5,1 proc.

  Kovo mėnesį metinė VKI infliacija šiek tiek netikėtai paspartėjo iki 3,8 proc. ir buvo didesnė nei mūsų prognozės (3,2 proc.) Kaip ir buvo tikėtasi didžiausią poveikį infliacijai darė brangę maisto produktai ir kilusios kuro kainos. Deja, daug sparčiau nei mes prognozavome brango drabužiai ir avalynė. Pastarasis padidėjimas yra susijęs su naujomis kolekcijomis bei didesniu vartojimo optimizmu.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau dėl atsigaunančio vidaus vartojimo ir investicijų, tačiau atsigavimui koją kiš vis nerimstanti infliacija. Augančios kainos skatins būti racionalesniais Infliacijos augimą, pasak vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lems išlaidos trims produktų grupėms: maistui, transportui ir komunaliniams būsto mokesčiams. Likusių prekių kainų augimas krepšelyje išliks neigiamas, t.y. mažės.

Pasaulio ekonomika – rizikingoje padėtyje. Riaušės Vidurio Rytuose, revoliucijos Šiaurės Afrikoje, branduolinė nelaimė Japonijoje – investuotojai susiduria su iššūkiais kone visuose frontuose. Ko reikėtų baimintis labiausiai, klausia JAV portalas „Business Insider“. Pateikiame 10 dalykų, keliančių didžiausią pavojų pasaulio ekonomikai. 10. Infliacija kylančiose rinkose didėja, griežtinama finansų politika.

Bankai už indėlius siūlo visai mažas palūkanas, o už paskolas prašo tris kartus didesnių sumų. Teisinasi turintys per daug pinigų. Bankai turi per daug pinigų Į redakciją kreipėsi bankais nusivylęs skaitytojas su paprastu klausimu: kodėl bankai už indėlius moka apie 1 proc. metinių palūkanų, o vėliau tuos pačius pinigus perskolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams jau už 5–6 proc.

Didžiausią poveikį infliacijai darė brangstantys maisto produktai. Kylančias infliacijos tendencijas iš esmės lemia išoriniai veiksniai – globalus maisto ir naftos kainų kilimas. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad šių veiksnių įtaka tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalių ekonomikose yra didesnė nei euro zonoje. Tai visų pirma priklauso nuo mūsų vartojimo struktūros, kurioje santykinai didesnė dalis tenka maisto produktams bei energetikai.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2011 m. vasario mėnesį, palyginti su sausiu, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija gali sudaryti 0,2 procento. Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2011 m. vasario mėnesį, palyginti su sausiu, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija gali sudaryti 0,2 procento. Metinė infliacija vasario mėn., tikėtina, sudarys 3,2, o vidutinė metinė – 1,8 proc.

Darbo užmokestis peržengė psichologiškai svarbią ribą, tačiau į „pliuso“ teritoriją įžengė tik valstybės sektoriaus įmonės ir įstaigos. Kaip informuoja SEB banko analitikai, darbo užmokesčio išaugimas pastebimas pirmą kartą po šešis ketvirčius trukusio smukimo. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc. (trečiąjį ketvirtį nuosmukis buvo 2,8 proc.

Rusija užėmė antrąją vietą pagal infliacijos rodiklį tarp vienuolikos stambiausių pasaulio ekonomikų, pranešė Rusijos federalinė statistikos tarnyba. Praėjusiais metais Rusijoje vartotojų kainos išaugo 6,9 proc., didesnis rodiklis buvo tik Indijoje (12 proc.).Kitame lentelės gale - Japonija, čia 2010 metais buvo užfiksuota 0,7 proc. defliacija. 2009 metais tame pačiame sąraše pirmavo Rusija - infliacija siekė 11,7 proc., Indija su 10,9 proc. infliacija užėmė antrąją vietą.

Europos centrinio banko (ECB) valdytojų tarybos narys pareiškė manąs, kad kitą savaitę bankas gali griežčiau kalbėti apie infliaciją. Bankas vis labiau nerimauja, kad augančios energijos ir maisto produktų kainos pakels atlyginimus ir dar labiau paspartins infliaciją. Pastaruoju metu rinką įtakoja ir suirutė kai kuriuose pasaulio regionuose.

Metinė infliacija sausį sulėtėjo iki 2,9 proc. (palyginti su 3,8 proc. 2010 metų pabaigoje), tračiau per mėnesį vartojimo kainos vėl ūgtelėjo 0,4 proc., didžiąją dalimi dėl importuojamų į Lietuvą prekių. Vis didėjantį spaudimą infliacijai rodo ir pramonės produkcijos kainų tendencijos: per metus Lietuvoje gamintojų parduota pramonės produkcija pabrango 10,3 proc., o užsienyje – beveik dvigubai sparčiau (19,3 proc.

Vartojimo prekių kainos, 2011-ųjų sausį palyginus su 2010 -ųjų gruodžiu, padidėjo 0,5 procento, paslaugų kainos beveik nepasikeitė, praneša Statististikos departamentas.

Šią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad bent jau kitais metais pensijos privalo grįžti į prieškrizinį lygį. Premjeras Andrius Kubilius pabijojo garsiai prieštarauti, tačiau šalies vadovei negirdint jis pensininkams pataria džiaugtis, kad jie gyvena taip pat, kaip 2006-aisiais. Tik statistikai ir ekonomistai įsitikinę: premjeras meluoja. Pensijos nuvertėjo Sumažintos senatvės pensijos nuo 2012-ųjų turi grįžti į 2008 m. lygį. Taip A.Kubiliui pareiškė šalies vadovė.

Lietuvos realusis BVP, pernai padidėjęs 1,3 proc., 2011 m. ir 2012 m. turėtų didėti atitinkamai 3,3 proc. ir 4,1 proc., prognozuoja Lietuvos bankas. Kaip teigiama ketvirtadienį Lietuvos banko išplatintame pranešime, mažėjant trumpalaikių veiksnių – iždo priemonių ir atsargų ciklo – poveikiui, pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo. Tačiau keliose didesnėse Lietuvos užsienio prekybos partnerėse yra palankių ūkio aktyvumo pokyčių.

Paskutinį šių metų ketvirtį Latvijos ekonomika rodė sparčius augimo tempus. BVP paskutinį ketvirtį palyginti su 2009 metų atitinkamu laikotarpiu augo 3,7 proc. Tai 0,5 proc. sparčiau nei prognozavome mes (3,2 proc.), bet 0,3 proc. lėčiau nei „Bloomberg“ agentūros apklausiamų ekonomistų vidurkis (4,0 proc.). Remiantis mūsų modeliu ekonomikos augimo paspartėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo nulemtas ne tik gerų eksporto rezultatų, bet ir atsigaunančios vidaus paklausos.