Rusijoje bliūkšta viltys, kad 2008–2009 metų krizė paskatins reformas šalyje ir ves prie ūkio modernizavimo.
Kaip rašoma Tarptautinio valiutos fondo (TVF) praėjusią savaitę pateiktoje ataskaitoje, dabartinė Rusijos politika nėra ,,pakankamai ambicinga ir koncentruota". TVF misijos atstovai įspėja, kad nesugebėjimas reformuoti Rusijos ekonomikos, paremtos naudingųjų išteklių eksportu, gali vesti į naują krizę, vos kris naftos kainos.
Investicijų aklavietė
Ekonominė krizė Rusijoje, kai BVP sumažėjo beveik 8 proc., atvėrė šalies ūkio žaizdas – iškreiptą vartojimą ir ypač žemą investicijų lygį.
Šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas kovą aršiai kritikavo Rusijos investicijų klimatą bei ekonomikos plėtrą ir paskelbė dešimties punktų reformų sąrašą, tačiau realūs reformų žingsniai vis dar tyruose.
TVF atstovai susitikę su Rusijos pareigūnais ragino mažinti su naftos ir dujų ištekliais nesusijusių ūkio sričių biudžeto deficitą nuo dabar esančių 11 proc. iki 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei kelti palūkanų normas, kad būtų suvaldyta auganti infliacija.
Daugybė ekonomistų šalį įspėjo, kad jos ekonomika sustos, jei nebus racionalizuotas biudžetas, kurio formavimas priklauso nuo stambių interesų grupių. Taip pat išreikštas susirūpinimas per didelėmis šalies socialinėmis išlaidomis.
Lengvatų nepanaikino
Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas pernai paskelbė, kad dėl didžiosioms kompanijoms suteiktų mokesčių lengvatų šalies biudžetas prarado bent 5 proc. BVP prilygstančią sumą. ,,Galėtume mažinti biudžeto deficitą nekeldami mokesčių tarifų, o vien atsikratydami mokesčių lengvatų", – tuomet susirūpinimą išreiškė jis.
Neatsižvelgdama į politiškai jautrių lengvatų naikinimo galimybę Vladimiro Putino Vyriausybė verslui uždėjo naują mokestį. Šį žingsnį plačiai kritikavo ekspertai, nes sunkiausia našta buvo užkrauta ant smulkiųjų ir vidutinių įmonių ir tai paskatino jas sukti į šešėlį.
TVF misijos vadovė Juha Kähkönen praėjusias dvi savaites Maskvoje kalbėjo su aukšto rango pareigūnais. Kalbėdama leidiniui ,,The Finantial Times„ tokį Rusijos valdžios žingsnį ji pavadino ,,neigiamu veiksniu ekonomikos augimui.“
Infliacijos pavojai
Dauguma Rusijos ekonomistų teigia, kad pagrindinė šalies ūkio problema yra pavojingai auganti infliacija, kuri, prognozuojama, šiemet sieks net 8 proc. ir gerokai pralenks valdžios 6–7 proc. prognozę. Maskvoje esančios Naujosios ekonomikos mokyklos rektorius Sergejus Gurijevas priminė, kad šalies valdžia per pastaruosius 11 metų net 10 kartų nustatė per mažą infliacijos prognozę.
,,Didžiausia problema yra ta, kad nesugebėjimas tinkamai prognozuoti infliacijos tempų menkina pasitikėjimą vyriausybe, – kalbėjo S. Gurijevas. – Todėl pats laikas jai parodyti, kad valdžia gali laikytis pažadų, kitaip gerai nebus."
Jis sakė besidžiaugiantis D. Medvedevo siekiais reformuotis ir pagerinti investicinę aplinką, pavyzdžiui, paskiriant nepriklausomus valstybinių įmonių valdybos narius. Tačiau, pasak ekonomisto, kad padėtis pasikeistų, apie reformas reikia ne tik kalbėti, bet ir jas įgyvendinti.
Į penketuką
Nepaisydama TVF kritikos strėlių Rusijos valdžia užsibrėžė ambicingą tikslą per dešimtmetį atsidurti didžiausių pasaulio ekonomikų penketuke.
„Sieksime BVP vienam gyventojui padidinti nuo 19,7 tūkst. iki daugiau nei 35 tūkst. dolerių vienam žmogui“, – praėjusią savaitę konferencijoje Ženevoje kalbėjo V. Putinas. Jis teigė, kad šiems tikslams įgyvendinti reikės sukurti naujų darbo vietų aukštųjų technologijų sferoje ir padidinti darbo našumą. Premjeras pabrėžė tikintis, kad Rusijos ekonomika „visiškai atsigaus“ ir ikikrizinį lygį pasieks iki šių metų pabaigos.
Pastaraisiais metais Rusijos ekonomikos augimas stipriai atsiliko nuo likusių BRICS bloko narių, ypač Brazilijos ir Kinijos. Analitikai dėl to daugiausia kaltina šalyje klestinčią korupciją ir skurdžią investicijų aplinką.
Korupcijos spąstai
Iš įkalinimo įstaigos raštu duodamas interviu didiesiems Europos ir JAV dienraščiams buvęs ,,Jukos" koncerno prezidentas ir vienas turtingiausių Rusijos žmonių Michailas Chodorkovskis negailėjo kritikos V. Putino Vyriausybei. Pasak jo, šaliai modernizuotis trukdo trys pagrindinės priežastys – įsišaknijusi korupcija, teisės sistemos neveikimas ir išaugusi politinė rizika.
,,Korupciją vertinanti nevyriausybinė organizacija ,,Transparency International„ Rusiją prilygina Nigerijai, – sakė M. Chodorkovskis. – To užtenka, kad būtų aišku, kodėl vis mažiau investicijų ateina į šalį.“ Jis priminė, kad Rusijoje neveikia teisinė sistema, o Šiaurės Afrikoje įsiplieskusios revoliucijos kelia riziką šalies politiniam elitui.
FAKTAI: Rusijos ekonomika
Korupcijos lygis Rusijoje prilyginamas 25 proc. jos BVP, panašiai kaip Nigerijoje.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Rusijos BVP augo 4,1 proc., lygiai tiek pat, kiek per tą patį laikotarpį pernai.
2010 metais tiesioginės užsienio investicijos Rusijoje sumažėjo 13,2 proc. ir siekė 13,8 mlrd. JAV dolerių.
Pernai daugiausia Rusijoje investavo Kipras (576 mln. dolerių), Nyderlandai (441 mln. dolerių) ir Liuksemburgas (322 mln. dolerių).
